2	GEN 1:2	Ir žemė buvo be pavidalo ir tuščia ir tamsa buvo virš gelmės paviršiaus. Ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų paviršiaus.
11	GEN 1:11	Ir Dievas tarė: „Tegul žemė išželdina žemėje augmeniją, augalus, duodančius sėklą, vaismedžius, pagal savo rūšį vedančius vaisius, kuriuose yra jų sėkla.“ Taip ir įvyko.
12	GEN 1:12	Ir žemė išvedė augmeniją, augalus, duodančius sėklą pagal savo rūšį, ir medžius, pagal savo rūšį vedančius vaisius, kuriuose yra jų sėkla. Ir Dievas matė, kad tai buvo gera.
13	GEN 1:13	Ir buvo vakaras ir buvo rytas – trečioji diena.
16	GEN 1:16	Ir Dievas padarė du didžiuosius šviesulius – didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti; jis padarė ir žvaigždes.
20	GEN 1:20	Ir Dievas tarė: „Tegul vandenys veisia knibždančių gyvų padarų, ir tegul viršum žemės skraido paukščiai dangaus skliautinės platybės matomos dalies priekyje.“
21	GEN 1:21	Ir Dievas sukūrė didžiulius baisūnus ir visus judančius gyvus padarus, kuriuos veisė vandenys pagal jų rūšį, ir kiekvieną sparnuotą paukštį pagal jo rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gera.
22	GEN 1:22	Ir Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tegul dauginasi žemėje!“
24	GEN 1:24	Ir Dievas tarė: „Tegul žemė išveda gyvų padarų pagal jų rūšis – gyvulių, ir ropojančių padarų ir laukinių žvėrių pagal jų rūšis.“ Taip ir įvyko.
25	GEN 1:25	Ir Dievas padarė žemės laukinius žvėris pagal jų rūšis ir gyvulius pagal jų rūšis, ir prie dirvos ropojančius padarus pagal jų rūšis. Ir Dievas matė, kad tai buvo gera.
26	GEN 1:26	Ir Dievas tarė: „Padarykime žmogų, atitinkantį mūsų atvaizdą, pagal mūsų panašumą, ir tegul jie valdo jūros žuvis, ir padangių paukščius, ir gyvulius, ir visą žemę, ir visus ropojančius padarus, kurie juda ant žemės.“
28	GEN 1:28	Ir Dievas juos palaimino, ir Dievas jiems tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės ir pripildykite žemę ir užvaldykite ją; ir valdykite jūros žuvis, padangių paukščius ir kiekvieną gyvą padarą, kuris juda ant žemės.“
30	GEN 1:30	O visiems žemės laukiniams žvėrims, visiems padangių paukščiams ir visiems gyvūnams, judantiems ant žemės, turintiems savyje gyvasties esmę, duodu visokius žalius augalus kaip maistą. Taip ir įvyko.
45	GEN 2:14	Ir trečiosios upės vardas – Hidekelis. Ji yra ta, kuri teka prie Asirijos rytų. Ir ketvirtoji upė, – ji yra Eufratas.
49	GEN 2:18	Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam; jam padarysiu atitinkančią pagalbininkę.“
50	GEN 2:19	Ir VIEŠPATS Dievas iš dirvos supavidalino visus lauko žvėris ir visus padangių paukščius ir atvedė juos pas Adomą pamatyti, kaip jis juos pavadins; ir kuo tik Adomas pavadino kiekvieną gyvūną, toks ir buvo jo vardas.
51	GEN 2:20	Ir Adomas davė vardus visiems gyvuliams ir padangių paukščiams, ir visiems lauko žvėrims, tačiau Adomui nebuvo rasta atitinkančio pagalbininko.
62	GEN 3:6	Ir kai moteris pamatė, kad medis buvo geras maistui ir kad jis žavus akims, ir kad medis pageidaujamas – galintis padaryti žmogų išmintingą, ji paėmė jo vaisiaus ir valgė, ir taip pat davė savo vyrui, esančiam su ja, ir jis valgė.
64	GEN 3:8	Ir jie išgirdo balsą VIEŠPATIES Dievo, vaikštančio sode, dienos atvėsimo metu; ir Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo VIEŠPATIES Dievo akivaizdos tarp sodo medžių.
74	GEN 3:18	ir erškėčius bei usnis ji tau želdins, ir tu maitinsiesi lauko augmenija.
81	GEN 4:1	Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Kainą, ir tarė: „Gavau vyriškos lyties žmogų nuo VIEŠPATIES.“
85	GEN 4:5	tačiau į Kainą ir į jo auką jis palankiai nepažvelgė. Ir Kainas labai supyko, ir jo veidas paniuro.
97	GEN 4:17	Paskui Kainas pažino savo žmoną, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Henochą. Ir jis pastatė miestą, ir pavadino miestą savo sūnaus vardu – Henochas.
128	GEN 5:22	Ir Henochas, po to, kai pagimdė Metušelachą, vaikščiojo su Dievu tris šimtus metų ir pagimdė sūnų bei dukterų.
130	GEN 5:24	Ir Henochas vaikščiojo su Dievu, paskui jo nebebuvo, nes Dievas jį pasiėmė.
143	GEN 6:5	Ir VIEŠPATS matė, kad žmogaus blogumas žemėje buvo gausus, ir kad kiekvienas jo širdies minčių siekimas visuomet buvo tik blogas.
145	GEN 6:7	Ir VIEŠPATS tarė: „Aš pragaišinsiu žmogų, kurį sukūriau, nuo žemės paviršiaus, – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangių paukščio, – nes gailiuosi juos padaręs.“
146	GEN 6:8	Tačiau Nojus rado malonę VIEŠPATIES akyse.
147	GEN 6:9	Šitie yra Nojaus šeimos istorijos duomenys: Nojus buvo teisus žmogus, jis buvo nepriekaištingas tarp savo amžininkų; Nojus vaikščiojo su Dievu.
151	GEN 6:13	Ir Dievas tarė Nojui: „Kiekvienos kūną turinčios būtybės galas yra atėjęs mano akivaizdon, nes per juos žemė pasidarė pilna smurto. Ir štai pragaišinsiu juos drauge su žeme.
153	GEN 6:15	Ir štai kaip tu turi ją padaryti: arkos ilgis turi būti trys šimtai uolekčių, jos plotis – penkiasdešimt uolekčių, ir jos aukštis – trisdešimt uolekčių.
154	GEN 6:16	Padaryk šviesos angą arkai, ir užbaik ją per uolektį nuo viršaus; taip pat arkos vieninteles duris įstatyk jos šone; padaryk ją su apatiniu, antru ir trečiu aukštu.
155	GEN 6:17	Ir aš, štai aš ruošiuosi siųsti vandenų tvaną ant žemės pragaišinti po dangumi kiekvieną kūną turinčią būtybę, kurioje yra gyvybės kvėpavimas; visa, kas yra žemėje, pražus.
157	GEN 6:19	Ir iš kiekvieno gyvo padaro iš visų kūną turinčių būtybių, tu turi priversti patekti į arką po du iš kiekvienos rūšies, kad išlaikytum juos gyvus su savimi; jie turi būti patinas ir patelė.
158	GEN 6:20	Kad išliktų gyvi, turės patekti pas tave po du iš kiekvienos rūšies, – iš paukščių pagal jų rūšis ir iš gyvulių pagal jų rūšis, iš visų žemės ropojančių padarų pagal jų rūšis.
161	GEN 7:1	Ir VIEŠPATS tarė Nojui: „Įeik į arką tu ir visi tavo namiškiai, nes šioje kartoje mačiau tave esant teisų prieš mane.
163	GEN 7:3	taip pat iš padangės paukščių septynis ir septynias (po patiną ir patelę), kad atžala būtų išlaikyta gyva ant visos žemės paviršiaus.
164	GEN 7:4	Nes dar septynios dienos, ir aš siųsiu žemėn lietų keturiasdešimčiai dienų ir keturiasdešimčiai naktų ir pražudysiu nuo žemės paviršiaus visas būtybes, kurias esu padaręs.“
168	GEN 7:8	Iš švariųjų gyvulių ir iš gyvulių, kurie nešvarūs, ir iš paukščių, ir iš visų gyvūnų, judančių ant žemės,
173	GEN 7:13	Tą pačią dieną įėjo į arką Nojus ir Nojaus sūnūs Semas, Chamas, bei Jafetas, taip pat su jais Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos, –
174	GEN 7:14	jie ir visokie žvėrys pagal jų rūšį, ir visokie galvijai pagal jų rūšį, ir visokie ropojantys padarai, kurie juda ant žemės, pagal jų rūšį, ir visokie paukščiai pagal jų rūšį – visi visokių sparnų paukšteliai.
175	GEN 7:15	Ir jie įėjo pas Nojų į arką, po du iš visų kūną turinčių būtybių, kuriose yra gyvybės kvėpavimas.
180	GEN 7:20	Pritvino vandenų penkiolika uolekčių aukščiau, ir buvo apsemti kalnai.
181	GEN 7:21	Ir žuvo visos kūną turinčios būtybės, kurios judėjo ant žemės: paukščiai ir galvijai ir žvėrys ir visi knibždantys padarai, kurie knibžda ant žemės, ir visi žmonės.
183	GEN 7:23	Taip jis pragaišino visas būtybes, buvusias dirvos paviršiuje – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangės paukščio. Jie juk buvo pragaišinti nuo žemės, o išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje.
187	GEN 8:3	ir vandenys vis traukėsi atgal nuo žemės, o pasibaigus šimtui penkiasdešimčiai dienų, vandenys nuslūgo.
190	GEN 8:6	Taip įvyko, kad pasibaigus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos langą, kurį buvo įtaisęs,
201	GEN 8:17	Išvesk su savimi visus gyvus padarus, esančius su tavimi, iš visų kūną turinčių būtybių, tiek iš paukščių, tiek iš gyvulių, tiek iš visų ropojančių padarų, kurie juda ant žemės, kad jie gausiai veistųsi žemėje ir būtų vaisingi, ir daugintųsi žemėje.
208	GEN 9:2	Ir bijos jūsų ir baidysis jūsų visi žemės laukiniai žvėrys ir visi padangių paukščiai; jie yra atiduoti į jūsų ranką drauge su visais, kurie juda ant žemės, ir drauge su visomis jūros žuvimis.
216	GEN 9:10	ir su visais gyvais padarais, esančiais su jumis: su paukščiais, su gyvuliais, su laukiniais žvėrimis, esančiais su jumis – su visais, kurie išeina iš arkos, – su visais žemės gyvūnais.
217	GEN 9:11	Ir tvirtinu savo sandorą su jumis: niekada daugiau visos kūną turinčios būtybės nebebus tvano vandenų pašalintos ir niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti.“
218	GEN 9:12	Ir Dievas tarė: „Šitas yra ženklas sandoros, kurią aš sudarau tarp savęs ir jūsų bei visų su jumis gyvų padarų, nesibaigiančioms kartoms:
221	GEN 9:15	ir aš atsiminsiu savo sandorą, esančią tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų iš visų kūną turinčių būtybių; ir vandenys daugiau nevirs tvanu visoms kūną turinčioms būtybėms pragaišinti.
233	GEN 9:27	Dievas teišplečia Jafetą, ir tasai teapsigyvena Semo palapinėse, ir Kanaanas tebūna tarnas tam.“
298	GEN 11:31	Ir Terachas paėmė savo sūnų Abramą ir Harano sūnų Lotą, kuris buvo jo vaikaitis, ir savo marčią Sarają, kuri buvo jo sūnaus Abramo žmoną. Ir jie išvyko su jais iš chaldėjų Ūro, kad nukeliautų į Kanaano šalį. O atėję ligi Harano, jie ten apsigyveno.
302	GEN 12:3	Ir laiminsiu tave laiminančius, bet prakeiksiu tave prakeikiantį; ir tavyje bus palaimintos visos žemės šeimų grupės.“
305	GEN 12:6	Ir Abramas perėjo per tą šalį iki Šechemo vietovės, iki Morės lygumos. O anuomet kanaaniečiai buvo toje šalyje.
335	GEN 13:16	Ir padarysiu tavo palikuoniją kaip žemės dulkes taip, kad jei kas galėtų suskaičiuoti žemės dulkes, tai ir tavo palikuonija galėtų būti suskaičiuota.
343	GEN 14:6	ir horus jų kalnyne, Seyre, iki pat prie dykumos esančio El Parano.
344	GEN 14:7	Ir jie apsigręžė ir atėjo į En Mišpatą, tai yra Kadešą, ir nukariavo visą amalekiečių kraštą, taip pat amoritus, gyvenusius Hacecon Tamaroje.
352	GEN 14:15	Ir padalinęs pajėgas prieš juos, naktį jis ir jo tarnai sumušė juos, ir vijosi juos iki Hobos, esančios Damasko kairėje.
355	GEN 14:18	Ir Melchizedekas, Salemo karalius, išnešė duonos ir vyno; ir jis buvo Dievo Aukščiausiojo kunigas.
356	GEN 14:19	Ir jis palaimino jį tardamas: „Tegul palaimina Abramą Dievas Aukščiausiasis, dangaus ir žemės savininkas!
357	GEN 14:20	Ir tebūna palaimintas Dievas Aukščiausiasis, kuris atidavė tavo priešus į tavo ranką!“ Ir jis davė jam nuo visko dešimtinę.
366	GEN 15:5	Ir, išvedęs jį laukan, tarė: „Malonėk įbesti akis į dangų ir suskaičiuoti žvaigždes, jei gali jas suskaičiuoti!“ Ir jis jam tarė: „Tokia bus tavo sėkla.“
377	GEN 15:16	Bet ketvirtoje kartoje jie čia sugrįš, nes amoritų blogybės saikas dar nepilnas.“
379	GEN 15:18	Tą pačią dieną VIEŠPATS tvirtino su Abramu sandorą, sakydamas: „Tavo sėklai aš daviau šitą šalį nuo Egipto upės iki didžiosios upės, – Eufrato upės –
399	GEN 17:1	Ir kai Abramas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė Abramui ir jam tarė: „Aš esu Visagalis Dievas; vaikščiok mano akivaizdoje ir būk nepriekaištingas.
401	GEN 17:3	Ir Abramas parpuolė kniūbsčias, ir Dievas kalbėjo su juo, tardamas:
549	GEN 22:1	Ir įvyko po tų dalykų, kad Dievas išmėgino Abraomą ir jam tarė: „Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia!“
555	GEN 22:7	Ir Izaokas kalbėjo savo tėvui Abraomui, tardamas: „Mano tėve!“ O tas tarė: „Aš čia, mano sūnau.“ Ir jis tarė: „Štai ugnis ir malkos, bet kur yra tas avinėlis deginamajai aukai?“
559	GEN 22:11	Bet VIEŠPATIES angelas sušuko jam iš dangaus tardamas: „Abraomai, Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia!“
595	GEN 24:3	ir aš prisaikdinsiu tave VIEŠPAČIU, dangaus Dievu ir žemės Dievu, kad mano sūnui tu neimsi žmonos iš dukterų kanaaniečių, tarp kurių aš gyvenu,
680	GEN 25:21	Ir Izaokas uoliai maldavo VIEŠPATĮ už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga; o VIEŠPATS patenkino uolų maldavimą, ir jo žmona Rebeka tapo nėščia.
797	GEN 29:1	Tada Jokūbas vėl leidosi kelionėn ir atvyko į rytiečių šalį.
827	GEN 29:31	Ir VIEŠPATS, matydamas, kad Lėja, lyginant su Rachele, buvo nekenčiama, atidarė jos įsčias, bet Rachelė buvo nevaisinga.
1091	GEN 37:7	Antai mes rišome pėdus laukuose, ir štai mano pėdas atsikėlė ir pasiliko stačias, o štai jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė mano pėdui.
1112	GEN 37:28	Einant pro šalį midjaniečiams pirkliams, jie Juozapą pakėlė ir ištraukė iš duobės. Jie tada pardavė Juozapą izmaelitams už dvidešimt sidabrinių. O tie nusivedė Juozapą į Egiptą.
1152	GEN 39:2	Ir VIEŠPATS buvo su Juozapu, ir jis buvo sėkmingas vyras, ir jis buvo savo šeimininko egiptiečio namuose.
1155	GEN 39:5	Ir nuo to laiko, kai jis paskyrė jį prižiūrėtoju savo namuose ir prižiūrėtoju visko, kas jam priklausė, taip įvyko, kad VIEŠPATS dėl Juozapo laimino egiptiečio namus. Ir VIEŠPATIES palaiminimas teko viskam, kas jam priklausė namuose ir laukuose.