3	GEN 1:3	Ir Dievas tarė: „Tegul atsiranda šviesa!“ Ir atsirado šviesa.
5	GEN 1:5	Ir Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą jis pavadino naktimi. Ir buvo vakaras ir buvo rytas – pirmoji diena.
6	GEN 1:6	Ir Dievas tarė: „Tegul atsiranda skliautinė platybė tarp vandenų, ir ji tegul atskiria vandenis nuo vandenų.“
8	GEN 1:8	Ir Dievas pavadino skliautinę platybę dangumis. Ir buvo vakaras ir buvo rytas – antroji diena.
9	GEN 1:9	Ir Dievas tarė: „Tegul susirenka vandenys, kurie yra po dangumis, į vieną vietą ir tegul pasirodo sausuma.“ Taip ir įvyko.
11	GEN 1:11	Ir Dievas tarė: „Tegul žemė išželdina žemėje augmeniją, augalus, duodančius sėklą, vaismedžius, pagal savo rūšį vedančius vaisius, kuriuose yra jų sėkla.“ Taip ir įvyko.
13	GEN 1:13	Ir buvo vakaras ir buvo rytas – trečioji diena.
14	GEN 1:14	Ir Dievas tarė: „Tegul atsiranda šviesuliai dangaus skliautinėje platybėje dienai nuo nakties atskirti. Ir jie tegul būna kaip ženklai, pažymintys ir nustatytus laikus, ir dienas ir metus,
15	GEN 1:15	ir jie tegul būna kaip šviesuliai dangaus skliautinėje platybėje, kad apšviestų žemę.“ Taip ir įvyko.
16	GEN 1:16	Ir Dievas padarė du didžiuosius šviesulius – didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti; jis padarė ir žvaigždes.
19	GEN 1:19	Ir buvo vakaras ir buvo rytas – ketvirtoji diena.
20	GEN 1:20	Ir Dievas tarė: „Tegul vandenys veisia knibždančių gyvų padarų, ir tegul viršum žemės skraido paukščiai dangaus skliautinės platybės matomos dalies priekyje.“
22	GEN 1:22	Ir Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tegul dauginasi žemėje!“
23	GEN 1:23	Ir buvo vakaras ir buvo rytas – penktoji diena.
24	GEN 1:24	Ir Dievas tarė: „Tegul žemė išveda gyvų padarų pagal jų rūšis – gyvulių, ir ropojančių padarų ir laukinių žvėrių pagal jų rūšis.“ Taip ir įvyko.
26	GEN 1:26	Ir Dievas tarė: „Padarykime žmogų, atitinkantį mūsų atvaizdą, pagal mūsų panašumą, ir tegul jie valdo jūros žuvis, ir padangių paukščius, ir gyvulius, ir visą žemę, ir visus ropojančius padarus, kurie juda ant žemės.“
28	GEN 1:28	Ir Dievas juos palaimino, ir Dievas jiems tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės ir pripildykite žemę ir užvaldykite ją; ir valdykite jūros žuvis, padangių paukščius ir kiekvieną gyvą padarą, kuris juda ant žemės.“
29	GEN 1:29	Ir Dievas tarė: „Štai aš duodu jums kiekvieną sėklą duodantį augalą, kuris yra ant visos žemės paviršiaus, ir visokį medį, kuriame yra medžio vaisius, duodantis sėklą; tai bus jums maistas.
31	GEN 1:31	Ir Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir štai, tai buvo labai gera. Ir buvo vakaras ir buvo rytas – šeštoji diena.
35	GEN 2:4	Šitie yra dangų ir žemės kilmės istorijos duomenys jų sukūrimo metu, – tą dieną, kurią VIEŠPATS Dievas padarė žemę ir dangus,
42	GEN 2:11	Pirmosios vardas – Pišonas. Ji yra ta, kuri apsupa visą Havilos šalį, kur yra aukso.
44	GEN 2:13	Ir antrosios upės vardas – Gihonas. Ji yra ta, kuri apsupa visą Kušo šalį.
45	GEN 2:14	Ir trečiosios upės vardas – Hidekelis. Ji yra ta, kuri teka prie Asirijos rytų. Ir ketvirtoji upė, – ji yra Eufratas.
47	GEN 2:16	Ir VIEŠPATS Dievas įsakė žmogui, tardamas: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista laisvai valgyti,
48	GEN 2:17	bet nuo gėrio bei blogio pažinimo medžio – nevalgyk nuo jo, nes tą dieną, kurią nuo jo valgysi, tikrai mirsi.“
49	GEN 2:18	Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam; jam padarysiu atitinkančią pagalbininkę.“
54	GEN 2:23	Ir Adomas tarė: „Pagaliau! Ši yra kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Ji bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji buvo paimta.“
56	GEN 2:25	Jie abu – žmogus ir jo žmona – buvo nuogi ir jie nesigėdijo.
57	GEN 3:1	O gyvatė buvo gudresnė už visus lauko žvėris, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Ir ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: ‚Nevalgykite nuo visų sodo medžių‘?“
58	GEN 3:2	Ir moteris tarė gyvatei: „Mums leista valgyti sodo medžių vaisių,
59	GEN 3:3	bet apie vaisių medžio, kuris yra sodo viduryje, Dievas tarė: ‚Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte‘.“
60	GEN 3:4	Ir gyvatė tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite,
61	GEN 3:5	nes Dievas žino, kad tą dieną, kai valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys, ir jūs būsite kaip dievai, pažindami gėrį ir blogį.“
62	GEN 3:6	Ir kai moteris pamatė, kad medis buvo geras maistui ir kad jis žavus akims, ir kad medis pageidaujamas – galintis padaryti žmogų išmintingą, ji paėmė jo vaisiaus ir valgė, ir taip pat davė savo vyrui, esančiam su ja, ir jis valgė.
65	GEN 3:9	Ir VIEŠPATS Dievas pašaukė Adomą ir jam tarė: „Kur tu?“
66	GEN 3:10	Ir jis tarė: „Aš išgirdau tavo balsą sode ir bijojau, nes aš nuogas; todėl pasislėpiau.“
67	GEN 3:11	Ir jis tarė: „Kas tau pasakė, kad tu nuogas? Ar valgei nuo medžio, nuo kurio tau įsakiau nevalgyti?“
68	GEN 3:12	Ir žmogus tarė: „Moteris, kurią davei, kad būtų su manimi, ji davė man nuo to medžio, ir aš valgiau.“
69	GEN 3:13	Ir VIEŠPATS Dievas tarė moteriai: „Kas gi tai, ką tu padarei?“ Ir moteris tarė: „Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau.“
70	GEN 3:14	Ir VIEŠPATS Dievas tarė gyvatei: „Kadangi tai padarei, tu esi labiau prakeikta už visus gyvulius ir už visus lauko žvėris; ant savo pilvo turėsi šliaužti ir dulkes ėsti per visas savo gyvenimo dienas;
71	GEN 3:15	ir aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs bei moters ir tarp tavo sėklos bei moters Sėklos; jis – moters Sėkla – triuškins tau galvą, o tu triuškinsi jam kulnį.“
72	GEN 3:16	Moteriai jis tarė: „Aš didžiai padauginsiu tavo nėštumo vargą – skausmingai tu gimdysi vaikus; ir tavo potraukis bus nukreiptas į tavo vyrą, ir jis tave valdys.“
73	GEN 3:17	Ir Adomui jis tarė: „Kadangi paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį aš tau įsakiau, sakydamas: „Nevalgyk nuo jo!“ – prakeikta yra dirva dėl tavęs; vargdamas maitinsiesi iš jos per visas savo gyvenimo dienas
75	GEN 3:19	Savo veido prakaitu turėsi valgyti duoną, kol sugrįši į dirvą, nes iš jos buvai paimtas; nes tu esi dulkė, ir į dulkę sugrįši.“
78	GEN 3:22	Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gėrį ir blogį, o dabar, kad jis neištiestų savo rankos ir nepaimtų nuo gyvybės medžio, ir nevalgytų, ir negyventų per amžius!“
81	GEN 4:1	Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Kainą, ir tarė: „Gavau vyriškos lyties žmogų nuo VIEŠPATIES.“
82	GEN 4:2	Ir dar kartą ji pagimdė – šįkart jo brolį Abelį. Ir Abelis buvo avių piemuo, o Kainas buvo žemdirbys.
84	GEN 4:4	Taip pat atnešė ir Abelis – bet iš savo kaimenės pirmagimių ir iš jų taukų. Ir VIEŠPATS palankiai pažvelgė į Abelį ir į jo auką,
86	GEN 4:6	Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kodėl tu supykai ir kodėl tavo veidas paniuro?
87	GEN 4:7	Jeigu tu darysi gera, argi nebūsi priimtas? O jeigu nedarysi gera, nuodėmė pritupia prie durų. Ir tau bus nukreiptas jos potraukis, bet tu privalai ją suvaldyti.“
89	GEN 4:9	Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kur tavo brolis Abelis?“ Ir jis tarė: „Nežinau! Argi aš savo brolio sargas?“
90	GEN 4:10	Ir anas tarė: „Ką tu padarei? Iš dirvos šaukiasi manęs tavo brolio kraujo balsas!
92	GEN 4:12	Kai dirbsi dirvą, ji nuo šiol tau nebeduos savo gero derliaus; tu būsi bėglys ir klajūnas žemėje.“
93	GEN 4:13	Ir Kainas tarė VIEŠPAČIUI: „Mano bausmė didesnė nei aš galiu pakelti!
94	GEN 4:14	Štai šiandien mane išvarei nuo dirvos paviršiaus, ir turėsiu nuo tavo veido slėptis, ir būsiu bėglys ir klajūnas žemėje; ir taip įvyks, kad kas tik mane sutiks, mane užmuš.“
95	GEN 4:15	Bet VIEŠPATS jam tarė: „Taigi, kas tik užmuštų Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta. Ir VIEŠPATS davė Kainui ženklą, kad kas nors, jį užtikęs, jo nenužudytų.“
97	GEN 4:17	Paskui Kainas pažino savo žmoną, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Henochą. Ir jis pastatė miestą, ir pavadino miestą savo sūnaus vardu – Henochas.
103	GEN 4:23	Ir Lamechas tarė savo žmonoms: „Ada ir Cila, išgirskite mano balsą! Lamecho žmonos, klausykitės mano kalbos! Juk užmušiau vyrą už man padarytą žaizdą, bernioką už man padarytą sužalojimą.
104	GEN 4:24	Jei už Kainą bus atkeršyta septyneriopai, tai už Lamechą septyniasdešimt septynis kartus!“
105	GEN 4:25	Ir Adomas vėl pažino savo žmoną ir ji pagimdė sūnų ir pavadino jį vardu Setas; „Nes Dievas, – ji sakė, – man paskyrė kitą sėklą vietoje Abelio, kurį Kainas užmušė.
106	GEN 4:26	O Setui – jam irgi gimė sūnus, ir jis pavadino jį vardu Enošas. Tuo metu žmonės pradėjo šauktis VIEŠPATIES vardo.
135	GEN 5:29	ir pavadino jį vardu Nojus, sakydamas: „Šitas suteiks mums paguodos nuo mūsų darbo ir nuo mūsų rankų vargo dėl dirvos, kurią VIEŠPATS prakeikė.“
141	GEN 6:3	Ir VIEŠPATS tarė: „Mano Dvasia nesivaidys su žmogumi amžinai, nes jis yra ir kūniškas. Vis dėlto jo dienų bus šimtas dvidešimt metų.
142	GEN 6:4	Anomis dienomis žemėje buvo milžinų, – taip pat vėliau, kai Dievo sūnūs įeidavo pas žmonių dukteris ir jos gimdydavo jiems vaikų. Tie buvo senovės galiūnai, garsūs vyrai.
145	GEN 6:7	Ir VIEŠPATS tarė: „Aš pragaišinsiu žmogų, kurį sukūriau, nuo žemės paviršiaus, – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangių paukščio, – nes gailiuosi juos padaręs.“
151	GEN 6:13	Ir Dievas tarė Nojui: „Kiekvienos kūną turinčios būtybės galas yra atėjęs mano akivaizdon, nes per juos žemė pasidarė pilna smurto. Ir štai pragaišinsiu juos drauge su žeme.
153	GEN 6:15	Ir štai kaip tu turi ją padaryti: arkos ilgis turi būti trys šimtai uolekčių, jos plotis – penkiasdešimt uolekčių, ir jos aukštis – trisdešimt uolekčių.
158	GEN 6:20	Kad išliktų gyvi, turės patekti pas tave po du iš kiekvienos rūšies, – iš paukščių pagal jų rūšis ir iš gyvulių pagal jų rūšis, iš visų žemės ropojančių padarų pagal jų rūšis.
159	GEN 6:21	Taip pat pasiimk visokio valgomo maisto ir susikrauk pas save. Ir tai bus maistas tau ir jiems.“
160	GEN 6:22	Ir Nojus padarė pagal visa, ką Dievas buvo jam įsakęs, – būtent taip padarė.
161	GEN 7:1	Ir VIEŠPATS tarė Nojui: „Įeik į arką tu ir visi tavo namiškiai, nes šioje kartoje mačiau tave esant teisų prieš mane.
164	GEN 7:4	Nes dar septynios dienos, ir aš siųsiu žemėn lietų keturiasdešimčiai dienų ir keturiasdešimčiai naktų ir pražudysiu nuo žemės paviršiaus visas būtybes, kurias esu padaręs.“
171	GEN 7:11	Šeši šimtaisiais Nojaus gyvenimo metais, antrąjį mėnesį, septynioliktąją to mėnesio dieną, – tą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai, ir dangaus langai atsidarė.
173	GEN 7:13	Tą pačią dieną įėjo į arką Nojus ir Nojaus sūnūs Semas, Chamas, bei Jafetas, taip pat su jais Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos, –
174	GEN 7:14	jie ir visokie žvėrys pagal jų rūšį, ir visokie galvijai pagal jų rūšį, ir visokie ropojantys padarai, kurie juda ant žemės, pagal jų rūšį, ir visokie paukščiai pagal jų rūšį – visi visokių sparnų paukšteliai.
183	GEN 7:23	Taip jis pragaišino visas būtybes, buvusias dirvos paviršiuje – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangės paukščio. Jie juk buvo pragaišinti nuo žemės, o išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje.
191	GEN 8:7	ir išleido varną, kuris išlėkė – tai išskrisdavo, tai parskrisdavo, kol žemėje nudžiuvo vandenys.
200	GEN 8:16	„Išeik iš arkos tu ir tavo žmona, ir tavo sūnūs, ir tavo sūnų žmonos su tavimi.
207	GEN 9:1	Ir Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir jiems tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės ir pripildykite žemę.
213	GEN 9:7	O jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, gausėkite žemėje ir dauginkitės joje!“
215	GEN 9:9	„Ir aš, štai aš tvirtinu savo sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie bus po jūsų,
216	GEN 9:10	ir su visais gyvais padarais, esančiais su jumis: su paukščiais, su gyvuliais, su laukiniais žvėrimis, esančiais su jumis – su visais, kurie išeina iš arkos, – su visais žemės gyvūnais.
217	GEN 9:11	Ir tvirtinu savo sandorą su jumis: niekada daugiau visos kūną turinčios būtybės nebebus tvano vandenų pašalintos ir niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti.“
218	GEN 9:12	Ir Dievas tarė: „Šitas yra ženklas sandoros, kurią aš sudarau tarp savęs ir jūsų bei visų su jumis gyvų padarų, nesibaigiančioms kartoms:
231	GEN 9:25	Ir jis tarė: „Tebūna prakeiktas Kanaanas! Jis bus tarnų tarnas savo broliams!“
232	GEN 9:26	Ir jis tarė: „Palaimintas tebūna VIEŠPATS, Semo Dievas! O Kanaanas tebūna tarnas jiems.
233	GEN 9:27	Dievas teišplečia Jafetą, ir tasai teapsigyvena Semo palapinėse, ir Kanaanas tebūna tarnas tam.“
270	GEN 11:3	Ir jie sakė vienas kitam: „Eime, pasidirbkime plytų ir jas gerai išdekime. (O plytų jie turėjo vietoj akmenų, ir bitumo jie turėjo vietoj molinio plyšių glaisto.)
271	GEN 11:4	Ir jie tarė: „Eime, pasistatykime sau miestą ir bokštą, kurio viršūnė danguose, ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išsklaidyti po visos žemės paviršių.“
273	GEN 11:6	Ir VIEŠPATS tarė: „Štai viena tauta, ir viena kalba jiems visiems, ir štai ką jie pradėjo veikti! O kad nuo šiol nebūtų taip, kad ką tik jie sumanys daryti būtų be suvaržymo,
274	GEN 11:7	eime, nuženkime ir ten sumaišykime jų kalbą, kad jie nesuprastų vienas kito kalbos.“
300	GEN 12:1	Ir VIEŠPATS buvo taręs Abramui: „Eik iš savo šalies ir iš savo giminės ir iš savo tėvo namų į šalį, kurią tau parodysiu.
302	GEN 12:3	Ir laiminsiu tave laiminančius, bet prakeiksiu tave prakeikiantį; ir tavyje bus palaimintos visos žemės šeimų grupės.“
306	GEN 12:7	Ir VIEŠPATS pasirodė Abramui ir tarė: „Tavo sėklai aš duosiu šitą šalį.“ Ir jis ten pastatė aukurą VIEŠPAČIUI, kuris jam pasirodė.
320	GEN 13:1	Tada Abramas keliavo aukštyn iš Egipto – jis ir jo žmona ir visa, kas jam priklausė, bei Lotas su juo, – į Negebą.
333	GEN 13:14	Ir VIEŠPATS tarė Abramui, kai Lotas buvo nuo jo atsiskyręs: „Pakelk dabar savo akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus,
346	GEN 14:9	su Elamo karaliumi Kedorlaomeru, ir tautų karaliumi Tidalu, ir Šinaro karaliumi Amrafeliu, ir Elasaro karaliumi Arjochu – keturi karaliai prieš penkis.
356	GEN 14:19	Ir jis palaimino jį tardamas: „Tegul palaimina Abramą Dievas Aukščiausiasis, dangaus ir žemės savininkas!
357	GEN 14:20	Ir tebūna palaimintas Dievas Aukščiausiasis, kuris atidavė tavo priešus į tavo ranką!“ Ir jis davė jam nuo visko dešimtinę.
362	GEN 15:1	Po šių dalykų VIEŠPATIES žodis atėjo Abramui regėjime, sakydamas: „Nebijok, Abramai! Aš esu tavo skydas, tavo labai apstus atlygis.“
366	GEN 15:5	Ir, išvedęs jį laukan, tarė: „Malonėk įbesti akis į dangų ir suskaičiuoti žvaigždes, jei gali jas suskaičiuoti!“ Ir jis jam tarė: „Tokia bus tavo sėkla.“
374	GEN 15:13	Ir jis tarė Abramui: „Žinok užtikrintai, kad keturis šimtus metų tavo palikuonija bus ateivis ne nesavoje šalyje (jie gi svetimiesiems tarnaus, o anie juos kamuos).
377	GEN 15:16	Bet ketvirtoje kartoje jie čia sugrįš, nes amoritų blogybės saikas dar nepilnas.“
379	GEN 15:18	Tą pačią dieną VIEŠPATS tvirtino su Abramu sandorą, sakydamas: „Tavo sėklai aš daviau šitą šalį nuo Egipto upės iki didžiosios upės, – Eufrato upės –
399	GEN 17:1	Ir kai Abramas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė Abramui ir jam tarė: „Aš esu Visagalis Dievas; vaikščiok mano akivaizdoje ir būk nepriekaištingas.
400	GEN 17:2	Ir aš sudarysiu savo sandorą tarp savęs ir tavęs ir nepaprastai tave padauginsiu.“
402	GEN 17:4	„O mano, štai mano sandora yra su tavimi, ir tu būsi daugelio tautų tėvu.
450	GEN 18:25	Tebūnie toli nuo tavęs taip pasielgti – nužudyti teisųjį su nedorėliu, kad teisiajam atsitiktų taip, kaip nedorėliui! Toli tai tebūnie nuo tavęs! Ar visos žemės Teisėjas nedarys tai, kas teisinga?“
475	GEN 19:17	Ir įvyko, kai jie juos išvedė laukan, jis tarė: „Paspruk dėl savo gyvybės! Nežiūrėk atgal ir nesustok niekur lygumoje! Bėk į kalną, kad nebūtum pražudytas!“
520	GEN 21:6	Ir Sara tarė: „Dievas padarė taip, kad juokiausi; visi, kurie girdės, juoksis su manimi.“
549	GEN 22:1	Ir įvyko po tų dalykų, kad Dievas išmėgino Abraomą ir jam tarė: „Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia!“
550	GEN 22:2	Ir jis tarė: „Meldžiu tave, imk savo sūnų, savo vienintelį, kurį tu myli, Izaoką, ir eik į Morijos šalį; ir ten paaukok jį kaip deginamąją auką ant vieno iš kalnų, kurį tau nurodysiu.“
555	GEN 22:7	Ir Izaokas kalbėjo savo tėvui Abraomui, tardamas: „Mano tėve!“ O tas tarė: „Aš čia, mano sūnau.“ Ir jis tarė: „Štai ugnis ir malkos, bet kur yra tas avinėlis deginamajai aukai?“
556	GEN 22:8	Ir Abraomas tarė: „Dievas sau parūpins tam tikrą avinėlį deginamajai aukai, mano sūnau.“ Taip jiedu drauge ėjo toliau.
559	GEN 22:11	Bet VIEŠPATIES angelas sušuko jam iš dangaus tardamas: „Abraomai, Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia!“
560	GEN 22:12	Ir jis tarė: „Netiesk savo rankos prieš berniuką ir nieko jam nedaryk! Nes dabar žinau, kad bijai Dievo, kadangi tu nesulaikei nuo manęs savo sūnaus, savo vienintelio sūnaus.“
562	GEN 22:14	Ir Abraomas praminė tą vietą „Jehova-Jireh“; kaip yra sakoma iki šios dienos: „VIEŠPATIES kalne bus parūpinta“.
594	GEN 24:2	Ir Abraomas tarė savo tarnui, savo namų ūkio vyriausiajam, kuris valdė visa, kas jam priklausė: „Na, dėk savo ranką po mano šlaunimi,
596	GEN 24:4	bet nuvyksi į mano kraštą ir pas mano giminę ir paimsi žmoną mano sūnui Izaokui.“
789	GEN 28:15	Ir štai aš esu su tavimi ir tave saugosiu visur, kur eisi ir tave sugrąžinsiu į šią šalį, nes nepaliksiu tavęs, kol neįvykdysiu, ką esu tau pažadėjęs.“
790	GEN 28:16	Ir Jokūbas pabudo iš miego ir tarė: „Tikrai VIEŠPATS yra šioje vietoje, o aš nežinojau!“
791	GEN 28:17	Ir jis bijojo ir tarė: „Kokia bauginanti ši vieta! Tai ne kas kita, kaip tik Dievo namai, ir tai dangaus vartai!“
949	GEN 32:21	ir sakykite: „Štai ir tavo tarnas Jokūbas yra mums iš paskos. (Nes jis tarė: „Aš sutaikinsiu jį dovana, kuri eina pirma manęs, o paskui išvysiu jo veidą; galbūt jis mane priims.“)
1090	GEN 37:6	Ir jis jiems tarė: „Na, pasiklausykite šio sapno, kurį sapnavau!
1099	GEN 37:15	Tada vienas vyras sutiko jį, ir štai – šis klaidžioja po lauką! Ir tas vyras jo paklausė, sakydamas: „Ko ieškai?“
1234	GEN 41:38	Ir faraonas tarė savo tarnams: „Ar berasime tokį vyrą, kaip šis, kuriame yra Dievo Dvasia?“
1264	GEN 42:11	Mes visi esame vieno vyro sūnūs; mes dori žmonės; tavo tarnai nėra šnipai!“
1523	GEN 50:16	Ir jie perdavė Juozapui tokį įsakymą, sakydami: „Tavo tėvas prieš savo mirtį įsakė, sakydamas:
1527	GEN 50:20	Bet dėl jūsų, jūs sumanėte prieš mane bloga; Dievas tai sumanė kaip gera, kad tai įvykdytų – kaip yra šiandien – kad daug žmonių išlaikytų gyvų.
1585	EXO 3:5	Ir jis tarė: „Nesiartink prie šios vietos! Nusiauk nuo savo kojų apavą, nes vieta, ant kurios tu stovi, yra šventa žemė“.
1587	EXO 3:7	Ir VIEŠPATS tarė: „Aš tikrai mačiau prispaudimą savo tautos, esančios Egipte, ir išgirdau jos šauksmą dėl jos varovų į darbus, nes aš žinau jos kančias;
1594	EXO 3:14	Ir Dievas tarė Mozei: „AŠ ESU, KURIS ESU.“ Ir jis pridūrė: „Šitaip sakyk Izraelio vaikams: mane siuntė pas jus AŠ ESU.“
1658	EXO 6:2	Ir Dievas kalbėjo Mozei sakydamas: „Aš esu JEHOVA.
1659	EXO 6:3	Aš pasirodžiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui Dievo Visagalio vardu, bet savo vardu „JEHOVA“ jiems nedaviau savęs pažinti.
1721	EXO 8:6	Tas atsakė: „Rytoj.“ Anas tarė: „Tebūna pagal tavo žodį, kad žinotum, jog nėra kito kaip VIEŠPATS, mūsų Dievas!“
1727	EXO 8:12	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Sakyk Aaronui: „Ištiesk savo lazdą ir suduok į žemės dulkes, kad jos pavirstų utėlėmis visoje Egipto šalyje.“
1751	EXO 9:8	Ir VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: „Pasiimkite pilnas rieškučias krosnies pelenų, ir Mozė turi juos stipriai paberti į dangų faraono akivaizdoje.
1752	EXO 9:9	Ir jie taps smulkiomis dulkėmis virš viso Egipto šalies, ir visoje Egipto šalyje ant žmonių ir ant gyvulių atsiras votys, pūliuojančios opos.“
1808	EXO 11:1	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Dar vieną rykštę siųsiu faraonui ir Egiptui. Po to jis išleis jus iš čia. Kai jis jus išleis, jis jus varyte išvarys iš čia visiškai.
1823	EXO 12:6	Ir jį turite laikyti iki šio mėnesio keturioliktos dienos, tada visa Izraelio susirinkimo minia jį papjaus tarp dviejų – ankstyvojo ir vėlyvojo – vakarų.
1843	EXO 12:26	Ir turi įvykti šitaip, kai jūsų vaikai jums sakys: „Kas yra šis jūsų tarnavimas?“
1844	EXO 12:27	tada jūs sakykite: „Tai VIEŠPATIES Aplenkimo auka; jis aplenkė Izraelio vaikų namus Egipte, kai jis smogė egiptiečius, o mūsų namus išgelbėjo.“ Ir žmonės nusilenkė ir kniūbsti garbino.“
1882	EXO 13:14	Ir bus šitaip – ateityje kai tavo sūnus tave paklaus: „Ką tai reiškia?“, tu jam atsakysi: „Galinga ranka VIEŠPATS mus išvedė iš Egipto, iš vergystės namų.
1990	EXO 17:6	Štai aš stovėsiu ten priešais tave ant tos uolos Horebe. O tu suduok į uolą, ir iš jos ištekės vandens, kad tauta atsigertų.“ Mozė Izraelio vyresniųjų akyse taip ir padarė.
2054	EXO 20:2	„Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto šalies, iš vergijos namų.
2057	EXO 20:5	nesilenk prieš juos nei tarnauk jiems; nes aš – VIEŠPATS, tavo Dievas, – esu pavydus Dievas, vaikams paskiriantis tėvų blogadarybių aplankymą – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie manęs nekenčia, –
2069	EXO 20:17	Negeisk savo artimo namų; negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno, nei jo tarnaitės, nei jo jaučio, nei jo asilo, nei bet ko, kas priklauso tavo artimui.“
2190	EXO 24:12	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Užlipk pas mane į kalną ir ten pabūk. Ir tau duosiu akmens plokštes, tai yra įstatymą ir įsakymus, kuriuos surašiau jiems pamokyti.“
2219	EXO 25:23	Taip pat padaryk stalą iš akacijos medžio; jo ilgis bus dvi uolektys ir jo plotis – viena uolektis ir jo aukštis – pusantros uolekties.
2274	EXO 27:1	Ir padaryk aukurą iš akacijos medžio penkių uolekčių ilgio, penkių uolekčių pločio – aukuras bus kvadratinis – ir jo aukštis bus trys uolektys.
2385	EXO 30:2	Jo ilgis bus viena uolektis, ir jo plotis bus viena uolektis – jis bus kvadratinis – ir jo aukštis bus dvi uolektys; jo ragai turi būti iš to paties gabalo.
2386	EXO 30:3	Taip pat aptrauk jį grynu auksu – jo viršų, jo šonus aplinkui ir jo ragus; ir jam aplinkui padaryk aukso atbrailą.
2395	EXO 30:12	„Kai surašysite Izraelio vaikus pagal jų skaičių, tada kiekvienas vyras duos VIEŠPAČIUI išpirką už savo sielą, kai juos skaičiuosi, kad tarp jų nebūtų rykštės, kai juos skaičiuosi.
2399	EXO 30:16	Ir paimk iš Izraelio vaikų atpirkimo pinigus ir paskirk juos susitikimo palapinės tarnavimui. Izraelio vaikams tai bus priminimas VIEŠPATIES akivaizdoje, kad atpirktų jūsų sielas.“
2423	EXO 31:2	„Štai vardu pašaukiau Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo genties,
2426	EXO 31:5	ir brangakmeniams išpjaustyti įtvėrimui, ir medienai apdirbti, – visokiam darbui atlikti.
2440	EXO 32:1	O kai žmonės matė, kad Mozė uždelsė nusileisti nuo kalno, žmonės susirinko prie Aarono ir jam tarė: „Kelkis, padaryk mums dievų, kurie eitų pirma mūsų, nes nežinome, kas nutiko va šiam Mozei, žmogui, kuris išvedė mus aukštyn iš Egipto šalies.“
2441	EXO 32:2	Ir Aaronas jiems tarė: „Nutraukite auksinius auskarus, esančius jūsų žmonų, jūsų sūnų ir jūsų dukterų ausyse, ir atneškite juos man.“
2443	EXO 32:4	Ir paėmęs tai iš jų rankų, jis išdrožė jį raižikliu ir padarė jį nulieto metalo veršį. Tada jie tarė: „Šitie yra tavo dievai, o Izraeli, kurie tave išvedė aukštyn iš Egipto šalies!“
2488	EXO 33:14	Ir jis tarė: „Aš pats eisiu su tavimi, ir aš tau suteiksiu poilsį.“
2493	EXO 33:19	O jis atsakė: „Aš padarysiu, kad praeis prieš tavo veidą visas mano gerumas ir ištarsiu prieš tave vardą „VIEŠPATS“; aš būsiu maloningas tam, kam būsiu maloningas, ir pasigailėsiu to, ko pasigailėsiu.“
2503	EXO 34:6	Ir VIEŠPATS jam prieš veidą praėjo ir paskelbė: „VIEŠPATS, VIEŠPATS Dievas, gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, gausus gerumu ir tiesa,
2504	EXO 34:7	išlaikantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis blogadarybes, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau jokiu būdu nepaliekantis kaltojo nenubausto, paskiriantis tėvų blogadarybių aplankymą vaikams ir vaikų vaikams, – trečiajai ir ketvirtajai kartai.“
2524	EXO 34:27	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Užsirašyk šituos žodžius, nes pagal šitų žodžių pasakymą aš sudariau sandorą su tavimi ir Izraeliu.“
3607	NUM 1:2	„Surašykite visą Izraelio vaikų susirinkimą pagal jų šeimų grupes, pagal jų tėvų namus, pagal visų vyriškių vardų skaičių, pavieniui.
3848	NUM 6:24	„VIEŠPATS telaimina ir tesaugoja tave.
4018	NUM 10:29	Ir Mozė tarė Hobabui, savo uošvio Reuelio Midjaniečio sūnui: „Keliaujame ton vieton, apie kurią VIEŠPATS yra pasakęs: „Duosiu ją jums.“ Eik su mumis ir mes tau gera darysime, nes VIEŠPATS pažadėjo gera Izraeliui.“
4053	NUM 11:28	O Nūno sūnus Jozuė, Mozės padėjėjas, vienas iš jo rinktinių vyrų, atsiliepdamas tarė: „Mano viešpatie Moze, sustabdyk jiems!
4078	NUM 13:2	„Savo labui pasiųsk vyrus, kad jie išžvalgytų Kanaano šalį, kurią aš duodu Izraelio vaikams. Pasiųsk po vieną vyrą iš kiekvienos jo tėvų genties, kiekvienam esant vadui tarp jų.
4127	NUM 14:18	VIEŠPATS yra lėtas pykti ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis blogadarybę ir nusižengimą, bet jokiu būdu neatleisdamas kaltojo nuo atsakomybės, vaikams paskiriantis tėvų blogadarybės aplankymą – trečiajai ir ketvirtajai kartai.
4192	NUM 15:38	„Kalbėk Izraelio vaikams ir jiems įsakyk, kad jie per visas savo kartas pasidarytų kutus prie savo drabužių kampų, ir kad jie pridėtų mėlyną virvelę prie kampinių kutų.
4278	NUM 18:20	Ir VIEŠPATS kalbėjo Aaronui: „Jų šalyje neturėsi veldinio nei turėsi dalies tarp jų: aš esu tavo dalis ir tavo veldinys tarp Izraelio vaikų.
4313	NUM 20:1	Ir pirmąjį mėnesį Izraelio vaikai – visas susirinkimas – atvyko į Cino dykumą, ir tauta apsistojo Kadeše. Ten ir mirė Mirjama, ir ten ji buvo palaidota.
4315	NUM 20:3	Ir tauta vaidijosi su Moze ir kalbėjo, sakydami: „Verčiau būtume žuvę, kai mūsų broliai žuvo VIEŠPATIES akivaizdoje!
4320	NUM 20:8	„Paimk lazdą ir surink susirinkimą, tu ir tavo brolis Aaronas, ir kalbėkite uolai jų akyse; ir ji išleis savo vandenį, ir tu jiems išgausi vandens iš uolos; taip pagirdysi susirinkimą ir jų gyvulius.“
4322	NUM 20:10	Ir Mozė ir Aaronas surinko susirinkimą priešais uolą, ir jis jiems tarė: „ Prašau klausykite, jūs maištininkai! Ar mes turime iš šitos uolos jums išgauti vandens?“
4324	NUM 20:12	Ir VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: „Kadangi nepasitikėjote manimi, kad laikytumėte mane šventu Izraelio vaikų akyse, todėl neįvesite šito susirinkimo į šalį, kurią jiems daviau.
4348	NUM 21:7	Todėl žmonės atėjo pas Mozę ir tarė: „Mes nusidėjome, nes kalbėjome prieš VIEŠPATĮ ir prieš tave. Melskis VIEŠPAČIUI, kad jis pašalintų nuo mūsų gyvates! Tad Mozė meldėsi už žmones.
4349	NUM 21:8	VIEŠPATS tarė Mozei: „Pasidirbk ugningą gyvatę ir pritaisyk ją prie karties. Ir įvyks šitaip: bet kuris įgeltasis, kai jis įbes akis į ją, gyvuos.
4484	NUM 25:12	Todėl pasakyk: „Aš suteikiu jam taikos sandorą.
5079	DEU 5:24	ir sakėte: „Štai VIEŠPATS, mūsų Dievas, mums parodė savo šlovę ir savo didybę, ir girdėjome jo balsą iš ugnies vidaus. Šiandien pamatėme, kad gali Dievas kalbėti su žmogumi ir tas likti gyvas.
5123	DEU 7:10	ir tiesiai jiems į veidą atlygina tiems, kurie jo nekenčia, pražudydamas juos; jis nedels su tuo, kuris jo nekenčia – jis jam tiesiai į veidą atlygins.
5332	DEU 15:11	Kadangi vargšai niekada nepradings iš šalies, todėl įsakau aš tau, sakydamas: „Plačiai atverk ranką savo broliui, savo skurdžiui ir vargšui savo šalyje.
5366	DEU 16:22	Ir neiškelk sau jokio akmeninio stulpo – jų nekenčia VIEŠPATS, jūsų Dievas.
5402	DEU 18:16	elgdamasis pagal visa tai, ko prašei VIEŠPATIES, savo Dievo, Horebe susirinkimo dieną, sakydamas: „Leisk man daugiau nebegirdėti VIEŠPATIES, savo Dievo, balso ir daugiau nebematyti tos didžios ugnies, kad nemirčiau!
5403	DEU 18:17	Tada VIEŠPATS man tarė: „Taip kalbėdami, jie gerai padarė.
5407	DEU 18:21	O jeigu sakysi savo širdyje: „Kaip mes atpažinsime žodį, kurio VIEŠPATS nekalbėjo?“ – štai kaip:
5764	DEU 32:4	Jis yra Uola. Tobulas jo darbas, nes visi jo keliai teisingi – ištikimas Dievas ir be neteisybės, jis teisingas ir tiesus.
5795	DEU 32:35	Atkeršijimas ir atmokėjimas yra mano – jų koja paslys tinkamu laiku, nes jų didžiulės nelaimės diena yra arti, ir atskuba tai, kas juos ištiks.
5839	DEU 33:27	Amžinasis Dievas yra tavo prieglauda ir po tavimi – amžinos rankos. Jis nuvarys priešą nuo tavęs ir palieps: „Pražudyk juos!“
5855	JOS 1:2	„Mirė mano tarnas Mozė. Taigi dabar kelkis, eik per šitą Jordaną, tu ir visa šita tauta į šalį, kurią duodu jiems, Izraelio vaikams.
5951	JOS 5:15	Ir VIEŠPATIES kariuomenės vadas tarė Jozuei: „Nusiauk apavą nuo savo kojų, nes vieta, ant kurios tu stovi, yra šventa“. Jozuė taip ir padarė.
5998	JOS 7:20	Ir Achanas atsakydamas Jozuei tarė: „Iš tiesų nusidėjau aš prieš VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, ir padariau taip ir taip:
5999	JOS 7:21	pamatęs tarp pagrobtų daiktų gražų babilonietišką drabužį ir du šimtus šekelių sidabro, ir viena aukso luitą, sveriantį penkiasdešimt šekelių, jų užsigeidžiau ir juos pasiėmiau. Ir štai jie yra paslėpti žemėje, mano palapinės viduryje, o sidabras yra po juo“.
6157	JOS 13:1	O Jozuė buvo pasenęs ir sulaukęs senyvo amžiaus. Ir VIEŠPATS jam tarė: – Tu esi senas ir sulaukęs senyvo amžiaus, o dar lieka labai daug žemės užimti.
6493	JOS 24:15	Ir jei jūs laikote tai blogu dalyku tarnauti VIEŠPAČIUI, rinkitės šiandien, kam tarnausite: dievams, kurie buvo Užupyje, kuriems jūsų tėvai tarnavo, ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate; bet štai dėl manęs ir mano namų – mes tarnausime VIEŠPAČIUI.
6502	JOS 24:24	Ir tauta tarė Jozuei: „VIEŠPAČIUI, savo Dievui, tarnausime ir jo balsui paklusime!
6670	JDG 6:14	Ir VIEŠPATS atsigręžė į jį ir tarė: „Eik su šita savo jėga ir išgelbėk Izraelį iš midjaniečių rankos! Ar aš tavęs nesiunčiu?“
6979	JDG 16:28	Ir Samsonas šaukėsi VIEŠPATIES ir tarė: „O Valdove VIEŠPATIE, atsimink mane, meldžiu, ir sustiprink mane, meldžiu, tik šitą vieną kartą, o Dieve, kad atkeršyčiau filistinams vienu kartu už abi mano akis.
7161	RUT 2:10	Tada parpuolus kniūbsčia ir nusilenkus į žemę, ji jam tarė: „Kodėl esu radusi malonę tavo akyse, jog į mane atkreipei dėmesį? Juk aš svetimšalė!“