Wildebeest analysis examples for:   bqp-bqp   f    February 24, 2023 at 23:46    Script wb_pprint_html.py   by Ulf Hermjakob

5  GEN 1:5  À tɔ́ kpà gupuranɛ fãnantɛ̃, gusira sɔ̃ gwãani. Gu sì gu dɔ̀, a gɔrɔ káakun gwe.
14  GEN 1:14  Akũ Luda pì: Pɔ́ gupurakũrinɔ gɔ̃ kú musu ògɔ̃ fãnantɛ̃ kɛ̃kɔ̃a kũ gwãanio, ògɔ̃ wɛ̃̀ sèedanɔ kũ gɔrɔnɔ kũ wɛ̃̀nɔ mɔńnɛ.
16  GEN 1:16  À pɔ́ gupurakũri zɔ̃kɔ̃nɔ kɛ̀ mɛ̀n pla, a kũ à gbãna dìgɔ̃ kí ble fãnantɛ̃, a kũ à busɛ dìgɔ̃ kí ble gwãani. À susunɛnɔ kɛ̀ dɔ.
18  GEN 1:18  ògɔ̃ kí ble fãnantɛ̃ kũ gwãanio, ògɔ̃ gupura kɛ̃kɔ̃a kũ gusirao. Akũ à è à kɛ̀ mana.
39  GEN 2:8  Dikiri Luda swadakoo kɛ̀kɛ ifãboki kpa gu kũ òdi pi Ɛdɛni, akũ à gɔ̃gbɛ̃ kũ à kɛ̀ɛ pìi dà gwe.
45  GEN 2:14  A ɔnɛ aakɔ̃de tɔ́n Tigiri, a dɔ̀rɔɔ tà Asiria bùsu ifãboki kpa. Swa pì ɔnɛ siikɔ̃de tɔ́n Yuflati.
47  GEN 2:16  Akũ à yã dìtɛnɛ à pì: Ĩni fɔ̃ ǹ dàkoo pì lí nɛ́nɔ ble pínki,
57  GEN 3:1  Mlɛ̃̀ mɛ́ à manafiki vĩ de pɔ́ kũ Dikiri Luda kɛ̀nɔla pínki, akũ à nɔgbɛ̃ là à pì: Luda pì àsun dàkoo pì lí ke nɛ́ blenloo?
58  GEN 3:2  Akũ nɔgbɛ̃ wè mlɛ̃̀ɛ pìia à pì: Óni fɔ̃ ò dàkoo pì línɛ ble,
60  GEN 3:4  Akũ mlɛ̃̀ɛ pìnɛ: Áni garo fá!
80  GEN 3:24  Kũ Dikiri Luda pɛ̀a, akũ à kɛrubunɔ kàtɛ Ɛdɛni dàko ifãboki kpa, de ògɔ̃ lí wɛ̃̀ndide zɛ́ dãkpã kũ fɛ̃nɛda kũ àtɛn tɛ́ kɛ àtɛn litɛlitɛo.
85  GEN 4:5  Kainu sɔ̃ a yã dí kɛ Dikirinɛro, akũ adi a gba síro. Akũ Kainu pɔ fɛ̃̀ manamana a ãnn sìsi.
86  GEN 4:6  Akũ Dikiri pì Kainunɛ: Bɔ́yãi n pɔ fɛ̃̀ɛ? À kɛ̀ dera n ãnn yàkaa?
88  GEN 4:8  Akũ Kainu pì a dakũna Habilanɛ: Ò gɛ́ sɛ̃̀n. Kũ ò kà gwe, akũ à fùtɛ a dakũnai à a dɛ̀.
93  GEN 4:13  Akũ Kainu pì Dikirinɛ: Wari bire gbãna demala, mani fɔ̃ro.
96  GEN 4:16  Akũ Kainu dà zɛ́n à kɛ̃̀ Dikiria. À gɛ̀ɛ à vùtɛ Nɔdu bùsun Ɛdɛni ifãboki kpa.
103  GEN 4:23  Akũ Lamɛki pì a nɔnɔnɛ: Ada kũ Zilao, à ma yã ma, ma nɔnɔ, à sã kpá ma yãi. Gbɛ̃ke ma kĩnna, akũ ma a dɛ̀,fɛnna pì ma lɛmɛ, akũ ma a wɛ̃̀ndii bò.
104  GEN 4:24  Tó oni Kainu fĩna bonɛ gɛ̃̀n suppla, makũ Lamɛki ma pɔ́ sɔ̃, gɛ̃̀n baaakɔ̃ akuri awɛɛsupplamɛ.
138  GEN 5:32  Kũ Nuhu kà wɛ̃̀ wàa pla kpɛ́ basɔɔro, à Sɛmu kũ Hamuo kũ Yafɛtio ì.
148  GEN 6:10  Nuhu nɛ́gɔ̃gbɛ̃nɔ ì gbɛ̃nɔn aakɔ̃, Sɛmu kũ Hamuo kũ Yafɛtio.
154  GEN 6:16  Ǹ gó pìi musu pápa, gbasa ǹ guforo tó a dagura gwe gã̀sãkuru do zaa a musu kpa. Ǹ gbà da gó pì kpado ǹ gó pì kɛ didikɔ̃ana lɛu aakɔ̃.
164  GEN 7:4  Zaakũ gɔrɔ suppla gbɛra mani tó legũ ma zĩtɛ ari gɔrɔ bupla fãnantɛ̃ kũ gwãanio, de mà pɔ́ wɛ̃̀ndide kũ ma kɛ̀nɔ wara zĩtɛ pínki.
171  GEN 7:11  Nuhu wɛ̃̀ wàa aakɔ̃de gũn a mɔ plade gɔrɔ gɛ̃ro awɛɛplade zĩ, akũ í kũ à kú zĩtɛ gbárunɔ pũ̀tã pínki, akũ ludambɛ guforonɔ fɔ̃̀.
172  GEN 7:12  Legũ mà ari gɔrɔ bupla fãnantɛ̃ kũ gwãanio.
173  GEN 7:13  Gɔrɔ birea Nuhu gɛ̃̀ gó gũn kũ a nɛ́nɔ Sɛmu kũ Hamuo kũ Yafɛtio kũ api nanɔo kũ a nɛ́nɔ nɔnɔ gbɛ̃nɔn aakɔ̃,
178  GEN 7:18  Í fùtɛ à kàra manamana à dà zĩtɛla, akũ gó pì fù íla.
180  GEN 7:20  Í fùtɛ à dà kpi pìnɔla ari gã̀sãkuru gɛ̃ro.
186  GEN 8:2  Í kũ ò kú zĩtɛ gbárunɔ kũ ludambɛ guforonɔ tàta, akũ legũ kɛ̃̀.
201  GEN 8:17  Ǹ pɔ́ wɛ̃̀ndide kũ ò kú kũnwonɔ bɔtɛ pínki, bãnɔ kũ nɔ̀bɔnɔ kũ pɔ́ kũ òdi táa o kũ kùaonɔ pínki, de ò fãkɔ̃a zĩtɛ ògɔ̃ nɛ́ i ògɔ̃ kara andunia gũn.
205  GEN 8:21  Kũ Dikiri a gbĩ mà, à kɛ̀nɛ nna, akũ à laasun lɛ̀ à pì: Mani ɛra mà láari bo zĩtɛa bisãsiri yãi doro, zaakũ bisãsiri laasun dìgɔ̃ vãni zaa afɛnnakɛgɔrɔamɛ. Mani ɛra mà pɔ́ wɛ̃̀ndidenɔ kakatɛ lákũ ma kɛ̀ nà doro.
206  GEN 8:22  Ari andunia gɛ́ àgɔ̃ kunwo pɔ́tɔ̃na kũ pɔ́kɛkɛnaao, ĩa kũ guwãnao, bunsirɛ kũ sakareo, fãnantɛ̃ kũ gwãanio, ń ke ni lákaro.
211  GEN 9:5  Mani á aru kũ à de á wɛ̃̀ndi ũ fĩna boárɛ. Tó nɔ̀bɔ gbɛ̃ dɛ̀ ke tó gbɛ̃ a gbɛ̃dake dɛ̀, mani a aru fĩna bonɛ. Mani fĩna bo gbɛ̃ kũ à a gbɛ̃dake dɛ̀ɛa.
219  GEN 9:13  Mani ludambɛfɛ̃nɛda bo legũa ma bàka kunna kũ anduniao sèeda ũ.
220  GEN 9:14  Tó ma tò legũ sìsi ludambɛfɛ̃nɛda bòa,
222  GEN 9:16  Tó ma ludambɛfɛ̃nɛda è legũa, ma bàka kunna kũ pɔ́ wɛ̃̀ndide buri sĩnda pínkio ari gɔrɔ sĩnda pínki yã ni dɔmagu.
224  GEN 9:18  Nuhu nɛ́ kũ ò bɔ̀tɛ gó gũnnɔ tɔ́n dí: Sɛmu, Hamu, Yafɛti. Hamumɛ Kanaa de ũ.
228  GEN 9:22  Kũ Kanaa de Hamu a de pótompo è, à bò à gɛ̀ɛ à ò Sɛmunɛ kũ Yafɛtio.
229  GEN 9:23  Akũ Sɛmu kũ Yafɛtio uta zɔ̃kɔ̃ɔ sɛ̀ ò dì ń gã̀aa ń pla ò táa ò kũ kpɛo. Ń arɛ dɔna gu pãndea de òsun ń de pótompo ero yãi, ò gɛ̀ɛ ò kù ń de pótompola.
233  GEN 9:27  Luda karana kɛ Yafɛtinɛ, a burinɔ ń baka le Sɛmu burinɔ arubarikaa gũn, Kanaa nigɔ̃ de Yafɛti zɔ̀ ũ.
236  GEN 10:1  Nuhu nɛ́gɔ̃gbɛ̃nɔ Sɛmu kũ Hamuo kũ Yafɛtio kũ ń nɛ́gɔ̃gbɛ̃ kũ ò ì í dana anduniala gbɛranɔ yãn dí.
237  GEN 10:2  Yafɛti nɛ́gɔ̃gbɛ̃nɔ tɔ́n dí: Goma, Magɔgu, Midiã, Girisi, Tubala, Mɛsɛki kũ Tirasao.
238  GEN 10:3  Goma nɛ́gɔ̃gbɛ̃nɔ tɔ́n dí: Asakɛnaza, Rifa, Tɔgama.
244  GEN 10:9  Tofe sàamɛ Dikiri kĩnaa. A yã mɛ́ à tò òdi pi: Lákũ Nimlɔdu de tofe sà ũ Dikiri kĩnaa nà.
248  GEN 10:13  Misila burinɔn dí: Ludunɔ, Anamunɔ, Lɛabanɔ, Nafatunɔ,
256  GEN 10:21  Yafɛti dakũna Sɛmu buri kɛ̀ dɔ. Àkũmɛ Eberunɔ dizi káaku ũ.
261  GEN 10:26  Yɔkɔtã nɛ́gɔ̃gbɛ̃nɔ tɔ́n dí: Alamɔdada, Sɛlɛfi, Azamavɛ, Yera,
264  GEN 10:29  Ofi, Avila kũ Yobabuo. Yɔkɔtã nɛ́gɔ̃gbɛ̃nɔn gwe pínki.
265  GEN 10:30  Bona Mɛsa gɛna Sefa kũ kpi kũ ò kú ifãboki kpanɔ, àkũmɛ ń bùsu ũ.
269  GEN 11:2  Lákũ gbɛ̃nɔ tɛn sɔ̃sɔ̃ ifãboki kpa nà, kũ ò kà Babilɔnia bùsu gusaran, akũ ò vùtɛ gwe.
271  GEN 11:4  Akũ ò pì: Ò wɛ́ra kátɛ ò kpɛ́didikɔ̃ana bo a mìsɔ̃ntɛ zɔ̃ ludambɛa. Ò ó zĩda tɔ́ bo de òsungɔ̃ fãkɔ̃ana dodo andunia gũnlo yãi.
275  GEN 11:8  Akũ Dikiri ń fãkɔ̃a gwe dodo andunia gũn pínki, akũ ò ń wɛ́ra katɛnaa tò.
276  GEN 11:9  A yã mɛ́ à tò, ò tɔ́ kpà wɛ̃tɛ pìinɛ Babɛli, zaakũ gwen Dikiri tò andunia buri sĩnda pínki yã bòn. Zaa gwen à ń fãkɔ̃a andunia gũn pínki.
307  GEN 12:8  Kũ à fùtɛ gwe, à mìi pɛ̀ kpi kũ ò kú Bɛtɛli ifãboki kpanɔa, akũ à bùraa kàtɛ gwe, Bɛtɛli kú ifãlɛtɛ kpa, Ai kú ifãboki kpa. À Dikiri gbagbaki bò gwe dɔ, akũ à a sìsi.
321  GEN 13:2  Abramu bi aruzɛkɛdemɛ, à pɔ́kãdenɔ vĩ dasi kũ andurufuuo kũ wuraao.
325  GEN 13:6  Ń pɔ́kãdenɔn dasi, gu pìi sɛ̃̀ dí mɔ́ḿma ń pínkiro. A yã mɛ́ à tò oni fɔ̃ ògɔ̃ kú gu dokɔ̃nɔ lɛɛlɛ doro.
330  GEN 13:11  Akũ Lutu Yoda guvutɛ sɛ̀ pínki. Ò kɛ̃̀kɔ̃a, akũ Lutu dà zɛ́n à tà ifãboki kpa.
333  GEN 13:14  Lutu tanaa gbɛra Dikiri pì Abramunɛ: Gu kũ ń zɛ́n ǹ wɛ́ sɛ́ ǹ gugbãnduru kũ gɛ̀nɔmidɔkio kũ ifãbokio ifãlɛtɛo gwa.
335  GEN 13:16  Mani tó n burinɔ kɛ dasi lán bùsu'atɛ̃ bà. Tó gbɛ̃ke ni fɔ̃ à bùsu'atɛ̃ naro, de ani fɔ̃ à n burinɔ naro.
336  GEN 13:17  Ǹ futɛ ǹ gɛ̃ bùsuu pìn ǹ a gbã̀na kũ a yàasaao gwa, zaakũ ma kpàmmamɛ.
337  GEN 13:18  Abramu fùtɛ à gɛ̀ɛ à vùtɛ Mamare gbiri lí kũ ò kú Ɛblɔnunɔ sarɛ, akũ à Dikiri gbagbaki bò gwe.
338  GEN 14:1  Zĩkea Babilɔnia bùsu kína Amarafɛli kũ Ɛlasa bùsu kína Ariɔkio kũ Elamu bùsu kína Kɛdɔlaomɛɛo kũ Goimu bùsu kína Tidalao
341  GEN 14:4  Wɛ̃̀ kuri awɛɛpla dagura òdigɔ̃fe bo Kɛdɔlaomanɛ. A wɛ̃̀ kuri awɛɛ'aakɔ̃de gũnn ò gì bonɛi.
342  GEN 14:5  A wɛ̃̀ gɛ̃ro donsaride gũnn Kɛdɔlaoma kũ kína kũ ò kú kãaonɔ sù ò zĩ̀i blèfaimunɔa zaa Asɛtɛro Kanaimu, ò zĩ̀i blè Zuzinɔa zaa Hamu, ò zĩ̀i blè Ɛminɔa zaa Save Kiriataimu,
345  GEN 14:8  Akũ Sɔdɔmu kína kũ Gɔmɔra kínao kũ Adama kínao kũ Zeboimu kínao kũ Bɛla kũ òdi pi tera Zoa kínao fùtɛ ò gɛ̀ɛ ò zĩ̀ ká kũńwo Sidimu guvutɛn.
366  GEN 15:5  Akũ à bò kãao bàai à pì: Ǹ musu gwa ǹ susunɛnɔ naro, tó ĩni fɔ̃. Lɛmɛ n burinɔ nigɔ̃ de lɛ.
373  GEN 15:12  ifãntɛ̃ tɛn gɛ̃ kpɛ́n, i zɔ̃kɔ̃ Abramu kũ̀, akũ gusira zɔ̃kɔ̃ vĩnade dàala.
376  GEN 15:15  Mɔkɔ̃n sɔ̃, ĩnigɔ̃ aafiamɛ ari ǹ gɛ́ zĩ kũo, gbasa ǹ ká n dizinɔla oni n vĩ.
378  GEN 15:17  ifãntɛ̃ gɛ̃̀ kpɛ́n, gu sì, akũ Abramu è kĩni kũ àtɛn túsukpɛ bo kũ sɛ̃̀tɛo tɛn gɛ̃ nɔ̀bɔ kũ à pàrapara pìnɔ dagura.
379  GEN 15:18  Zĩ birea Dikiri pì a bàka nigɔ̃ kú kũ Abramuo à pì: Mani bùsu díkĩna kpá n burinɔa zaa Misila bùsu lɛ́zɛki swai ari swada kũ òdi pi Yuflati,
381  GEN 15:20  kũ Itinɔ kũ Pɛrizinɔ kũfaimunɔ
392  GEN 16:10  Mani n buri kara ògɔ̃ dasi, oni fɔ̃ ò ń lɛ́ dɔ̃ro.
412  GEN 17:14  Oni gyɔfɔrɔde bo a gbɛ̃nɔ tɛ́, zaakũ gbɛ̃ kũ adi tɔ̃̀ zɔ̃ro yã kũ ma dìtɛárɛ kũnaro.
426  GEN 18:1  Dikiri bò à sù Ibrahĩa Mamare gbiri línɔ sarɛ. Ibrahĩ vutɛna a bizakuta kpɛ́lɛlɛa fãnantɛ̃.
427  GEN 18:2  Kũ à wɛ́ sɛ̀ musu, à gbɛ̃nɔn aakɔ̃ è zɛna. Kũ à ń é lɛ, akũ à fùtɛ kpɛ́lɛlɛa kũ bàao à gɛ̀ɛ à dàńlɛ à wùtɛ a nɛ̀sɛlɛ kutɛna
430  GEN 18:5  Lákũ a bɔtɛ ma bɛ kpa nà, mani suárɛ kũ pɔ́bleo fíti de à gbãna le gbasa à da zɛ́n. Akũ ò pì: Tɔ̀, ǹ kɛ lákũ n ò nà.
431  GEN 18:6  Akũ à gɛ̀ɛ Sara kĩnaa kutan à pì: Ǹ flawa dã zaka lɛ́ aakɔ̃ ǹ burodi kɛ likalika.
433  GEN 18:8  Akũ Ibrahĩfãani kũ vĩ'ipuo kũ zù kũ ò kɛ̀kɛɛ pìioo sɛ̀ à gɛ̀ɛ à dìtɛńnɛ. Gɔrɔ kũ òtɛn pɔ́ ble, api zɛ ń sarɛ lí gbáru gwe.
438  GEN 18:13  Akũ Dikiri Ibrahĩ là à pì: À kɛ̀ dera Sara yáa dɔ̀ɔ? À pì akũ kũ a zĩ kũ̀ áni fɔ̃ à nɛ́ i dɔ yá?
441  GEN 18:16  Kũ gbɛ̃ pìnɔ fùtɛ, Ibrahĩ gɛ̀ɛ à zɛńnɛ, akũ ò Sɔdɔmu kpa gwà.
452  GEN 18:27  Akũ Ibrahĩ ɛ̀ra à pì dɔ: Makũ kũ má de bùsutiti kũ túbuo ũ, ǹ gaafara kɛmɛnɛ mà yã onnɛ, Dikiri.
455  GEN 18:30  Akũ à pì: Dikiri, n yã nna! Ǹsun pɔ fɛ̃ro, má ye mà yã o dɔ. Tó gbɛ̃ mananɔ kà baraakuri sɔ̃ bi? À wèa à pì: Tó ma gbɛ̃ mananɔ è ò kà gbɛ̃nɔn baraakuri, mani yãke kɛro.
456  GEN 18:31  Akũ à pì: Ǹ gaafara kɛmɛnɛ dɔ Dikiri, mà yã onnɛ. Tó gbɛ̃ mananɔ kà gbɛ̃nɔn baro sɔ̃ bi? À wèa à pì: Mani wɛ̃tɛ pì kakatɛro gbɛ̃nɔn baro pìnɔ yãi.
457  GEN 18:32  Akũ à pì: Dikiri, ǹsun pɔ fɛ̃ro, yã díkĩna baasi mani yã o doro. Tó gbɛ̃ mananɔ kà gbɛ̃nɔn kuri sɔ̃ bi? À wèa à pì: Mani wɛ̃tɛ pì kakatɛro gbɛ̃nɔn kurii pìnɔ yãi.
459  GEN 19:1  Kũ malaika gbɛ̃nɔn pla pìnɔ kà Sɔdɔmu ɔkɔsi, Lutu vutɛna Sɔdɔmu bĩni kpɛ́lɛlɛa. Kũ à ń é, à fùtɛ à gɛ̀ɛ à dàńlɛ à kùtɛńnɛ à wùtɛ a nɛ̀sɛlɛ kutɛna
462  GEN 19:4  Ari ògɔ̃ gɛ́ wútɛ, Sɔdɔmudenɔ lìka Lutu kpɛ́i. Wɛ̃tɛ pì gɔ̃gbɛ̃nɔ kàkara gwe mámmam,fɛnnanɔ kũ gbɛ̃ zɔ̃kɔ̃nɔ ń pínki.
469  GEN 19:11  Ò tò vĩ̀na gbɛ̃ kũ ò kú kpɛ arɛnɔ kũ̀ ń pínki nɛ́ fíti gbɛ̃ zɔ̃kɔ̃, akũ òtɛn kpɛ́ gbà wɛtɛ ari ò kpàsa.
472  GEN 19:14  Lutu bò à gɛ̀ɛ à ò a nɛ́nɔ anzurenɔnɛ à pì: À futɛ ò bɔtɛ, zaakũ Dikiri ni wɛ̃tɛ dí pì kakatɛ teramɛ. Akũ òtɛn da àtɛn fàai bomɛ.
473  GEN 19:15  Kũ gu dɔ̀ malaikaa pìnɔ nàkara Lutua ò pì: Ǹ futɛ ǹ n nanɔ kũ n nɛ́nɔgbɛ̃ gbɛ̃nɔn pla dínɔ sɛ́tɛ ǹ bɔtɛ kũńwo la, de ǹsun ga wɛ̃tɛ pì kakatɛnaa gũnlo yãi.
477  GEN 19:19  Makũ n zɔ̀bleri ma n pɔnna lè, n gbɛ̃kɛ kɛ̀mɛnɛ manamana n ma mìi sì. Ama mani fɔ̃ mà bàa lɛ́ mà kpi pìnɔ kĩnaa lero. Ari màgɔ̃ gɛ́ ká gwe, kakatɛnaa pì ni ma le mà ga.