23214 | MAT 1:1 | Chupan va libro va, tzꞌibꞌan can ri quibꞌeꞌ ri i-rateꞌt-rumamaꞌ can ri Jesucristo. Ri Jesucristo rumáma can ri rey David, y rumáma can jeꞌ ri Abraham. |
23218 | MAT 1:5 | Y ri Salmón y ri Rahab, rutie-rutataꞌ ri Booz; ri Booz y ri Rut rutie-rutataꞌ ri Obed; y ri Obed rutataꞌ ri Isaí. |
23219 | MAT 1:6 | Y ri Isaí rutataꞌ ri rey David; y ri rey David rutataꞌ ri Salomón. Ri Salomón ral ri Betsabé ri raxjayil ri Urías, y después xuoc raxjayil ri rey David. |
23224 | MAT 1:11 | Y ri Josías xcꞌujieꞌ jun ralcꞌual ri xubꞌinaj Jeconías y nicꞌaj chic ralcꞌual, chupan ri tiempo antok xaꞌtzꞌam y xaꞌcꞌuax ri israelitas chi xaꞌbꞌacꞌujieꞌ chupan ri Babilonia. |
23225 | MAT 1:12 | Y antok icꞌo chic chireꞌ Babilonia, ri Jeconías xcꞌujieꞌ jun ralcꞌual ri xubꞌinaj Salatiel; y ri Salatiel rutataꞌ ri Zorobabel. |
23229 | MAT 1:16 | Y ri Jacob rutataꞌ ri José ri rachajil ri María. Y ri María xuoc rutieꞌ ri Jesús, ri Cristo. |
23230 | MAT 1:17 | Catorce generaciones xaꞌcꞌujieꞌ; nitiquir-pa riqꞌuin ri Abraham hasta cꞌa riqꞌuin ri rey David. Y catorce jeꞌ generaciones xaꞌcꞌujieꞌ; nitiquir-pa riqꞌuin ri rey David hasta cꞌa chupan ri tiempo antok ri israelitas xaꞌcꞌuax Babilonia. Y catorce jeꞌ generaciones xaꞌcꞌujieꞌ; nitiquir-pa riqꞌuin ri tiempo antok ri israelitas xaꞌcꞌuax Babilonia, hasta cꞌa riqꞌuin ri Cristo. |
23231 | MAT 1:18 | Antok xalax ri Jesucristo, quireꞌ xbꞌanataj: Ri María ri xuoc rutieꞌ ri Jesucristo, jun xtan cꞌutun chic ruma ri José chi nicꞌulieꞌ riqꞌuin. Pero antok cꞌa majaꞌ tiquicꞌan-quiꞌ, ri José xunaꞌiej chi ri María cꞌo chic encinta (embarazada). Ri María quireꞌ rubꞌanun xa ruma xka-pa ri Espíritu Santo paroꞌ. |
23232 | MAT 1:19 | Pero ri José ri ntuoc rachajil ri María, can jun alaꞌ choj; y mareꞌ man xrajoꞌ ta xralasaj rubꞌixic ri María chiquivach ri vinak, rumareꞌ chalakꞌal nrajoꞌ nuyaꞌ can. |
23233 | MAT 1:20 | Y jareꞌ nuꞌon pensar jajaꞌ, chi choj chalakꞌal nuyaꞌ can, antok cꞌo jun ángel richin ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch pa rachicꞌ, y xuꞌej cha: José, at rumáma can ri rey David, man taxiꞌij-aviꞌ chi ncacꞌulieꞌ riqꞌuin ri María ri acꞌutun chic chi ntuoc avaxjayil; ruma ja ri Espíritu Santo ri xka-pa paroꞌ, mareꞌ vacame cꞌo chic encinta (embarazada). |
23234 | MAT 1:21 | Ri acꞌual ri xtalax, jun chꞌiti alaꞌ, y JESUS ri rubꞌeꞌ ri xtayaꞌ; ruma jajaꞌ xcaꞌrucol ri vinak choch ri qui-pecados. |
23236 | MAT 1:23 | Titzꞌataꞌ chi cꞌo jun xtan xticꞌujieꞌ encinta (embarazada). Y can xtalax jun ral-alaꞌ, ri xtubꞌinaj Emanuel. Ri bꞌiꞌaj reꞌ nrajoꞌ nuꞌej: Ri Dios cꞌo kiqꞌuin. |
23237 | MAT 1:24 | Antok xcꞌastaj ri José, can xuꞌon-na-ve ri xꞌeꞌx cha ruma ri ángel richin ri Ajaf. Jajaꞌ can xucꞌan-na-ve ri María chi xuoc raxjayil. |
23238 | MAT 1:25 | Pero man xvar ta yan riqꞌuin, hasta cꞌa xalax ri naꞌay ral. Y antok ri José xuyaꞌ rubꞌeꞌ ri acꞌual, JESUS rubꞌeꞌ xuꞌon cha. |
23239 | MAT 2:1 | Ri Jesús xalax pa tanamet Belén, ri cꞌo chupan Judea. Antok xalax ri Jesús, ja ri Herodes ri rey, y jareꞌ antok nicꞌaj achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil) xaꞌlka Jerusalén. Ri achiꞌaꞌ reꞌ, cꞌa oriente i-patanak-ve, |
23240 | MAT 2:2 | y xquicꞌutuj cꞌa: ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri acꞌual ri xalax, ri qui-rey ri israelitas? Ruma ojreꞌ cꞌa oriente katzꞌatuon-pa ri ru-estrella (ruchꞌumil), y xojpa chi nalkayaꞌ rukꞌij. |
23241 | MAT 2:3 | Antok ri rey Herodes xraꞌxaj ri xquiꞌej ri achiꞌaꞌ, xsach runoꞌj. Y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan ri vinak aj-Jerusalén. |
23242 | MAT 2:4 | Y ri rey Herodes xaꞌrumol quinojiel ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas chiquicajol ri israelitas, y xucꞌutuj chica pacheꞌ nalax-ve ri Cristo. |
23243 | MAT 2:5 | Ijejeꞌ xquiꞌej cha ri rey: Ri Cristo nalax pa tanamet Belén vaveꞌ Judea. Ruma ri profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo, quireꞌ rutzꞌibꞌan can: |
23244 | MAT 2:6 | Y at Belén ri atcꞌo Judá, man at coꞌl ta oc chiquicajol ri nimaꞌk tak tanamet chireꞌ Judá, ruma aviqꞌuin atreꞌ xtitiel-el ri Jun ri xticꞌutu ri bꞌay, y can xcaꞌruchajij ri vinak aj-Israel ri nutanamit. Quireꞌ xquiꞌej cha ri rey Herodes. |
23245 | MAT 2:7 | Y antok ruyuon cꞌo ri rey Herodes, xaꞌrayuoj chalakꞌal ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil), y xucꞌutuj otz chica ri jampeꞌ xquitzꞌat ri estrella (chꞌumil). |
23246 | MAT 2:8 | Y cꞌajareꞌ xaꞌrutak-el pa tanamet Belén y xuꞌej-el chica: Quixꞌin cꞌa y ticanuj ri acꞌual, y antok xtivil, tiliꞌej chuva, chi quireꞌ inreꞌ jeꞌ niꞌyaꞌ rukꞌij. |
23247 | MAT 2:9 | Y antok ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil) caxan chic ri tzij ri xuꞌej ri rey Herodes chica, xaꞌa. Y ri estrella (chꞌumil) ri quitzꞌatuon-pa ijejeꞌ cꞌa oriente, bꞌanak chiquivach. Y antok xaꞌbꞌaka, ri estrella (chꞌumil) reꞌ xpiꞌieꞌ paroꞌ ri lugar pacheꞌ cꞌo-ve ri acꞌual. |
23248 | MAT 2:10 | Y ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil), antok xquitzꞌat chi xpiꞌieꞌ ri estrella (chꞌumil), can altíra xaꞌquicuot. |
23249 | MAT 2:11 | Y antok xaꞌuoc pa jay, ja xquitzꞌat ri acꞌual y ri María ri rutieꞌ, y ja xaꞌxuquieꞌ choch ri acꞌual chi xquiyaꞌ rukꞌij. Y xaꞌquijak ri pacheꞌ quicꞌuan-ve ri niquisipaj can cha y xquiyaꞌ oro, incienso (puon) y mirra cha. |
23250 | MAT 2:12 | Pero chica ri achiꞌaꞌ reꞌ, pa cachicꞌ xꞌeꞌx chica chi man chic caꞌtzalaj riqꞌuin ri rey Herodes chi niquiꞌej cha. Mareꞌ antok ijejeꞌ xaꞌtzalaj chupan ri qui-nación, jun-ve chic bꞌay ri xquicꞌuaj. |
23251 | MAT 2:13 | Y después antok xaꞌa ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil), jun ángel richin ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch ri José pa rachicꞌ. Y ri ángel reꞌ xuꞌej cha: Capalaj, tavucꞌuaj ri acꞌual y ri rutieꞌ y quixnumaj cꞌa chupan ri nación Egipto; quixcꞌujieꞌ chireꞌ y inreꞌ xtinꞌej chava jampeꞌ otz xquixtzalaj-pa. Ruma ri rey Herodes can xtucanuj ri acꞌual chi nuquimisaj, xchaꞌ ri ángel cha ri José pa rachicꞌ. |
23252 | MAT 2:14 | Y ri José xcꞌastaj, xucꞌuaj ri acꞌual y ri rutieꞌ. Can chupan ri mismo akꞌaꞌ reꞌ xquitzꞌom bꞌay chi xaꞌa cꞌa Egipto. |
23254 | MAT 2:16 | Y antok ri rey Herodes xunaꞌiej chi ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil) xa man xquiꞌan ta incheꞌl ri ruꞌeꞌn-el chica, jajaꞌ xyacataj altíra royoval y mareꞌ xuꞌon mandar chi caꞌquimisas quinojiel ri xuluꞌiꞌ alabꞌo ri cꞌajaꞌ xaꞌlax hasta caꞌyeꞌ quijunaꞌ ri icꞌo chireꞌ pa tanamet Belén y ri icꞌo pa tak lugar cierca ri tanamet. Ruma jajaꞌ rataꞌn can ri tiempo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil). |
23257 | MAT 2:19 | Y antok quiminak chic ri rey Herodes, ri ángel richin ri Ajaf xucꞌut chic riꞌ choch ri José pa rachicꞌ chireꞌ Egipto, |
23258 | MAT 2:20 | y xuꞌej cha: Capalaj, tavucꞌuaj ri acꞌual y ri rutieꞌ y quixtzalaj cꞌa ri nación Israel. Ruma ri xcajoꞌ xquiquimisaj ri acꞌual chila, ya xaꞌcon. |
23259 | MAT 2:21 | Y ri José can xuꞌon-ve ri xꞌeꞌx cha pa rachicꞌ ruma ri ángel. Xucꞌam-pa ri acꞌual y ri rutieꞌ, y xaꞌtzalaj-pa ri nación Israel. |
23260 | MAT 2:22 | Pero jajaꞌ ruma xraꞌxaj chi ri nibꞌano gobernar Judea, ja ri Arquelao ri rucꞌajuol ri rey Herodes, xuxiꞌij-riꞌ chi niꞌa y nicꞌujie-ka chireꞌ Judea. Pero cha ri José xꞌeꞌx pa rachicꞌ chica nuꞌon, y mareꞌ jajaꞌ Galilea xꞌa-ve. |
23261 | MAT 2:23 | Y xbꞌaka cꞌa pa tanamet rubꞌinan Nazaret y chireꞌ xcꞌujie-ve-ka, chi quireꞌ nuꞌon cumplir incheꞌl quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo chi ri Jesús can niꞌeꞌx-na-ve nazareno cha. |
23262 | MAT 3:1 | Chupan ri tiempo reꞌ, ri Juan el Bautista xutzꞌom rutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri vinak, chupan jun lugar desierto ri cꞌo Judea. |
23263 | MAT 3:2 | Y jajaꞌ nuꞌej chica: Titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, ruma xa cierca chic cꞌo-ve-pa ri ru-reino, nichaꞌ chica. |
23264 | MAT 3:3 | Can ja chirij ri Juan el Bautista xchꞌo-ve can ri profeta Isaías. Quireꞌ cꞌa nuꞌej: Cꞌo jun ache ri xticꞌujieꞌ chupan jun lugar desierto, y jajaꞌ xturak cꞌa ruchiꞌ chi xtuꞌej chica ri vinak ri xcaꞌbꞌaka riqꞌuin: Tichojmij-apa rubꞌiey ri Ajaf, y can choj tibꞌanaꞌ cha. Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can. |
23265 | MAT 3:4 | Ri rutziak ri Juan el Bautista bꞌanun cha ruveꞌ camello, y jutzꞌit tzꞌun rucusan chi ruximuon rupan. Y ri rutiꞌ, ja ri sacꞌ y ri cabꞌ ri niril pa tak kꞌayis. |
23266 | MAT 3:5 | Y ri vinak ri ncaꞌbꞌaka riqꞌuin ri Juan el Bautista, can iqꞌuiy. Icꞌo ri i-patanak Jerusalén, y icꞌo ri i-patanak nicꞌaj chic tanamet richin ri Judea, y icꞌo jeꞌ ri i-patanak cierca ri río Jordán, |
23268 | MAT 3:7 | Y antok jajaꞌ xutzꞌat chi iqꞌuiy chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos y chiquivach ri achiꞌaꞌ saduceos jeꞌ ncaꞌlka riqꞌuin ruma nicajoꞌ ncaꞌan bautizar, xuꞌej chica: ¡Ixreꞌ xa ix incheꞌl cumatz! ¿Chica xꞌeꞌn chiva chi nquixcolotaj choch ri castigo ri xtutak-pa ri Dios ri chakavach-apa? |
23270 | MAT 3:9 | Y man tiꞌan-ka pensar ixreꞌ chi ruma ix rumáma can ri Abraham, rumareꞌ nquixcolotaj, man quireꞌ ta. Inreꞌ niꞌej chiva chi ri Dios nicovin ncaꞌruꞌon rumáma ri Abraham aún chica ri abꞌaj ri icꞌo vaveꞌ. |
23271 | MAT 3:10 | Ri castigo ri nuyaꞌ ri Dios ya nipa. Jajaꞌ xtuꞌon incheꞌl nuꞌon jun ache ri cꞌo chic ri icaj pa rukꞌaꞌ chi ncaꞌrukasaj quinojiel ri chieꞌ ri man otz ta quivach niquiyaꞌ, y xcaꞌruyaꞌ pa kꞌakꞌ. |
23272 | MAT 3:11 | Inreꞌ, yaꞌ ri nicusaj chi nquixꞌan bautizar antok nitzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Pero cꞌo Jun ri xtipa chuvij inreꞌ ri ni xa ta nucꞌul chi inreꞌ nivalasaj-el y niyaꞌ ri ruxajabꞌ chirakan, ruma jajaꞌ cꞌo nojiel poder riqꞌuin que chinoch inreꞌ, y jajaꞌ xquixruꞌon bautizar riqꞌuin ri Espíritu Santo y riqꞌuin kꞌakꞌ. |
23275 | MAT 3:14 | Pero ri Juan man nrajoꞌ ta nuꞌon bautizar ri Jesús, y mareꞌ xuꞌej cha: Ja ta inreꞌ ri rucꞌamun chi nquinaꞌan bautizar, y vacame xa atreꞌ xatalka viqꞌuin chi ncanꞌan-el bautizar, xchaꞌ ri Juan. |
23276 | MAT 3:15 | Pero ri Jesús xuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ, ruma ojreꞌ nicꞌatzin nakaꞌan nojiel ri nuꞌej ri Dios. Cꞌajareꞌ ri Juan xuꞌon bautizar ri Jesús. |
23277 | MAT 3:16 | Y antok ri Jesús bꞌanun chic bautizar, xiel-pa pa yaꞌ. Y ri rocaj xjakataj y jajaꞌ xutzꞌat-el chi ri Ru-Espíritu ri Dios nika-pa incheꞌl jun paluomix; y choj xka-pa paroꞌ jajaꞌ. |
23279 | MAT 4:1 | Entonces ri Jesús xucꞌuax ruma ri Espíritu Santo chupan jun lugar desierto, chi niꞌan tentar ruma ri diablo. |
23280 | MAT 4:2 | Ri Jesús cuarenta kꞌij y cuarenta akꞌaꞌ xuꞌon ayuno. Después reꞌ, xnem-pa rupan. |
23281 | MAT 4:3 | Y jareꞌ antok xalka ri diablo riqꞌuin y xuꞌej cha: Xa ketzij chi atreꞌ ri at Rucꞌajuol ri Dios, tabꞌanaꞌ chica ri abꞌaj la chi ncaꞌuoc simíta. |
23282 | MAT 4:4 | Pero ri Jesús xuꞌej cha: Tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi ri ache man joꞌc ta cꞌa riqꞌuin ri simíta nicꞌasieꞌ, xa nicꞌasieꞌ jeꞌ riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios. |
23283 | MAT 4:5 | Y ri diablo xucꞌuaj ri Jesús cꞌa chupan ri santa tanamet Jerusalén, y cꞌa paroꞌ ri más naj jatol chicaj richin ri templo xbꞌaruya-ve-el. |
23284 | MAT 4:6 | Y chireꞌ xuꞌej cha ri Jesús: Xa ketzij chi atreꞌ ri at Rucꞌajuol ri Dios, tacꞌaka-ka-aviꞌ vaveꞌ. Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Dios xcaꞌrutak-pa ri ru-ángeles aviqꞌuin, y xcatquiliꞌiej pa quikꞌaꞌ, chi quireꞌ man xtacajij ta avakan choch abꞌaj. |
23286 | MAT 4:8 | Y ri diablo xucꞌuaj chic jun bꞌay ri Jesús, y xbꞌaruyaꞌ paroꞌ jun juyuꞌ ri naj jatol chicaj, y xucꞌut choch nojiel ri naciones richin ri roch-ulief y ri quibꞌayomal. |
23287 | MAT 4:9 | Y ri diablo xuꞌej cha ri Jesús: Nojiel reꞌ niyaꞌ chava, xa atreꞌ ncaxuquieꞌ chinoch chi nayaꞌ nukꞌij. |
23288 | MAT 4:10 | Pero ri Jesús xuꞌej cha: Caꞌin Satanás. Ruma ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Xa ja ri Kajaf Dios takayaꞌ rukꞌij, y kabꞌanaꞌ rusamaj jajaꞌ. |
23290 | MAT 4:12 | Y antok ri Jesús xraꞌxaj chi ri Juan el Bautista cꞌo pa cárcel, xtzalaj chic Galilea, |
23292 | MAT 4:14 | Ri Jesús xbꞌaka chireꞌ, chi quireꞌ nuꞌon cumplir incheꞌl rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. Jajaꞌ rutzꞌibꞌan can: |
23293 | MAT 4:15 | Ri vinak ri icꞌo chupan ri caꞌyeꞌ lugar rubꞌinan Zabulón y Neftalí, ri icꞌo chuchiꞌ ri jun mar, ri cꞌo-apa jucꞌan ri río Jordán. Ri Galilea ri pacheꞌ icꞌo-ve vinak ri man israelitas ta. |
23294 | MAT 4:16 | Ri vinak ri can kꞌakuꞌn rubꞌanun quicꞌaslien, xquitzꞌat jun nem Luz. Ri can cꞌo chic ri rumuchꞌuchꞌil ri camic pa quiveꞌ, xaꞌruꞌon alumbrar ri Luz. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. |
23295 | MAT 4:17 | Y jareꞌ antok ri Jesús xutzꞌom rutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Dios y nuꞌej chica ri vinak: Titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, ruma xa cierca chic cꞌo-ve-pa ri ru-reino, xchaꞌ ri Jesús chica. |
23296 | MAT 4:18 | Y jun kꞌij antok ri Jesús bꞌanak chuchiꞌ ri mar Galilea, xaꞌrutzꞌat icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ; jun ja ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha, y ri jun chic ja ri Andrés; ijejeꞌ i-tzꞌamoy-car, mareꞌ niquiya-ka ri quiyaꞌl chupan ri yaꞌ. |
23297 | MAT 4:19 | Y xchꞌo-apa chica ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ y xuꞌej chica: Joꞌ viqꞌuin, y xtincꞌut chivach cheꞌl nquiꞌcanuj vinak chi nquinquinimaj. |
23298 | MAT 4:20 | Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ, ja xquiyaꞌ can ri quiyaꞌl y xaꞌa riqꞌuin ri Jesús. |
23299 | MAT 4:21 | Y cꞌa jubꞌaꞌ caꞌin, ri Jesús xaꞌrutzꞌat chic icaꞌyeꞌ ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ jeꞌ, ja ri Jacobo y ri Juan, ri i-rucꞌajuol ri Zebedeo. Ijejeꞌ icꞌo riqꞌuin ri quitataꞌ chupan ri barco, y niquicꞌajuoj ri quiyaꞌl richin niquitzꞌom car. Y ri Jesús xaꞌrayuoj chi ncaꞌa riqꞌuin. |
23301 | MAT 4:23 | Y ri Jesús nojiel tanamet richin ri Galilea xakꞌax, ncaꞌrutijuoj ri vinak pa tak sinagogas, y nutzijuoj chica ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, y ncaꞌruꞌon jeꞌ sanar iqꞌuiy vinak ri diferente roch yabꞌil y kꞌaxuon ntuoc chica. |
23302 | MAT 4:24 | Ri rutzijoxic ri Jesús xꞌa nojiel tanamet richin ri Siria. Y xaꞌcꞌamar-pa iqꞌuiy yavaꞌiꞌ choch, ri diferente roch yabꞌil ntuoc chica. Icꞌo ri altíra nikꞌaxo ri qui-cuerpo. Icꞌo ja ri itziel tak espíritus acunak quiqꞌuin. Icꞌo i-chꞌuꞌj y icꞌo jeꞌ paralíticos. Y quinojiel xaꞌruꞌon sanar ri Jesús. |
23303 | MAT 4:25 | Y chirij ri Jesús can iqꞌuiy vinak ri xaꞌa ri aj-chireꞌ Galilea, ri xaꞌpa ri pa tak tanamet ri icꞌo Decápolis, ri xaꞌpa Jerusalén, ri xaꞌpa Judea, y ri xaꞌpa jucꞌan chic ruchiꞌ ri río Jordán. |
23304 | MAT 5:1 | Y antok ri Jesús xaꞌrutzꞌat chi iqꞌuiy vinak quimaluon-quiꞌ, jajaꞌ xjotie-el paroꞌ ri chꞌiti juyuꞌ, y xtzꞌuye-ka. Y ri ru-discípulos xquimol-quiꞌ riqꞌuin cierca. |
23305 | MAT 5:2 | Y ri Jesús ncaꞌrutijuoj ri vinak, y nuꞌej: |
23306 | MAT 5:3 | Can jaꞌal caꞌquicuot ri niquinaꞌ chi puobra ri qui-espíritu choch ri Dios, ruma quichin ijejeꞌ ri reino ri cꞌo chicaj. |
23307 | MAT 5:4 | Can jaꞌal caꞌquicuot ri ntuokꞌ cánima choch ri Dios, ruma ri Dios xcaꞌruꞌon consolar. |
23308 | MAT 5:5 | Can jaꞌal caꞌquicuot ri manak-oc quikalien niquinaꞌ pa cánima, ruma xtuoc quichin ri roch-ulief como herencia. |
23309 | MAT 5:6 | Can jaꞌal caꞌquicuot ri ninem y nicꞌat cánima chi niquicꞌuaj jun utzulaj cꞌaslien choch ri Dios, ruma ri Dios xtuyaꞌ nojiel chica chi ninuoj ri cánima. |
23310 | MAT 5:7 | Can jaꞌal caꞌquicuot ri niquijoyovaj quivach nicꞌaj chic vinak, ruma ri Dios xtujoyovaj jeꞌ quivach ijejeꞌ. |
23311 | MAT 5:8 | Can jaꞌal caꞌquicuot ri sak cánima, ruma ijejeꞌ xtiquitzꞌat roch ri Dios. |
23312 | MAT 5:9 | Can jaꞌal caꞌquicuot ri niquiꞌan chi niqꞌuis ri ayoval, ruma xtiꞌeꞌx chica chi i-ralcꞌual ri Dios. |
23314 | MAT 5:11 | Can jaꞌal quixquicuot ixreꞌ ri itziel nquixtzꞌiet y niꞌeꞌx nojiel clase chi tzij chiva, y nitzꞌak tzij chivij vuma inreꞌ. |
23315 | MAT 5:12 | Quixtzeꞌn y quixquicuot, ruma nem ri rucꞌaxiel ri xtiyoꞌx chiva chicaj. Ruma incheꞌl ri sufrimiento ri ntikꞌasaj ixreꞌ vacame, quireꞌ jeꞌ xquikꞌasaj ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. |
23316 | MAT 5:13 | Ixreꞌ ix incheꞌl atzꞌan chiquivach ri vinak ri icꞌo choch-ulief. Pero xa ri atzꞌan niqꞌuis-el ri rutzayal, ¿chica ta cꞌa niyoꞌn chic rusavuor? Xa man jun chic nicꞌatzin, xa nicꞌak-el chi niquixakꞌ can ri vinak. |
23317 | MAT 5:14 | Ixreꞌ ix incheꞌl ri luz chiquivach ri vinak ri icꞌo choch-ulief y jaꞌal nquixkꞌalajin, incheꞌl nikꞌalajin-pa jun tanamet ri cꞌo paroꞌ jun juyuꞌ y manak cheꞌl nravaj-riꞌ. |
23318 | MAT 5:15 | Antok nitzij jun lámpara, man niyoꞌx ta chuxieꞌ jun cajuon; antok nitzij jun lámpara, chicaj niyoꞌx-ve chi nuyaꞌ sakil pa quiveꞌ quinojiel ri icꞌo pa jay. |
23319 | MAT 5:16 | Quireꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ jeꞌ chiquivach ri vinak; can tiyaꞌ sakil incheꞌl jun luz chi quireꞌ antok ri vinak niquitzꞌat chi ixreꞌ otz ntiꞌan, can xtiquiyaꞌ rukꞌij ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj. |
23320 | MAT 5:17 | Man tiꞌan pensar chi inreꞌ xipa chi niꞌan man jun rakalien cha ri ley richin ri Moisés, y niꞌan jeꞌ quireꞌ cha ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo; man ruma ta reꞌ xipa. Inreꞌ xipa chi niꞌan cumplir. |
23321 | MAT 5:18 | Can ketzij niꞌej chiva chi nojiel ri tzꞌibꞌan chupan ri ley, can xcaꞌbꞌanataj-na-ve. Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis. Pero ri tzꞌibꞌan can chupan ri ley, man jun letra choj xtakꞌax, xa xtuꞌon cumplir nojiel. |
23322 | MAT 5:19 | Xa chica-na vinak ri man nrajoꞌ ta nuꞌon ri nuꞌej chupan ri ley, mesque jun tzij ri man can ta rakalien, y can quireꞌ mismo nucꞌut chiquivach nicꞌaj chic vinak chi man tiquiꞌan ri nuꞌej ri tzij reꞌ, ri nibꞌano quireꞌ xtiꞌan chꞌuteꞌn cha chupan ri reino ri cꞌo chicaj. Pero ri nibꞌano nojiel ri nuꞌej chupan ri ley y quireꞌ mismo nucꞌut chiquivach nicꞌaj chic vinak, chi tiquibꞌanaꞌ ri nuꞌej ri ley, can xtiꞌan nem cha chupan ri reino ri cꞌo chicaj. |
23323 | MAT 5:20 | Y mareꞌ ixreꞌ nicꞌatzin chi más ta choj ri icꞌaslien choch ri quicꞌaslien ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos. Ruma xa man quireꞌ ta ri icꞌaslien, man xquixuoc ta chupan ri reino ri cꞌo chicaj. |
23324 | MAT 5:21 | Ixreꞌ ivaxan jaꞌal ri xꞌeꞌx chica ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo: Man caquimisan; y chica-na ri nuquimisaj jun, can tiꞌan juzgar. |
23325 | MAT 5:22 | Pero inreꞌ niꞌej: Chica-na ri nipa royoval chirij jun chic vinak, can nuꞌon ruchꞌoꞌj, y can tiꞌan juzgar. Y chica-na jeꞌ ri nuꞌej cha jun chic: Nacanic, can tucꞌuax chiquivach ri autoridades richin ri tanamet chi tiꞌan juzgar. Y chica-na ri nuꞌej cha jun vinak: Tacatic, can niꞌa chupan ri infierno, ri kꞌakꞌ ri man nichup ta. |
23326 | MAT 5:23 | Mareꞌ, vi xa atreꞌ atcꞌo chic apa choch ri altar richin nayaꞌ can ri av-ofrenda cha ri Dios y ja nalka pan aveꞌ chi atreꞌ cꞌo jun kax itziel abꞌanun cha jun chic; |
23327 | MAT 5:24 | tayaꞌ can ri av-ofrenda choch ri altar y caꞌin riqꞌuin ri jun reꞌ, y tabꞌanaꞌ ri paz riqꞌuin chi quireꞌ manak ayoval chiꞌicajol. Cꞌajareꞌ catzalaj chic pa y tayaꞌ cha ri Dios ri av-ofrenda. |
23328 | MAT 5:25 | Cacꞌujieꞌ de acuerdo riqꞌuin ri nibꞌano acusar avichin, otz xa cꞌa ja at-bꞌanak pa bꞌay. Ruma xa man naꞌan ta quireꞌ, ri nibꞌano acusar avichin xcarujach pa rukꞌaꞌ ri juez, y ri juez xcarujach-el pa rukꞌaꞌ ri ache ri nichajin ri cárcel chi ncarutzꞌapij pa cárcel. |
23329 | MAT 5:26 | Y can ketzij niꞌej, chi man ncatiel ta pa pa cárcel, hasta cꞌa xtatzoliej ri último centavo ri choj cha abꞌanun-ve acꞌas. |
23330 | MAT 5:27 | Ixreꞌ ivaxan jaꞌal ri xꞌeꞌx ojier can: Ri at-cꞌulan, man tavucꞌuaj-aviꞌ riqꞌuin jun chic. |
23332 | MAT 5:29 | Mareꞌ, xa ri anakꞌavach derecha nibꞌano chava chi ncatzak, más otz tavalasaj-el y tacꞌaka-el. Ruma más otz manak jun anakꞌavach que niꞌa nojiel ri a-cuerpo chupan ri infierno. |
23333 | MAT 5:30 | Y xa ri akꞌaꞌ derecha nibꞌano chava chi ncatzak, más otz takupij-el y tacꞌaka-el. Ruma más otz manak jun akꞌaꞌ que niꞌa nojiel ri a-cuerpo chupan ri infierno. |
23334 | MAT 5:31 | Y xꞌeꞌx jeꞌ ojier can: Ri ache ri man nrajoꞌ ta chic ri raxjayil y nujach-riꞌ riqꞌuin, tubꞌanaꞌ jun carta ri pacheꞌ nuꞌej-ve chi nujach-riꞌ riqꞌuin, y tuya-el cha ri raxjayil. |
23335 | MAT 5:32 | Pero inreꞌ niꞌej: Ri ache ri nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil, pero man ruma ta ri ixok rucꞌuan-riꞌ riqꞌuin jun chic ache; ri ache reꞌ nuꞌon chi ri raxjayil nuꞌon pecado choch ri Dios xa niꞌa riqꞌuin jun chic ache, y ri ache ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri ixok ri jachuon-el, can nuꞌon jeꞌ pecado choch ri Dios. |
23336 | MAT 5:33 | Ixreꞌ jaꞌal ivaxan jeꞌ ri xꞌeꞌx chica ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo; chi man tiquicꞌax quitzij, xa can tiquibꞌanaꞌ cumplir ri xquiꞌej, ruma choch ri Ajaf Dios xquiꞌan-ve jurar. |
23337 | MAT 5:34 | Pero inreꞌ niꞌej chiva: Man jun bꞌay tiꞌan jurar; ni por ri rocaj, ruma chireꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Dios; |
23338 | MAT 5:35 | ni por ri roch-ulief, ruma chireꞌ nuya-ve ri rakan ri Dios; ni por ri tanamet Jerusalén, ruma ri tanamet reꞌ richin ri Namalaj Rey; |