45	GEN 2:14	Ir trečiosios upės vardas – Hidekelis. Ji yra ta, kuri teka prie Asirijos rytų. Ir ketvirtoji upė, – ji yra Eufratas.
63	GEN 3:7	Ir atsivėrė jų abiejų akys, ir jie suprato esą nuogi; ir jie susiuvo figmedžio lapus ir sau padarė prijuostes.
101	GEN 4:21	O jo brolio vardas buvo Jubalas. Jis buvo tėvas visų tokių, kurie groja lyra ir fleita.
138	GEN 5:32	Ir Nojus buvo penkių šimtų metų, ir jis pagimdė Semą, Chamą ir Jafetą.
148	GEN 6:10	Ir Nojus pagimdė tris sūnus: Semą, Chamą ir Jafetą.
152	GEN 6:14	Pasidaryk arką iš gofero medžio; arkoje padaryk kambarių ir padenk ją derva iš vidaus ir iš lauko.
173	GEN 7:13	Tą pačią dieną įėjo į arką Nojus ir Nojaus sūnūs Semas, Chamas, bei Jafetas, taip pat su jais Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos, –
233	GEN 9:27	Dievas teišplečia Jafetą, ir tasai teapsigyvena Semo palapinėse, ir Kanaanas tebūna tarnas tam.“
236	GEN 10:1	Štai šitie yra Nojaus sūnų Semo, Chamo ir Jafeto šeimų istorijos duomenys. Po tvano jiems gimė sūnų.
316	GEN 12:17	Ir VIEŠPATS užgavo faraoną ir jo namus didelėmis rykštėmis dėl Sarajos, Abramo žmonos.
338	GEN 14:1	Ir įvyko Šinaro karaliaus Amrafelio, Elasaro karaliaus Arjocho, Elamo karaliaus Kedorlaomero ir tautų karaliaus Tidalo dienomis,
342	GEN 14:5	Ir keturioliktaisiais metais atėjo Kedorlaomeras ir su juo esantys karaliai ir sumušė refajus Ašterot Karnaime, ir zuzus Hame, ir emus Šave Kirjataime,
346	GEN 14:9	su Elamo karaliumi Kedorlaomeru, ir tautų karaliumi Tidalu, ir Šinaro karaliumi Amrafeliu, ir Elasaro karaliumi Arjochu – keturi karaliai prieš penkis.
379	GEN 15:18	Tą pačią dieną VIEŠPATS tvirtino su Abramu sandorą, sakydamas: „Tavo sėklai aš daviau šitą šalį nuo Egipto upės iki didžiosios upės, – Eufrato upės –
1234	GEN 41:38	Ir faraonas tarė savo tarnams: „Ar berasime tokį vyrą, kaip šis, kuriame yra Dievo Dvasia?“
1699	EXO 7:13	Ir faraono širdis užkietėjo, kad jis jų neklausė, kaip VIEŠPATS buvo sakęs.
1751	EXO 9:8	Ir VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: „Pasiimkite pilnas rieškučias krosnies pelenų, ir Mozė turi juos stipriai paberti į dangų faraono akivaizdoje.
1753	EXO 9:10	Ir jie paėmė krosnies pelenų ir atsistojo faraono akivaizdoje ir Mozė juos stipriai pabėrė į dangų. Ir ant žmonių ir ant gyvulių atsirado votys, pūliuojančios opos.
1808	EXO 11:1	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Dar vieną rykštę siųsiu faraonui ir Egiptui. Po to jis išleis jus iš čia. Kai jis jus išleis, jis jus varyte išvarys iš čia visiškai.
4317	NUM 20:5	Ir kodėl mus atkėlėte aukštyn iš Egipto, kad mus atvestumėte į šitą blogą vietą? Šita nėra nei sėklų, nei figmedžių, nei vynmedžių, nei granatmedžių vieta; ir nėra nė vandens atsigerti!
6979	JDG 16:28	Ir Samsonas šaukėsi VIEŠPATIES ir tarė: „O Valdove VIEŠPATIE, atsimink mane, meldžiu, ir sustiprink mane, meldžiu, tik šitą vieną kartą, o Dieve, kad atkeršyčiau filistinams vienu kartu už abi mano akis.
7215	1SA 1:1	Štai buvo tam tikras vyras iš Ramataim-Cofimų, iš Efraimo kalnyno, vardu Elkana, efratiečio Cūfo sūnaus Tohuvo sūnaus Elihuvo sūnaus Jerohamo sūnus.
7217	1SA 1:3	Ir šis vyras kasmet iš savo miesto eidavo aukštyn garbinti ir aukoti kareivijų VIEŠPAČIUI Šilojyje. Ir ten buvo du Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas, VIEŠPATIES kunigai.
8159	2SA 5:24	Ir tebus, kai išgirsi žingsniavimo šlamesį balzamo medžių viršūnėse, tuojau veik, nes tada VIEŠPATS bus išėjęs tavo priekyje filistinų kariuomenės mušti.
8475	2SA 17:23	O Ahitofelis, pamatęs, kad jo patarimas nebuvo vykdomas, pasibalnojo asilą, ir pakilo, ir parvyko namo į savo miestą, ir sutvarkė savo namų reikalus, ir pasikorė, ir mirė, ir buvo palaidotas savo tėvo kape.
9409	1KI 19:19	Taigi jis ėjo iš ten ir surado Šafato sūnų Eliziejų, ariantį su dvylika jungų jaučių pirma jo, o jis pats buvo su dvyliktuoju. Ir Elijas, praeidamas pro jį, užmetė ant jo savo skraistę.
10163	2KI 22:14	Taigi kunigas Hilkijas ir Ahikamas ir Achboras ir Šafanas ir Asaja nuėjo pas pranašę Huldą, žmoną Šalumo, Tikvos sūnaus, Harhaso sūnaus, drabužių saugotojo (o ji gyveno Jeruzalėje, antroje dalyje), ir jie kalbėjosi su ja.
12690	NEH 13:15	Tomis dienomis mačiau Jude kai kuriuos, mindančius vyno spaudykles šabo dieną ir įnešančius pėdus, ir kraunančius ant asilų, taip pat vyną, vynuoges, figas ir visokias naštas, kurias jie gabeno į Jeruzalę šabo dieną. Ir aš pakėliau įspėjimo balsą tą dieną, kai jie pardavinėjo maistą.
12935	JOB 4:1	Tada temanas Elifazas atsiliepdamas tarė:
13113	JOB 11:1	Tada naamatietis Cofaras atsiliepdamas tarė:
13208	JOB 15:1	Tada temanas Elifazas atsiliepdamas tarė:
13331	JOB 20:1	Tada naamatietis Cofaras atsiliepdamas tarė:
13394	JOB 22:1	Tada temanas Elifazas atsiliepdamas tarė:
14387	PSA 33:2	Girkite VIEŠPATĮ lyra, giedokite jam arfa ir dešimčiastygiu instrumentu!
15076	PSA 73:1	Asafo psalmė. Tikrai Dievas geras Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra!
15172	PSA 78:1	Asafo maskilas. Klausykis, o mano tauta, mano įstatymo; palenkite savo ausis prie mano burnos žodžių!
15258	PSA 80:2	Vyriausiajam muzikui. Atliekama pagal melodiją „Šošanim-edut“. Asafo. Psalmė. Klausykis, O Izraelio Ganytojau! Tu, kuris vedi Juozapą lyg kaimenę. Suspindėk tu, kuris sėdi tarp kerubų.
15294	PSA 82:1	Asafo psalmė. Dievas stovi galingųjų susirinkime; tarp dievų jis daro teismą.
15303	PSA 83:2	Giesmė. Asafo psalmė. O Dieve, nebūk ramiai nutylėjęs! Nebūk nebylus ir nebūk ramus, o Dieve!
15480	PSA 92:4	dešimčiastygiu instrumentu ir arfa, lyros rimtu garsu.
16279	PSA 136:15	Bet sukratė faraoną ir jo kariuomenę į Raudonąją jūrą, nes jo gailestingumas išlieka per amžius!
16467	PSA 150:3	Girkite jį pučiamųjų ragų gaudesiu, girkite jį arfa ir lyra!
16468	PSA 150:4	Girkite jį būgneliu ir šokdami ratelį, girkite jį styginiais instrumentais ir fleita!
17840	ISA 6:1	Tais metais, kai mirė karalius Uzijas, mačiau Viešpatį, sėdintį aukštame ir pakeltame soste, ir jo apdaro šleifas pripildė šventyklą.
17841	ISA 6:2	Viršum jo stovėjo serafai; kiekvienas turėjo po šešis sparnus: dviem dengė savo veidą, dviem dengė savo kojas ir dviem skraidė.
17861	ISA 7:9	Samarija tėra Efraimo galva, o Remalijo sūnus tėra Samarijos galva. Jei netikėsite, tai neįsitvirtinsite.
18010	ISA 14:12	Kaip tu iškritai iš dangaus, o Liuciferi, aušros sūnau! Tu esi nukirstas žemėn, kuris nusilpninai tautas!
18783	ISA 53:2	Nes jis išaugs jo akivaizdoje kaip ūglis ir kaip šaknis iš sausos žemės. Jis neturi nei geros formos, nei didingumo, ir kai žiūrime į jį, nėra išvaizdos, kad jo norėtume.
21239	EZK 28:13	Tu buvai Edene, Dievo sode. Visokie brangakmeniai apklojo tave: sardis, topazas, ir deimantas; berilis, oniksas, ir jaspis; safyras, smaragdas, ir raudonasis granatas; taip pat auksas, tavo būgnelių ir tavo dūdelių meistriškumas, buvo tavyje. Jie buvo paruošti tą dieną, kai buvai sukurtas.
22704	MIC 5:1	Bet tu, Betliejau Efratoje, nors esi menkas tarp Judo tūkstančių, tačiau mano labui išeis iš tavęs tas, kuris bus valdovas Izraelyje, kurio išėjimai buvo nuo tolimos praeities, nuo amžinybės dienų.
22854	HAB 3:17	Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių vynmedžiuose, nors apviltų alyvmedžio derlius ir laukai neduotų maisto, nors kaimenė būtų iškirsta iš gardo, ir nebūtų galvijų tvartuose,
23291	MAT 4:13	ir, palikęs Nazaretą, jis atėjo ir apsigyveno Kapernaume, prie jūros, Zabulono ir Neftalio pakraščiuose,
23482	MAT 9:34	Bet fariziejai tarė: „Jis išvarinėja velnius per velnių kunigaikštį.“
23582	MAT 12:24	Bet tai išgirdę, fariziejai sakė: „Šitas išvarinėja velnius ne kitaip, kaip tik velnių valdovu Belzebulu.“
23596	MAT 12:38	Tada kai kurie iš raštininkų ir fariziejų atsakė, tardami: „Mokytojau, mes norėtume pamatyti ženklą iš tavęs.“
23714	MAT 15:12	Tada atėjo jo mokytiniai ir jam pasakė: „Ar žinai, kad fariziejai, išgirdę tą pasakymą, pasipiktino?“
23896	MAT 21:1	Ir kai jie priartėjo prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, tada Jėzus pasiuntė du mokytinius,
24000	MAT 23:13	Bet vargas jums, raštininkai ir fariziejai, veidmainiai! Nes jūs priešais žmones uždarote dangaus karalystę; nes nei jūs patys neįeinate, nei į ją įeinantiems neleidžiate įeiti.
24002	MAT 23:15	Vargas jums, raštininkai ir fariziejai, veidmainiai! Nes jūs apkeliaujate jūra ir sausuma, kad padarytumėte vieną atsivertėlį, ir kai tokiu atsiranda, padarote jį pragaro vaiką dukart labiau negu patys esate.
24010	MAT 23:23	Vargas jums, raštininkai ir fariziejai, veidmainiai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų ir krapų ir kmynų, bet apleidote svaresniuosius įstatymo dalykus – teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Šituos reikėjo jums vykdyti ir anų neapleisti!
24363	MRK 3:6	O fariziejai išėjo ir tuojau ėmė tartis su erodininkais prieš jį, kaip jie galėtų jį pražudyti.
24558	MRK 7:26	(O ta moteris buvo graikė, sirofinikiečių tautybės.) Ir ji maldavo jį, kad jis išvarytų iš jos dukros velnią.
24566	MRK 7:34	ir pažvelgęs į dangų, atsiduso ir sako jam: „Efata!“ – tai yra: „Atsiverk!“
24710	MRK 11:1	Ir kai jie artėja į Jeruzalę, į Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, jis išsiunčia du savo mokytinius
24916	MRK 15:21	Ir jie priverčia vieną pareinantį iš lauko praeivį – Simoną kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą – nešti jo kryžių.
24965	LUK 1:3	atrodė gerai ir man, akylai sekusiam visus tuos dalykus su didžiu tikslumu nuo pat pradžios, nuosekliai surašyti tau, prakilnusis Teofiliau,
25197	LUK 5:21	Ir raštininkai bei fariziejai pradėjo svarstyti, sakydami: „Kas yra šitas, kuris kalba piktžodžiavimus? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?“
25516	LUK 11:42	Bet vargas jums, fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir visokių žolelių, bet teisingumą ir Dievo meilę apeinate! Šituos reikėjo jums vykdyti ir anų neapleisti!
25623	LUK 14:1	Ir šabo dieną jam įėjus į vieno fariziejų valdytojų namus valgyti duonos, taip įvyko, kad jie kruopščiai stebėjo jį.
25625	LUK 14:3	Ir Jėzus atsakydamas kalbėjo įstatymininkams ir fariziejams, sakydamas: „Ar teisėta gydyti šabo dieną?“
25659	LUK 15:2	O fariziejai ir raštininkai murmėjo, sakydami: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo.“
25767	LUK 18:10	„Du žmonės nuėjo aukštyn į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas.
26137	JHN 1:24	O atsiųstieji buvo iš fariziejų.
26155	JHN 1:42	Ir jis atvedė jį pas Jėzų, o įbedęs akis į jį Jėzus tarė: „Tu esi Simonas, Jonos sūnus. Tu būsi vadinamas Kefu.“ (Verčiant tai yra „Petras“.)
26161	JHN 1:48	Natanaelis jam *tarė: „Iš kur mane pažinai?“ Jėzus atsakydamas tarė jam: „Prieš Pilypui pašaukiant tave, kai buvai po figmedžiu, aš mačiau tave.“
26163	JHN 1:50	Jėzus atsakydamas tarė jam: „Ar tu tiki, kadangi aš tau pasakiau: „Aš mačiau tave po figmedžiu“? Pamatysi už šituos didesnių dalykų.“
26190	JHN 3:1	Iš fariziejų buvo žmogus, vardu Nikodemas, vienas iš žydų valdytojų.
26226	JHN 4:1	Taigi kai Viešpats sužinojo, kad fariziejai išgirdo, jog Jėzus padaro ir pakrikštija daugiau mokytinių negu Jonas
26429	JHN 7:32	Fariziejai išgirdo, kad minia tuos dalykus murmėjo apie jį, tad fariziejai bei aukštieji kunigai pasiuntė patikėtinius jo suimti.
26442	JHN 7:45	Tada patikėtiniai sugrįžo pas aukštuosius kunigus ir fariziejus, o tie tarė jiems: „Kodėl neatvedėte jo?“
26444	JHN 7:47	Todėl fariziejai jiems atsiliepė: „Ar ir jūs esate suklaidinti?
26445	JHN 7:48	Nejaugi kas nors iš valdytojų ar iš fariziejų pasitikėjo juo?
26453	JHN 8:3	Ir raštininkai bei fariziejai *atvedė pas jį moterį, pagautą svetimaujant, ir, ją pastatę viduryje
26463	JHN 8:13	Tad fariziejai jam tarė: „Pats apie save liudiji; tavo liudijimas nėra tiesa.“
26522	JHN 9:13	Jie nuvedė pas fariziejus tą, kuris anksčiau buvo aklas.
26524	JHN 9:15	Tada ir fariziejai vėl jį klausinėjo, kaip jis praregėjo. O jis tarė jiems: „Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiploviau ir regiu.“
26525	JHN 9:16	Tada kai kurie fariziejai sakė: „Šitas žmogus nėra iš Dievo, nes jis nesilaiko šabo.“ Kiti sakė: „Kaip gali žmogus, kuris yra nusidėjėlis, daryti tokius antgamtinius ženklus?“ Ir tarp jų atsirado ir liko susiskaldymas.
26549	JHN 9:40	Ir kai kurie iš fariziejų, kurie buvo su juo, išgirdo tuos žodžius ir jam tarė: „Nejaugi ir mes esame akli?“
26638	JHN 11:46	Bet kai kurie iš jų nuėjo pas fariziejus ir papasakojo jiems, ką Jėzus padarė.
26639	JHN 11:47	Tad aukštieji kunigai ir fariziejai surinko tarybą ir tarė: „Ką darysime? Nes šitas žmogus daro daug antgamtinių ženklų.
26641	JHN 11:49	O vienas iš jų – Kajafas, būdamas vyriausiasis kunigas tais metais, jiems tarė: „Jūs visiškai nieko nei išmanote,
26646	JHN 11:54	Todėl Jėzus daugiau nebevaikščiojo viešai tarp Judėjos gyventojų, bet iš ten nuėjo į kraštą netoli dykumos, į miestą, vadinamą Efraimu, ir ten išbuvo su savo mokytiniais.
26649	JHN 11:57	Mat ir aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad, jei kuris žinotų, kur jis yra, praneštų, kad jie galėtų jį suimti.
26668	JHN 12:19	Todėl fariziejai kalbėjo vieni kitiems: „Matote, kaip nieko negalite padaryti! Štai pasaulis nuėjo paskui jį!“
26691	JHN 12:42	Vis dėlto net iš vyresnybės daugelis įtikėjo jį, bet dėl fariziejų jie neišpažino jo, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos,
26857	JHN 18:3	Taigi Judas, gavęs būrį kareivių ir patikėtinių iš aukštųjų kunigų ir fariziejų, *atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais.
26867	JHN 18:13	ir nuvedė jį pirma pas Aną, nes jis buvo uošvis Kajafo, kuris tais metais buvo vyriausiasis kunigas.