5	GEN 1:5	Ir Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą jis pavadino naktimi. Ir buvo vakaras ir buvo rytas – pirmoji diena.
8	GEN 1:8	Ir Dievas pavadino skliautinę platybę dangumis. Ir buvo vakaras ir buvo rytas – antroji diena.
13	GEN 1:13	Ir buvo vakaras ir buvo rytas – trečioji diena.
16	GEN 1:16	Ir Dievas padarė du didžiuosius šviesulius – didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti; jis padarė ir žvaigždes.
19	GEN 1:19	Ir buvo vakaras ir buvo rytas – ketvirtoji diena.
23	GEN 1:23	Ir buvo vakaras ir buvo rytas – penktoji diena.
24	GEN 1:24	Ir Dievas tarė: „Tegul žemė išveda gyvų padarų pagal jų rūšis – gyvulių, ir ropojančių padarų ir laukinių žvėrių pagal jų rūšis.“ Taip ir įvyko.
31	GEN 1:31	Ir Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir štai, tai buvo labai gera. Ir buvo vakaras ir buvo rytas – šeštoji diena.
35	GEN 2:4	Šitie yra dangų ir žemės kilmės istorijos duomenys jų sukūrimo metu, – tą dieną, kurią VIEŠPATS Dievas padarė žemę ir dangus,
42	GEN 2:11	Pirmosios vardas – Pišonas. Ji yra ta, kuri apsupa visą Havilos šalį, kur yra aukso.
44	GEN 2:13	Ir antrosios upės vardas – Gihonas. Ji yra ta, kuri apsupa visą Kušo šalį.
45	GEN 2:14	Ir trečiosios upės vardas – Hidekelis. Ji yra ta, kuri teka prie Asirijos rytų. Ir ketvirtoji upė, – ji yra Eufratas.
48	GEN 2:17	bet nuo gėrio bei blogio pažinimo medžio – nevalgyk nuo jo, nes tą dieną, kurią nuo jo valgysi, tikrai mirsi.“
56	GEN 2:25	Jie abu – žmogus ir jo žmona – buvo nuogi ir jie nesigėdijo.
62	GEN 3:6	Ir kai moteris pamatė, kad medis buvo geras maistui ir kad jis žavus akims, ir kad medis pageidaujamas – galintis padaryti žmogų išmintingą, ji paėmė jo vaisiaus ir valgė, ir taip pat davė savo vyrui, esančiam su ja, ir jis valgė.
71	GEN 3:15	ir aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs bei moters ir tarp tavo sėklos bei moters Sėklos; jis – moters Sėkla – triuškins tau galvą, o tu triuškinsi jam kulnį.“
72	GEN 3:16	Moteriai jis tarė: „Aš didžiai padauginsiu tavo nėštumo vargą – skausmingai tu gimdysi vaikus; ir tavo potraukis bus nukreiptas į tavo vyrą, ir jis tave valdys.“
73	GEN 3:17	Ir Adomui jis tarė: „Kadangi paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį aš tau įsakiau, sakydamas: „Nevalgyk nuo jo!“ – prakeikta yra dirva dėl tavęs; vargdamas maitinsiesi iš jos per visas savo gyvenimo dienas
82	GEN 4:2	Ir dar kartą ji pagimdė – šįkart jo brolį Abelį. Ir Abelis buvo avių piemuo, o Kainas buvo žemdirbys.
84	GEN 4:4	Taip pat atnešė ir Abelis – bet iš savo kaimenės pirmagimių ir iš jų taukų. Ir VIEŠPATS palankiai pažvelgė į Abelį ir į jo auką,
97	GEN 4:17	Paskui Kainas pažino savo žmoną, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Henochą. Ir jis pastatė miestą, ir pavadino miestą savo sūnaus vardu – Henochas.
105	GEN 4:25	Ir Adomas vėl pažino savo žmoną ir ji pagimdė sūnų ir pavadino jį vardu Setas; „Nes Dievas, – ji sakė, – man paskyrė kitą sėklą vietoje Abelio, kurį Kainas užmušė.
106	GEN 4:26	O Setui – jam irgi gimė sūnus, ir jis pavadino jį vardu Enošas. Tuo metu žmonės pradėjo šauktis VIEŠPATIES vardo.
142	GEN 6:4	Anomis dienomis žemėje buvo milžinų, – taip pat vėliau, kai Dievo sūnūs įeidavo pas žmonių dukteris ir jos gimdydavo jiems vaikų. Tie buvo senovės galiūnai, garsūs vyrai.
145	GEN 6:7	Ir VIEŠPATS tarė: „Aš pragaišinsiu žmogų, kurį sukūriau, nuo žemės paviršiaus, – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangių paukščio, – nes gailiuosi juos padaręs.“
153	GEN 6:15	Ir štai kaip tu turi ją padaryti: arkos ilgis turi būti trys šimtai uolekčių, jos plotis – penkiasdešimt uolekčių, ir jos aukštis – trisdešimt uolekčių.
158	GEN 6:20	Kad išliktų gyvi, turės patekti pas tave po du iš kiekvienos rūšies, – iš paukščių pagal jų rūšis ir iš gyvulių pagal jų rūšis, iš visų žemės ropojančių padarų pagal jų rūšis.
160	GEN 6:22	Ir Nojus padarė pagal visa, ką Dievas buvo jam įsakęs, – būtent taip padarė.
171	GEN 7:11	Šeši šimtaisiais Nojaus gyvenimo metais, antrąjį mėnesį, septynioliktąją to mėnesio dieną, – tą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai, ir dangaus langai atsidarė.
173	GEN 7:13	Tą pačią dieną įėjo į arką Nojus ir Nojaus sūnūs Semas, Chamas, bei Jafetas, taip pat su jais Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos, –
174	GEN 7:14	jie ir visokie žvėrys pagal jų rūšį, ir visokie galvijai pagal jų rūšį, ir visokie ropojantys padarai, kurie juda ant žemės, pagal jų rūšį, ir visokie paukščiai pagal jų rūšį – visi visokių sparnų paukšteliai.
183	GEN 7:23	Taip jis pragaišino visas būtybes, buvusias dirvos paviršiuje – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangės paukščio. Jie juk buvo pragaišinti nuo žemės, o išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje.
191	GEN 8:7	ir išleido varną, kuris išlėkė – tai išskrisdavo, tai parskrisdavo, kol žemėje nudžiuvo vandenys.
216	GEN 9:10	ir su visais gyvais padarais, esančiais su jumis: su paukščiais, su gyvuliais, su laukiniais žvėrimis, esančiais su jumis – su visais, kurie išeina iš arkos, – su visais žemės gyvūnais.
320	GEN 13:1	Tada Abramas keliavo aukštyn iš Egipto – jis ir jo žmona ir visa, kas jam priklausė, bei Lotas su juo, – į Negebą.
346	GEN 14:9	su Elamo karaliumi Kedorlaomeru, ir tautų karaliumi Tidalu, ir Šinaro karaliumi Amrafeliu, ir Elasaro karaliumi Arjochu – keturi karaliai prieš penkis.
379	GEN 15:18	Tą pačią dieną VIEŠPATS tvirtino su Abramu sandorą, sakydamas: „Tavo sėklai aš daviau šitą šalį nuo Egipto upės iki didžiosios upės, – Eufrato upės –
450	GEN 18:25	Tebūnie toli nuo tavęs taip pasielgti – nužudyti teisųjį su nedorėliu, kad teisiajam atsitiktų taip, kaip nedorėliui! Toli tai tebūnie nuo tavęs! Ar visos žemės Teisėjas nedarys tai, kas teisinga?“
1099	GEN 37:15	Tada vienas vyras sutiko jį, ir štai – šis klaidžioja po lauką! Ir tas vyras jo paklausė, sakydamas: „Ko ieškai?“
1527	GEN 50:20	Bet dėl jūsų, jūs sumanėte prieš mane bloga; Dievas tai sumanė kaip gera, kad tai įvykdytų – kaip yra šiandien – kad daug žmonių išlaikytų gyvų.
1823	EXO 12:6	Ir jį turite laikyti iki šio mėnesio keturioliktos dienos, tada visa Izraelio susirinkimo minia jį papjaus tarp dviejų – ankstyvojo ir vėlyvojo – vakarų.
1882	EXO 13:14	Ir bus šitaip – ateityje kai tavo sūnus tave paklaus: „Ką tai reiškia?“, tu jam atsakysi: „Galinga ranka VIEŠPATS mus išvedė iš Egipto, iš vergystės namų.
2057	EXO 20:5	nesilenk prieš juos nei tarnauk jiems; nes aš – VIEŠPATS, tavo Dievas, – esu pavydus Dievas, vaikams paskiriantis tėvų blogadarybių aplankymą – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie manęs nekenčia, –
2219	EXO 25:23	Taip pat padaryk stalą iš akacijos medžio; jo ilgis bus dvi uolektys ir jo plotis – viena uolektis ir jo aukštis – pusantros uolekties.
2274	EXO 27:1	Ir padaryk aukurą iš akacijos medžio penkių uolekčių ilgio, penkių uolekčių pločio – aukuras bus kvadratinis – ir jo aukštis bus trys uolektys.
2385	EXO 30:2	Jo ilgis bus viena uolektis, ir jo plotis bus viena uolektis – jis bus kvadratinis – ir jo aukštis bus dvi uolektys; jo ragai turi būti iš to paties gabalo.
2386	EXO 30:3	Taip pat aptrauk jį grynu auksu – jo viršų, jo šonus aplinkui ir jo ragus; ir jam aplinkui padaryk aukso atbrailą.
2426	EXO 31:5	ir brangakmeniams išpjaustyti įtvėrimui, ir medienai apdirbti, – visokiam darbui atlikti.
2504	EXO 34:7	išlaikantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis blogadarybes, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau jokiu būdu nepaliekantis kaltojo nenubausto, paskiriantis tėvų blogadarybių aplankymą vaikams ir vaikų vaikams, – trečiajai ir ketvirtajai kartai.“
4127	NUM 14:18	VIEŠPATS yra lėtas pykti ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis blogadarybę ir nusižengimą, bet jokiu būdu neatleisdamas kaltojo nuo atsakomybės, vaikams paskiriantis tėvų blogadarybės aplankymą – trečiajai ir ketvirtajai kartai.
4313	NUM 20:1	Ir pirmąjį mėnesį Izraelio vaikai – visas susirinkimas – atvyko į Cino dykumą, ir tauta apsistojo Kadeše. Ten ir mirė Mirjama, ir ten ji buvo palaidota.
5123	DEU 7:10	ir tiesiai jiems į veidą atlygina tiems, kurie jo nekenčia, pražudydamas juos; jis nedels su tuo, kuris jo nekenčia – jis jam tiesiai į veidą atlygins.
5366	DEU 16:22	Ir neiškelk sau jokio akmeninio stulpo – jų nekenčia VIEŠPATS, jūsų Dievas.
5407	DEU 18:21	O jeigu sakysi savo širdyje: „Kaip mes atpažinsime žodį, kurio VIEŠPATS nekalbėjo?“ – štai kaip:
5764	DEU 32:4	Jis yra Uola. Tobulas jo darbas, nes visi jo keliai teisingi – ištikimas Dievas ir be neteisybės, jis teisingas ir tiesus.
5795	DEU 32:35	Atkeršijimas ir atmokėjimas yra mano – jų koja paslys tinkamu laiku, nes jų didžiulės nelaimės diena yra arti, ir atskuba tai, kas juos ištiks.
5839	DEU 33:27	Amžinasis Dievas yra tavo prieglauda ir po tavimi – amžinos rankos. Jis nuvarys priešą nuo tavęs ir palieps: „Pražudyk juos!“
6157	JOS 13:1	O Jozuė buvo pasenęs ir sulaukęs senyvo amžiaus. Ir VIEŠPATS jam tarė: – Tu esi senas ir sulaukęs senyvo amžiaus, o dar lieka labai daug žemės užimti.
6493	JOS 24:15	Ir jei jūs laikote tai blogu dalyku tarnauti VIEŠPAČIUI, rinkitės šiandien, kam tarnausite: dievams, kurie buvo Užupyje, kuriems jūsų tėvai tarnavo, ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate; bet štai dėl manęs ir mano namų – mes tarnausime VIEŠPAČIUI.
7216	1SA 1:2	Ir jis turėjo dvi žmonas: pirmosios vardas buvo Ona, o antrosios vardas – Penina. Penina turėjo vaikų, bet Ona neturėjo vaikų.
7279	1SA 3:1	Ir berniukas Samuelis tarnavo VIEŠPAČIUI Elio akivaizdoje. O VIEŠPATIES žodis buvo retas tomis dienomis – pranašiškas regėjimas nebuvo paplitęs reiškinys.
7585	1SA 15:23	Nes maištavimas yra kaip raganavimo nuodėmė, ir savavaliavimas – kaip nedorybė bei stabgarbystė. Kadangi tu atmetei VIEŠPATIES žodį, tai jis ir atmetė tave, kad nebebūtum karaliumi.
8608	2SA 22:3	mano Dievas, mano uola – bėgsiu prieglaudon pas jį. Jis yra mano skydas ir mano išgelbėjimo ragas, mano aukšta prieglauda ir mano priebėga, mano išgelbėtojas – tu išgelbsti mane nuo smurto!
8636	2SA 22:31	Tikras Dievas – jo kelias yra tobulas, VIEŠPATIES žodis yra patikimas; jis yra skydas visiems, kurie pasitiki juo.
9027	1KI 8:39	tuomet išklausyk danguje, savo gyvenamoje vietoje, ir atleisk, ir veik, ir duok kiekvienam pagal visus jo kelius, kurio širdį tu pažįsti, nes tu – tu vienas – pažįsti visų žmonių palikuonių širdis,
9780	2KI 9:20	Ir sargybinis pranešė, sakydamas: „Jis pasiekė juos, bet negrįžta; o važiuosena – kaip Nimšio sūnaus Jehuvo važiuosena, nes jis vairuoja nutrūktgalviškai.“
11167	1CH 28:19	Sakė Dovydas: „Jis davė suprasti visa tai – visus šio šablono dirbinius – per raštą nuo VIEŠPATIES rankos ant manęs.“
11604	2CH 20:12	O mūsų Dieve, argi tu nenuteisi jų? Nes esame bejėgiai prieš šitą didelį būrį, atžygiuojantį prieš mus, ir nežinome, ką daryti, – bet mūsų akys nukreiptos į tave.
11880	2CH 31:21	Ir ieškodamas savo Dievo visais atžvilgiais – kiekvieno darbo, kurį jis ėmėsi daryti Dievo namų tarnavime, ir įstatymo, ir įsakymo atžvilgiais, – jis dirbo iš visos savo širdies, ir jam sekėsi.
12228	EZR 8:22	Nes man buvo gėda iš karaliaus prašyti kareivių būrio ir raitelių, kad mus apgintų nuo kokio nors priešo kelyje, nes buvome kalbėję karaliui, sakydami: „Mūsų Dievo ranka yra ant visų tų, kurie jo ieško – jų pačių labui, bet jo galybė ir jo rūstybė yra prieš visus, kurie jį palieka.“
12707	EST 1:1	Ir taip įvyko Ahasvero dienomis, – to Ahasvero, kuris karaliavo šimtui dvidešimt septynioms provincijoms nuo Indijos iki Etiopijos, –
13326	JOB 19:25	O aš – aš žinau, kad mano Išpirkėjas gyvas ir kad jis atsistos galiausiai ant žemės.
13536	JOB 28:28	O žmogui jis tarė: „Štai VIEŠPATIES baimė yra išmintis, ir šalintis nuo blogio – išmanymas.
13945	PSA 1:2	Priešingai – jis mėgsta VIEŠPATIES įstatymą ir apmąsto jo įstatymą dieną ir naktį.
13957	PSA 2:8	Prašyk manęs, ir aš tau duosiu kitataučius, – tavo veldinį, ir tolimiausius žemės kraštus, – tavo nuosavybę.
13967	PSA 3:6	Aš – aš atsiguliau ir užmigau. Atsibudau, nes VIEŠPATS mane palaikė.
13989	PSA 5:10	Nes jų burnoje nėra nieko patikimo; jų vidus – pati nedorybė, jų gerklė – atviras kapas, jie pataikauja savo liežuviu.
13996	PSA 6:4	ir mano siela labai sukrėsta! Bet tu, o VIEŠPATIE, – kiek ilgai?
14052	PSA 9:21	Įvaryk jiems baimės, o VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos – tik žmonės! Sela.
14057	PSA 10:5	Jo keliai visuomet sukelia sielvartą; tavo teismai yra aukšti, toli nuo jo akių; o visi jo priešai – jis prunkščia į juos.
14059	PSA 10:7	Jo burna pilna keiksmo, melo ir sukčiavimo, po jo liežuviu – nedorybė ir neteisybė.
14074	PSA 11:4	VIEŠPATS yra savo ypatingai šventoje šventykloje – VIEŠPATIES sostas yra danguje. Jo akys stebi, jo akių vokai tiria žmonių palikuonis.
14081	PSA 12:4	VIEŠPATS pribaigs pataikaujančias lūpas, didžiakalbį liežuvį –
14083	PSA 12:6	„Dėl smurto prieš prispaustuosius, dėl vargšų dejavimo aš pakilsiu dabar, – sako VIEŠPATS. – Aš suteiksiu saugumą nuo to, kuris į jį prunkščia“.
14115	PSA 16:11	Tu parodysi man apstaus gyvenimo taką; tavo akivaizdoje – džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje – malonumai per amžius.
14119	PSA 17:4	O dėl žmonių darbų, – tavo lūpų žodžiu aš susilaikiau nuo smurtininko takų.
14133	PSA 18:3	VIEŠPATS yra mano aukšta apsaugos uola bei mano tvirtovė bei mano vaduotojas; mano Dievas, mano uola – juo pasitikiu; mano skydas bei mano išgelbėjimo ragas, mano aukšta prieglauda.
14161	PSA 18:31	Tikras Dievas – jo kelias yra tobulas, VIEŠPATIES žodis yra patikimas; jis yra skydas visiems, kurie pasitiki juo.
14185	PSA 19:4	(nors nėra kalbos, nėra posakių – jų balsas girdimas be kalbos ir posakių).
14268	PSA 24:10	Kas yra tas šlovės Karalius? Kareivijų VIEŠPATS – jis yra šlovės Karalius! Sela.
14303	PSA 27:1	Dovydo. VIEŠPATS yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – kurio asmens man bijoti? VIEŠPATS yra mano gyvenimo tvirtovė – kurio asmens man išsigąsti?
14304	PSA 27:2	Kai blogadariai, – mano prispaudėjai ir mano priešai, – užpuolė mane, kad suėstų mano kūną, jie suklupo ir krito.
14365	PSA 31:16	Tavo rankoje yra mano laikai – išplėšk mane iš mano priešų rankos ir iš mano pesekiotojų!
14405	PSA 33:20	Mūsų siela laukia VIEŠPATIES – Jis mūsų pagalba ir mūsų skydas,
14464	PSA 36:6	VIEŠPATIE, tavo gailestingumas siekia dangų, tavo ištikimumas – debesis.
14478	PSA 37:7	Būk ramus prieš VIEŠPATĮ ir kantriai jo lauk! Nesierzink dėl to, kuriam sekasi savajame kelyje – dėl žmogaus, kuris vykdo nedorus planus!
14552	PSA 40:4	Jis įdėjo man į burną naują giesmę – gyrių mūsų Dievui. Daugelis matys ir bijos, ir pasitikės VIEŠPAČIU.
14649	PSA 46:7	Siautė tautos, svyravo karalystės; jam pakėlus balsą – ištirpo žemė!
14679	PSA 48:15	kad šis Dievas yra mūsų Dievas per amžių amžius – jis pats ves mus iki mirties!
14728	PSA 51:5	Nes aš pripažįstu savo nusižengimus, ir mano nuodėmė man yra nuolat prieš akis –