3	GEN 1:3	Ir Dievas tarė: „Tegul atsiranda šviesa!“ Ir atsirado šviesa.
6	GEN 1:6	Ir Dievas tarė: „Tegul atsiranda skliautinė platybė tarp vandenų, ir ji tegul atskiria vandenis nuo vandenų.“
9	GEN 1:9	Ir Dievas tarė: „Tegul susirenka vandenys, kurie yra po dangumis, į vieną vietą ir tegul pasirodo sausuma.“ Taip ir įvyko.
11	GEN 1:11	Ir Dievas tarė: „Tegul žemė išželdina žemėje augmeniją, augalus, duodančius sėklą, vaismedžius, pagal savo rūšį vedančius vaisius, kuriuose yra jų sėkla.“ Taip ir įvyko.
14	GEN 1:14	Ir Dievas tarė: „Tegul atsiranda šviesuliai dangaus skliautinėje platybėje dienai nuo nakties atskirti. Ir jie tegul būna kaip ženklai, pažymintys ir nustatytus laikus, ir dienas ir metus,
20	GEN 1:20	Ir Dievas tarė: „Tegul vandenys veisia knibždančių gyvų padarų, ir tegul viršum žemės skraido paukščiai dangaus skliautinės platybės matomos dalies priekyje.“
22	GEN 1:22	Ir Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tegul dauginasi žemėje!“
24	GEN 1:24	Ir Dievas tarė: „Tegul žemė išveda gyvų padarų pagal jų rūšis – gyvulių, ir ropojančių padarų ir laukinių žvėrių pagal jų rūšis.“ Taip ir įvyko.
26	GEN 1:26	Ir Dievas tarė: „Padarykime žmogų, atitinkantį mūsų atvaizdą, pagal mūsų panašumą, ir tegul jie valdo jūros žuvis, ir padangių paukščius, ir gyvulius, ir visą žemę, ir visus ropojančius padarus, kurie juda ant žemės.“
28	GEN 1:28	Ir Dievas juos palaimino, ir Dievas jiems tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės ir pripildykite žemę ir užvaldykite ją; ir valdykite jūros žuvis, padangių paukščius ir kiekvieną gyvą padarą, kuris juda ant žemės.“
29	GEN 1:29	Ir Dievas tarė: „Štai aš duodu jums kiekvieną sėklą duodantį augalą, kuris yra ant visos žemės paviršiaus, ir visokį medį, kuriame yra medžio vaisius, duodantis sėklą; tai bus jums maistas.
47	GEN 2:16	Ir VIEŠPATS Dievas įsakė žmogui, tardamas: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista laisvai valgyti,
49	GEN 2:18	Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam; jam padarysiu atitinkančią pagalbininkę.“
54	GEN 2:23	Ir Adomas tarė: „Pagaliau! Ši yra kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Ji bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji buvo paimta.“
57	GEN 3:1	O gyvatė buvo gudresnė už visus lauko žvėris, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Ir ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: ‚Nevalgykite nuo visų sodo medžių‘?“
58	GEN 3:2	Ir moteris tarė gyvatei: „Mums leista valgyti sodo medžių vaisių,
60	GEN 3:4	Ir gyvatė tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite,
65	GEN 3:9	Ir VIEŠPATS Dievas pašaukė Adomą ir jam tarė: „Kur tu?“
66	GEN 3:10	Ir jis tarė: „Aš išgirdau tavo balsą sode ir bijojau, nes aš nuogas; todėl pasislėpiau.“
67	GEN 3:11	Ir jis tarė: „Kas tau pasakė, kad tu nuogas? Ar valgei nuo medžio, nuo kurio tau įsakiau nevalgyti?“
68	GEN 3:12	Ir žmogus tarė: „Moteris, kurią davei, kad būtų su manimi, ji davė man nuo to medžio, ir aš valgiau.“
69	GEN 3:13	Ir VIEŠPATS Dievas tarė moteriai: „Kas gi tai, ką tu padarei?“ Ir moteris tarė: „Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau.“
70	GEN 3:14	Ir VIEŠPATS Dievas tarė gyvatei: „Kadangi tai padarei, tu esi labiau prakeikta už visus gyvulius ir už visus lauko žvėris; ant savo pilvo turėsi šliaužti ir dulkes ėsti per visas savo gyvenimo dienas;
72	GEN 3:16	Moteriai jis tarė: „Aš didžiai padauginsiu tavo nėštumo vargą – skausmingai tu gimdysi vaikus; ir tavo potraukis bus nukreiptas į tavo vyrą, ir jis tave valdys.“
73	GEN 3:17	Ir Adomui jis tarė: „Kadangi paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį aš tau įsakiau, sakydamas: „Nevalgyk nuo jo!“ – prakeikta yra dirva dėl tavęs; vargdamas maitinsiesi iš jos per visas savo gyvenimo dienas
78	GEN 3:22	Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gėrį ir blogį, o dabar, kad jis neištiestų savo rankos ir nepaimtų nuo gyvybės medžio, ir nevalgytų, ir negyventų per amžius!“
81	GEN 4:1	Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Kainą, ir tarė: „Gavau vyriškos lyties žmogų nuo VIEŠPATIES.“
86	GEN 4:6	Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kodėl tu supykai ir kodėl tavo veidas paniuro?
89	GEN 4:9	Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kur tavo brolis Abelis?“ Ir jis tarė: „Nežinau! Argi aš savo brolio sargas?“
90	GEN 4:10	Ir anas tarė: „Ką tu padarei? Iš dirvos šaukiasi manęs tavo brolio kraujo balsas!
93	GEN 4:13	Ir Kainas tarė VIEŠPAČIUI: „Mano bausmė didesnė nei aš galiu pakelti!
95	GEN 4:15	Bet VIEŠPATS jam tarė: „Taigi, kas tik užmuštų Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta. Ir VIEŠPATS davė Kainui ženklą, kad kas nors, jį užtikęs, jo nenužudytų.“
103	GEN 4:23	Ir Lamechas tarė savo žmonoms: „Ada ir Cila, išgirskite mano balsą! Lamecho žmonos, klausykitės mano kalbos! Juk užmušiau vyrą už man padarytą žaizdą, bernioką už man padarytą sužalojimą.
105	GEN 4:25	Ir Adomas vėl pažino savo žmoną ir ji pagimdė sūnų ir pavadino jį vardu Setas; „Nes Dievas, – ji sakė, – man paskyrė kitą sėklą vietoje Abelio, kurį Kainas užmušė.
135	GEN 5:29	ir pavadino jį vardu Nojus, sakydamas: „Šitas suteiks mums paguodos nuo mūsų darbo ir nuo mūsų rankų vargo dėl dirvos, kurią VIEŠPATS prakeikė.“
141	GEN 6:3	Ir VIEŠPATS tarė: „Mano Dvasia nesivaidys su žmogumi amžinai, nes jis yra ir kūniškas. Vis dėlto jo dienų bus šimtas dvidešimt metų.
145	GEN 6:7	Ir VIEŠPATS tarė: „Aš pragaišinsiu žmogų, kurį sukūriau, nuo žemės paviršiaus, – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangių paukščio, – nes gailiuosi juos padaręs.“
151	GEN 6:13	Ir Dievas tarė Nojui: „Kiekvienos kūną turinčios būtybės galas yra atėjęs mano akivaizdon, nes per juos žemė pasidarė pilna smurto. Ir štai pragaišinsiu juos drauge su žeme.
161	GEN 7:1	Ir VIEŠPATS tarė Nojui: „Įeik į arką tu ir visi tavo namiškiai, nes šioje kartoje mačiau tave esant teisų prieš mane.
200	GEN 8:16	„Išeik iš arkos tu ir tavo žmona, ir tavo sūnūs, ir tavo sūnų žmonos su tavimi.
207	GEN 9:1	Ir Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir jiems tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės ir pripildykite žemę.
215	GEN 9:9	„Ir aš, štai aš tvirtinu savo sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie bus po jūsų,
218	GEN 9:12	Ir Dievas tarė: „Šitas yra ženklas sandoros, kurią aš sudarau tarp savęs ir jūsų bei visų su jumis gyvų padarų, nesibaigiančioms kartoms:
231	GEN 9:25	Ir jis tarė: „Tebūna prakeiktas Kanaanas! Jis bus tarnų tarnas savo broliams!“
232	GEN 9:26	Ir jis tarė: „Palaimintas tebūna VIEŠPATS, Semo Dievas! O Kanaanas tebūna tarnas jiems.
270	GEN 11:3	Ir jie sakė vienas kitam: „Eime, pasidirbkime plytų ir jas gerai išdekime. (O plytų jie turėjo vietoj akmenų, ir bitumo jie turėjo vietoj molinio plyšių glaisto.)
271	GEN 11:4	Ir jie tarė: „Eime, pasistatykime sau miestą ir bokštą, kurio viršūnė danguose, ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išsklaidyti po visos žemės paviršių.“
273	GEN 11:6	Ir VIEŠPATS tarė: „Štai viena tauta, ir viena kalba jiems visiems, ir štai ką jie pradėjo veikti! O kad nuo šiol nebūtų taip, kad ką tik jie sumanys daryti būtų be suvaržymo,
300	GEN 12:1	Ir VIEŠPATS buvo taręs Abramui: „Eik iš savo šalies ir iš savo giminės ir iš savo tėvo namų į šalį, kurią tau parodysiu.
306	GEN 12:7	Ir VIEŠPATS pasirodė Abramui ir tarė: „Tavo sėklai aš duosiu šitą šalį.“ Ir jis ten pastatė aukurą VIEŠPAČIUI, kuris jam pasirodė.
333	GEN 13:14	Ir VIEŠPATS tarė Abramui, kai Lotas buvo nuo jo atsiskyręs: „Pakelk dabar savo akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus,
356	GEN 14:19	Ir jis palaimino jį tardamas: „Tegul palaimina Abramą Dievas Aukščiausiasis, dangaus ir žemės savininkas!
362	GEN 15:1	Po šių dalykų VIEŠPATIES žodis atėjo Abramui regėjime, sakydamas: „Nebijok, Abramai! Aš esu tavo skydas, tavo labai apstus atlygis.“
366	GEN 15:5	Ir, išvedęs jį laukan, tarė: „Malonėk įbesti akis į dangų ir suskaičiuoti žvaigždes, jei gali jas suskaičiuoti!“ Ir jis jam tarė: „Tokia bus tavo sėkla.“
374	GEN 15:13	Ir jis tarė Abramui: „Žinok užtikrintai, kad keturis šimtus metų tavo palikuonija bus ateivis ne nesavoje šalyje (jie gi svetimiesiems tarnaus, o anie juos kamuos).
379	GEN 15:18	Tą pačią dieną VIEŠPATS tvirtino su Abramu sandorą, sakydamas: „Tavo sėklai aš daviau šitą šalį nuo Egipto upės iki didžiosios upės, – Eufrato upės –
399	GEN 17:1	Ir kai Abramas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė Abramui ir jam tarė: „Aš esu Visagalis Dievas; vaikščiok mano akivaizdoje ir būk nepriekaištingas.
402	GEN 17:4	„O mano, štai mano sandora yra su tavimi, ir tu būsi daugelio tautų tėvu.
475	GEN 19:17	Ir įvyko, kai jie juos išvedė laukan, jis tarė: „Paspruk dėl savo gyvybės! Nežiūrėk atgal ir nesustok niekur lygumoje! Bėk į kalną, kad nebūtum pražudytas!“
520	GEN 21:6	Ir Sara tarė: „Dievas padarė taip, kad juokiausi; visi, kurie girdės, juoksis su manimi.“
549	GEN 22:1	Ir įvyko po tų dalykų, kad Dievas išmėgino Abraomą ir jam tarė: „Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia!“
550	GEN 22:2	Ir jis tarė: „Meldžiu tave, imk savo sūnų, savo vienintelį, kurį tu myli, Izaoką, ir eik į Morijos šalį; ir ten paaukok jį kaip deginamąją auką ant vieno iš kalnų, kurį tau nurodysiu.“
555	GEN 22:7	Ir Izaokas kalbėjo savo tėvui Abraomui, tardamas: „Mano tėve!“ O tas tarė: „Aš čia, mano sūnau.“ Ir jis tarė: „Štai ugnis ir malkos, bet kur yra tas avinėlis deginamajai aukai?“
556	GEN 22:8	Ir Abraomas tarė: „Dievas sau parūpins tam tikrą avinėlį deginamajai aukai, mano sūnau.“ Taip jiedu drauge ėjo toliau.
559	GEN 22:11	Bet VIEŠPATIES angelas sušuko jam iš dangaus tardamas: „Abraomai, Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia!“
560	GEN 22:12	Ir jis tarė: „Netiesk savo rankos prieš berniuką ir nieko jam nedaryk! Nes dabar žinau, kad bijai Dievo, kadangi tu nesulaikei nuo manęs savo sūnaus, savo vienintelio sūnaus.“
562	GEN 22:14	Ir Abraomas praminė tą vietą „Jehova-Jireh“; kaip yra sakoma iki šios dienos: „VIEŠPATIES kalne bus parūpinta“.
594	GEN 24:2	Ir Abraomas tarė savo tarnui, savo namų ūkio vyriausiajam, kuris valdė visa, kas jam priklausė: „Na, dėk savo ranką po mano šlaunimi,
790	GEN 28:16	Ir Jokūbas pabudo iš miego ir tarė: „Tikrai VIEŠPATS yra šioje vietoje, o aš nežinojau!“
791	GEN 28:17	Ir jis bijojo ir tarė: „Kokia bauginanti ši vieta! Tai ne kas kita, kaip tik Dievo namai, ir tai dangaus vartai!“
949	GEN 32:21	ir sakykite: „Štai ir tavo tarnas Jokūbas yra mums iš paskos. (Nes jis tarė: „Aš sutaikinsiu jį dovana, kuri eina pirma manęs, o paskui išvysiu jo veidą; galbūt jis mane priims.“)
1090	GEN 37:6	Ir jis jiems tarė: „Na, pasiklausykite šio sapno, kurį sapnavau!
1099	GEN 37:15	Tada vienas vyras sutiko jį, ir štai – šis klaidžioja po lauką! Ir tas vyras jo paklausė, sakydamas: „Ko ieškai?“
1234	GEN 41:38	Ir faraonas tarė savo tarnams: „Ar berasime tokį vyrą, kaip šis, kuriame yra Dievo Dvasia?“
1523	GEN 50:16	Ir jie perdavė Juozapui tokį įsakymą, sakydami: „Tavo tėvas prieš savo mirtį įsakė, sakydamas:
1585	EXO 3:5	Ir jis tarė: „Nesiartink prie šios vietos! Nusiauk nuo savo kojų apavą, nes vieta, ant kurios tu stovi, yra šventa žemė“.
1587	EXO 3:7	Ir VIEŠPATS tarė: „Aš tikrai mačiau prispaudimą savo tautos, esančios Egipte, ir išgirdau jos šauksmą dėl jos varovų į darbus, nes aš žinau jos kančias;
1594	EXO 3:14	Ir Dievas tarė Mozei: „AŠ ESU, KURIS ESU.“ Ir jis pridūrė: „Šitaip sakyk Izraelio vaikams: mane siuntė pas jus AŠ ESU.“
1658	EXO 6:2	Ir Dievas kalbėjo Mozei sakydamas: „Aš esu JEHOVA.
1659	EXO 6:3	Aš pasirodžiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui Dievo Visagalio vardu, bet savo vardu „JEHOVA“ jiems nedaviau savęs pažinti.
1721	EXO 8:6	Tas atsakė: „Rytoj.“ Anas tarė: „Tebūna pagal tavo žodį, kad žinotum, jog nėra kito kaip VIEŠPATS, mūsų Dievas!“
1727	EXO 8:12	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Sakyk Aaronui: „Ištiesk savo lazdą ir suduok į žemės dulkes, kad jos pavirstų utėlėmis visoje Egipto šalyje.“
1751	EXO 9:8	Ir VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: „Pasiimkite pilnas rieškučias krosnies pelenų, ir Mozė turi juos stipriai paberti į dangų faraono akivaizdoje.
1808	EXO 11:1	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Dar vieną rykštę siųsiu faraonui ir Egiptui. Po to jis išleis jus iš čia. Kai jis jus išleis, jis jus varyte išvarys iš čia visiškai.
1843	EXO 12:26	Ir turi įvykti šitaip, kai jūsų vaikai jums sakys: „Kas yra šis jūsų tarnavimas?“
1844	EXO 12:27	tada jūs sakykite: „Tai VIEŠPATIES Aplenkimo auka; jis aplenkė Izraelio vaikų namus Egipte, kai jis smogė egiptiečius, o mūsų namus išgelbėjo.“ Ir žmonės nusilenkė ir kniūbsti garbino.“
1882	EXO 13:14	Ir bus šitaip – ateityje kai tavo sūnus tave paklaus: „Ką tai reiškia?“, tu jam atsakysi: „Galinga ranka VIEŠPATS mus išvedė iš Egipto, iš vergystės namų.
2054	EXO 20:2	„Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto šalies, iš vergijos namų.
2190	EXO 24:12	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Užlipk pas mane į kalną ir ten pabūk. Ir tau duosiu akmens plokštes, tai yra įstatymą ir įsakymus, kuriuos surašiau jiems pamokyti.“
2395	EXO 30:12	„Kai surašysite Izraelio vaikus pagal jų skaičių, tada kiekvienas vyras duos VIEŠPAČIUI išpirką už savo sielą, kai juos skaičiuosi, kad tarp jų nebūtų rykštės, kai juos skaičiuosi.
2423	EXO 31:2	„Štai vardu pašaukiau Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo genties,
2440	EXO 32:1	O kai žmonės matė, kad Mozė uždelsė nusileisti nuo kalno, žmonės susirinko prie Aarono ir jam tarė: „Kelkis, padaryk mums dievų, kurie eitų pirma mūsų, nes nežinome, kas nutiko va šiam Mozei, žmogui, kuris išvedė mus aukštyn iš Egipto šalies.“
2441	EXO 32:2	Ir Aaronas jiems tarė: „Nutraukite auksinius auskarus, esančius jūsų žmonų, jūsų sūnų ir jūsų dukterų ausyse, ir atneškite juos man.“
2443	EXO 32:4	Ir paėmęs tai iš jų rankų, jis išdrožė jį raižikliu ir padarė jį nulieto metalo veršį. Tada jie tarė: „Šitie yra tavo dievai, o Izraeli, kurie tave išvedė aukštyn iš Egipto šalies!“
2488	EXO 33:14	Ir jis tarė: „Aš pats eisiu su tavimi, ir aš tau suteiksiu poilsį.“
2493	EXO 33:19	O jis atsakė: „Aš padarysiu, kad praeis prieš tavo veidą visas mano gerumas ir ištarsiu prieš tave vardą „VIEŠPATS“; aš būsiu maloningas tam, kam būsiu maloningas, ir pasigailėsiu to, ko pasigailėsiu.“
2503	EXO 34:6	Ir VIEŠPATS jam prieš veidą praėjo ir paskelbė: „VIEŠPATS, VIEŠPATS Dievas, gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, gausus gerumu ir tiesa,
2524	EXO 34:27	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Užsirašyk šituos žodžius, nes pagal šitų žodžių pasakymą aš sudariau sandorą su tavimi ir Izraeliu.“
3607	NUM 1:2	„Surašykite visą Izraelio vaikų susirinkimą pagal jų šeimų grupes, pagal jų tėvų namus, pagal visų vyriškių vardų skaičių, pavieniui.
3848	NUM 6:24	„VIEŠPATS telaimina ir tesaugoja tave.