Wildebeest analysis examples for:   bmu-bmu   r    February 24, 2023 at 23:45    Script wb_pprint_html.py   by Ulf Hermjakob

2  GEN 1:2  Miwikŋaim etkiiga gölme mi gwamönŋi aka kizik-kazukŋambuk ahöyök. Ahöiga o diginŋambuk mi söŋaupnöŋ turuiga tarök. Mewö tariga Anutugö Uŋaröŋan o mieŋgö qakŋine anda kaba malök.
3  GEN 1:3  Mewö maliga Anutunöŋ kewö jim kutuyök: “Asakŋan mönö asuhum tiŋgitma.” Mewö jim kutuiga miri mönö asariyök.
4  GEN 1:4  Asarii ehi miaŋön mönö ölöwahiga asakŋi pandamanöhök mendeŋ etkiyök.
5  GEN 1:5  Asakŋaŋgö qetŋi wehön asakŋi aka pandamangö qetŋi suŋgem mewö etkoholök. Mewö etkoholiga wehön mutukŋi teköiga miri söŋauba giaŋiyök.
8  GEN 1:8  suepkö jabö köhöikŋi eukeaŋgö qetŋi suep qerök. Mewö qeriga wehön yahötŋi teköiga miri kunbuk söŋauba giaŋiyök.
9  GEN 1:9  Giaŋiiga Anutunöŋ kewö jim kutuyök: “O suep bapŋe ahözei, mi mönö qezakögetka kambu mohot aiga gölme örönŋi asuhuma.” Mewö jim kutuiga mönö mewö asuhuyök.
10  GEN 1:10  Mewö asuhuiga örönŋaŋgö qetŋi gölme qeta o kambu tokogeri, miaŋgö qetŋi köwet etkoholök. Etkohola etkehiga miaŋön mönö ölöwahök.
11  GEN 1:11  Ölöwahiga kewö jim kutuyök: “Gölme qakŋe mönö yuairökŋi (töŋgönŋi) pakpak kewö asuhuba wahötme: Gwözözak yuai kötŋinambuk mi mönö asuhuba wahöta kötŋini kuŋguba söhömakŋe. Ip kösö tandökŋini könaŋi könaŋi mönö gölmenöŋ asuhuba ölŋini kötŋinambuk kuŋguba söhömakŋe.” Mewö jim kutuiga mönö kewö asuhuyök:
12  GEN 1:12  Gölme qakŋe yuairökŋi (töŋgönŋi) pakpak asuhuba wahötket. Gwözözak yuai kötŋinambuk tandökŋini könaŋi könaŋi mi asuhuget. Ip kösö tandökŋini könaŋi könaŋi mi gölmenöŋ asuhuba ölŋini kötŋinambuk kuŋgum söhöget. Mewö asuhuiga Anutunöŋ eŋgehiga miaŋön mönö ölöwahök.
13  GEN 1:13  Wehön karöbutŋi teköiga miri kunbuk söŋauba giaŋiyök.
14  GEN 1:14  Giaŋiiga Anutunöŋ kewö jim kutuyök: “Suepkö jabö köhöikŋe mönö asakŋi asakŋi asuhuba wehön aka suŋgem mi mendeŋ etkiba kinda (yara) yambu, kömunjaŋ kie nalö aka wehön nalö, gwani nalö aka silim mohot mohotkö aiwesökŋina ahöme.
15  GEN 1:15  Mieŋön mönö suepkö jabö köhöikŋi miaŋgörasakŋi asakŋi aka gölme mem asarime.” Mewö jim kutuiga mönö kewö asuhuget:
16  GEN 1:16  Anutunöŋ asakŋi ketaŋi yahöt miwikŋaim etkiyök: Asakŋaŋgö galömŋi wehön jeŋi kiniga miaŋgö eretŋi köiŋ mi suŋgemgö galömŋa kinda ahöm öŋgömahot. Seŋgelau mi mewöŋanök miwikŋaim eŋgiyök.
17  GEN 1:17  Anutunöŋ mi suepkö jabö köhöikŋe miaŋgörgölme mem asarimegöra al eŋgiyök.
18  GEN 1:18  Mi gölme mem asariba wehön aka suŋgem galömŋina kinda asakŋi aka pandamanŋi mendeŋ etkimegöra al eŋgiyök. Mewö asuhuiga Anutunöŋ eŋgehiga miaŋön mönö ölöwahök.
19  GEN 1:19  Wehön 4:ŋi teköiga miri kunbuk söŋauba giaŋiyök.
20  GEN 1:20  Giaŋiiga Anutunöŋ kewö jim kutuyök: “O köwet mieŋgö uruŋine mönö yuai isikusukŋinambuk asuhuba dop köla o qeba ölölaŋgöba laŋ anda kaba malme. Mewöŋanök neiŋi neiŋi gölme qakŋe könakemba bölbölgöba kutuba anda kaba malme.”
22  GEN 1:22  Ölöwahiga kötuetköm eŋgiba keu kewö jiyök: “Iŋini mönö köt moröŋinambuk jul sehiba o köwet dop köla malme aiga nei iŋini mönö mewöŋanök gölme qakŋe ahum sehime.”
23  GEN 1:23  Keu mewö jiiga wehön 5:ŋi teköiga miri kunbuk söŋauba giaŋiyök.
24  GEN 1:24  Giaŋiiga Anutunöŋ kewö jim kutuyök: “Gölme qakŋe mönö yuai pakpak malmalŋinambuk tandökŋini könaŋi könaŋi asuhume. Mirigö sömbupŋi, yuai bapŋinan köla ölölöŋgömakzei aka arökŋaŋgö sömbupŋi tandökŋini könaŋi könaŋi, mi mönö asuhume.” Mewö jim kutuiga mönö kewö asuhuget:
25  GEN 1:25  Anutunöŋ arökŋaŋgö sömbupŋi tandökŋini könaŋi könaŋi mi miwikŋaim eŋgiyök. Mirigö sömbupŋi tandökŋini könaŋi könaŋi mi miwikŋaim eŋgiyök aka yuai pakpak bapŋini gölmenöŋ köla ölölöŋgömakzei, tandökŋini könaŋi könaŋi mi miwikŋaim eŋgiyök. Miwikŋaim eŋgiba eŋgehiga miaŋön mönö ölöwahök. Mewö.
26  GEN 1:26  Miaŋgö andöŋe Anutunöŋ kewö jiyök: “Ayop, nini mönö azi nanine tandökö dop meinga kaisoŋgolomnini ewö aka yuai pakpak galöm köl eŋgiba malma. Yuai pakpak mi köwetköraŋi, suepkö neiŋi aka mirigö sömbupŋi, gölmerek aka yuai pakpak bapŋini gölmenöŋ köla ölölöŋgömakzei, mönö mieŋgö galömŋina aka malma.”
27  GEN 1:27  Mewö jiba nanŋi kaisoŋgolomŋaŋgö dop azi miwikŋaiyök. Anutugö kaisoŋgolomŋi ewö malmapköra i miwikŋaim waŋgiyök. Azi aka ambi malmahotköra i miwikŋaim etkiyök.
28  GEN 1:28  Miwikŋaim etkiba i kötuetköba kewö jim kutum etkiyök: “Iŋiri mönö ahum sehiba gwölönarökpuk malohotka gölme dop köla malme. Mewö mala gölme toŋi akŋe. Mewö aka köwetköraŋi, könakembagö neiŋi aka sömbup mokoleŋ laigisip gölmenöŋ anda kamakzei, mönö mi pakpak galöm köl eŋgiba malme.”
29  GEN 1:29  Mewö jiba keu kewö jiyök: “Mötket, nöŋön yöha könaŋi könaŋi gölme pakpak dop köla asuhuba wahöta kötŋini kuŋgum söhömakzei aka ip kösö pakpak öl kötŋinambuk kuŋgum söhömakzei, mi numbu neneŋini akŋapköra al eŋgizal.
30  GEN 1:30  Arökŋaŋgö sömbupŋi pakpak, könakembagö neiŋi pakpak aka yuai pakpak gölmenöŋ anda kamakzei aka tosatŋi pakpak söŋgörö ösumŋini örömakzei, yeŋgöra gwözözakrökŋi (töŋgönŋi) könaŋi könaŋi mi neneŋamŋini akŋapköra al eŋgizal. “Keu mewö jiiga mönö mewö asuhuyök.
31  GEN 1:31  Asuhuiga Anutunöŋ yuai pakpak miwikŋaiyöhi, mi ehiga mönö ölöp kötökŋi aiga urusösöŋgai rök. Wehön 6:ŋi teköiga miri kunbuk söŋauba giaŋiyök. Mewö.
32  GEN 2:1  Giaŋiiga suepkö jakeŋi jakeŋi, gölme aka mietkö yuaiŋiri aködamunŋirambuk pakpak mi lök miwikŋaim eŋgim teköyök.
33  GEN 2:2  Anutunöŋ nupŋi mi mei teköiga wehön 7 miaŋgörkendon tarök. Nupŋi pakpak meyöhaŋgöra wehön 7 miaŋgörluhut meyök.
34  GEN 2:3  Miwimiwikŋai nupŋi pakpak meyöhaŋgöra aka wehön miaŋgörluhut meyök. Miaŋgöra wehön 7:ŋi mi kendon jiba kötuetköba jim kömbuhiyök. Mewö.
35  GEN 2:4  Anutunöŋ suep gölme miwikŋaim etkiiga asuhuyohoraŋgö kösohotŋi mi mewö. Kembu Anutunöŋ suep aka gölme miwikŋaim etkiyöhi, nalö miaŋgör
36  GEN 2:5  Kembu Anutugö jitsihitköra gölme qakŋe kie qahö yöhöiga nup kölkömötköra azi kun kude malökmö, gölme uruŋeyök bedunöŋ miyök kota gölme qakŋi dop köla mem samuruyök. Miaŋgöra arökŋaŋgö ip kösö kun me sombemgö gwözözak yuai kun mi gölmenöŋ qahö asuhum tiŋgita ahöyök.
38  GEN 2:7  Nalö miaŋgörKembu Anutunöŋ gölme sömsöm memba miaŋön azi mem yaköba malmalgö numbu ösumŋi söŋgöröŋe ui geiga öröba guliba malmalgö uŋaŋambuk ahök. Mewö.
39  GEN 2:8  Mewö aiga Kembu Anutunöŋ wehön kotkotŋeröken miri qetŋi Eden miaŋgöroyaeŋkoyaeŋ nup kömöta azi miwikŋaiyöhi, i miaŋgöral waŋgiyök.
40  GEN 2:9  Al waŋgiba jiiga gölmenöhök ip tandökŋini könaŋi könaŋi asuhuba wahötket. Ip mi eksihimŋinambuk aiga ölŋini neneŋi mi nahömŋinambuk. Oyaeŋkoyaeŋ nup bibiŋe malmal köhöikŋaŋgö ipŋi aka mötkutukutugö ipŋi mi mohotŋe jim kutuiga asuhuyohot. Mötkutukutugö ipŋaŋgö könaŋi kewö: Ölŋi nemba miaŋön ölöpŋi aka bölöŋi mietkö könaŋiri mi möt kutubahotpuk.
41  GEN 2:10  Ip mewö wahötketka o töwatŋi kun mi Edenök könahiba oyaeŋkoyaeŋ miri mem kelita miaŋgöreŋök eta jula oröŋi töwatŋi 4 aka anget.
42  GEN 2:11  O töwatŋi mutukŋaŋgö qetŋi Pison, mi Hawila gölmerek liliköba ahöba anja. Gölme miaŋgörgoul ahöza.
43  GEN 2:12  Gölme miaŋgö goulŋi mi ölöpŋi kötökŋi akza. Sileqösösök umköhöwakŋambuk qetŋi bedelion aka köt ölŋambuk qetŋi oniks mi mewöyök miaŋgörahözahot.
44  GEN 2:13  Oröŋi töwatŋi jaŋgö 2 miaŋgö qetŋi Gihon. Mi (Mesopotemiagö) gölme qetŋi Kus mirek liliköba ahöba anja.
45  GEN 2:14  Oröŋi töwatŋi karöbutŋi qetŋi Taigris. Mi Asiria gölme wösöŋe wehön kotkotŋeröken geba anja. Oröŋi töwatŋi jaŋgö 4 miaŋgö qetŋi mi Yufreitis.
46  GEN 2:15  Mewö aiga Kembu Anutunöŋ azi waŋgita oyaeŋkoyaeŋ miri Eden köl kömöta ek galöm akŋapköra jiba al waŋgiyök.
47  GEN 2:16  Al waŋgiba kewö jiba jim kutum waŋgiyök: “Oyaeŋkoyaeŋ nup uruŋe ip pakpak kin anjei, mieŋgö ölŋini mi ölöp amqeba mem nemba malman.
48  GEN 2:17  Mimö, mötkutukutugö ipkö ölŋi mi mönö kude neman. Mi nemba ölöpŋaŋgö könaŋi aka bölöŋaŋgö könaŋi möt kutuman ewö, gi mönö wehön miaŋgöreŋök kömum köhöiman. Miaŋgöra mi mönö kude neman.”
49  GEN 2:18  Mewö jiba Kembu Anutunöŋ jiyök: “Azinöŋ nanŋök maliga ölöp qahö akza. Miaŋgöra nöŋön mönö nanŋi tandökŋaŋgö dop alabaukŋi miwikŋaimam.”
50  GEN 2:19  Mewö jiba arökŋaŋgö sömbupŋi pakpak aka könakembagö neiŋi pakpak mi gölmenöŋ miwikŋaim eŋgiba azigö kösutŋe eŋguaŋgita azinöŋ qetŋini denöwö qetmawi, mi eka mötmapköra yaŋgöral eŋgiyök. Al eŋgiiga azinöŋ yuai malmalŋinambuk pakpak mieŋgö qetŋini mohok mohok qeriga Anutunöŋ mewö mia ahömapköra jim köhöiyök.