23217 | MAT 1:4 | Aram macʉ ñayijʉ Aminadab. Aminadab macʉ ñayijʉ Naasón. Naasón macʉ ñayijʉ Salmón. |
23218 | MAT 1:5 | Salmón macʉ ñayijʉ Booz. Ĩ jaco ñayoyijo Rahab. Ito bero Booz macʉ ñayijʉ Obed. Ĩ jaco ñayoyijo Rut. Obed macʉ ñayijʉ Isaí. |
23219 | MAT 1:6 | Isaí macʉ ñayijʉ Ʉjʉ David wame cʉtigʉ. David macʉ ñayijʉ Salomón. Ĩ jaco ñayijo Urías ñayorʉ manojo godogo. |
23220 | MAT 1:7 | Ito bero Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Roboam macʉ ñayijʉ Abías. |
23225 | MAT 1:12 | Ito bero mʉcana Jeconías macʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel macʉ ñayijʉ Zorobabel. |
23227 | MAT 1:14 | Azor macʉ ñayijʉ Sadoc. Sadoc macʉ ñayijʉ Aquim. Aquim macʉ ñayijʉ Eliud. |
23230 | MAT 1:17 | Abraham rĩa janerãbatia David ĩ ñayorajʉna catorce masa ñasʉoyijarã. Abraham macʉ ñayijʉ Isaac. Isaac macʉ ñayijʉ Jacob. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja David ĩ ñarajʉna catorce ñarã ñayijarã ĩna. Ito bero mʉcana David macʉ ñayijʉ Salomón. Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja, Babiloniajʉ Israel sita gãnare ĩna ãmi warajʉna mʉcana catorce ñayijarã ĩna. Jeconías macʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel macʉ ñayijʉ Zorobabel. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja Cristo ĩ rujearajʉna catorce ñayijarã mʉcana. |
23231 | MAT 1:18 | Jesús ĩ rujeare gaye ado bajiro bajiyijʉ: José manojo ñaroco ñayijo María. José rãca iso ñaroto riojʉajʉ Espíritu Santo ĩ masirisena ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñayijo iso. |
23233 | MAT 1:20 | Ito bajiro ĩ tʉoĩa cani waroca, ĩ cãirojʉ Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ ĩre. Goacõri ado bajiro gotiyijʉ ángel ĩre: —Tʉoya José David ñayorʉ janami mʉ. Maríare manojo cʉti güibesa mʉ. Espíritu Santo ĩ masirise, ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñamo iso. |
23264 | MAT 3:3 | Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtigʉ ĩ ucado bajiroti yiyijʉ Juan. “Ado bajiro yigʉ yiguĩji”, yirocʉ ucañi Isaías Juanre tʉoĩa yugʉ: Sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ mʉare ado bajiro oca sẽoro gotigʉ yiguĩji: “Ñeñaro mʉa yirise jidicãña mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ya ʉsijʉ ĩ queno ña masitoni. Ñeñaro yirise jidicãcõri quenarisejʉa tʉoĩaña mʉa”, yigʉ yiguĩji sĩgʉ̃, yi ucañi Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ. |
23272 | MAT 3:11 | Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan: —“Ãna ñama ĩna ñeñaro yirise jidicãrã”, yi ĩorocʉ idenati masare idé gua yʉ. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan masare. |
23273 | MAT 3:12 | Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩnare: —Yʉ bero ejagʉ trigo besegʉ bajiro yigʉ yiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Yatirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama trigo ĩ seorojʉ seogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyijʉ Juan masare. |
23277 | MAT 3:16 | Jesús ĩ majaroca riti ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃ro soje janayijʉ. Ũmacʉ̃jʉ Jesús ĩ ti mʉorocati bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo. |
23279 | MAT 4:1 | Jesús ĩ idé gu rotija bero yucʉ manojʉ ĩre ãmi wayijʉ Espíritu Santo. Itojʉ Jesús ĩ ejaroca, “¿Diore riti cʉdigʉ yiguĩjida Jesús?” yirocʉ ĩre ʉsirio codeyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. |
23288 | MAT 4:10 | Ito bajiro ĩ gotibojarocati: —Wasa Satanás mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: “Mani Ʉjʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉocõri cʉdija quena”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. |
23291 | MAT 4:13 | Itojʉ ejacõri ĩ ñaro Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ tujabisijʉ Jesús. Galilea wame cʉtirita tʉnima tʉ Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ ñarocʉ wayijʉ Jesús. Sõjʉ meje ñayijʉ Zabulón sita ito yicõri Neftalí sita cʉni. |
23296 | MAT 4:18 | Itajura Galilea wame cʉtirita tʉnima wa ucugʉ wayijʉ Jesús. Ito wacʉjʉ tiyijʉ Jesús, Simón Pedro ito yicõri ĩ ocabaji Andrésre cʉni. Wai jori masa ñayijarã ĩna. Yori yucʉrina wai waya ñayijarã ĩna. |
23299 | MAT 4:21 | Ito yija ito sõjʉa bʉsa wa remoyijʉ Jesús. Jabeto wa remocõri tiyijʉ Jesús, Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni. Zebedeo rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna jacʉ rãca cumajʉ yori yucʉri sia queno ñayijarã ĩna. Ĩnare ticõri ĩnare jiyijʉ Jesús. |
23302 | MAT 4:24 | Ito bajiro cõrãre Jesús ĩ yisioja Siria sita gãna cʉni tʉo jediyijarã ĩna. Ito bajiri ñajediro cõrãre ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Jeyaro ñarise cʉtirãre ãmi ejayijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́ sãjagoana, ʉsi jedi quediana, ruduanare cʉni ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ ĩ. |
23318 | MAT 5:15 | Sĩabusuorise mani sĩaja sotʉ rocajʉ cũmenaji mani. Sĩabusuorise sĩacõri ũmacʉ̃jʉ cũrã yirãji mani ñajediro iti wi gãna ĩna titoni. |
23335 | MAT 5:32 | Yʉama ado bajiro mʉare gotia: Sĩgʉ̃ ĩ manojo gãji rãca ajebitigoro ñabojarocati isore ĩ cõaja, isore bʉto ñeñaro yami ĩocʉ̃. Gãji rãca iso manʉjʉ cʉtibojaja ĩre ajego yigõji iso. Ito yicõri no iso rãca manojo cʉtija isore ajegʉ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23341 | MAT 5:38 | Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia iti: “Sĩgʉ̃ ĩ cajea jioja gãjire cʉni cajea jioja quena. Sĩgʉ̃ ĩ guji jabejasãja gãjire cʉni guji jabejasãja quena”, yiyijarã masa jane mejejʉ gãna. |
23342 | MAT 5:39 | Yʉama ado bajiro mʉare gotia. Sĩgʉ̃ ñeñaro mʉare ĩ yija ĩre gãmebeja. Ado bajirojʉa yiba. Sĩgʉ̃ rio mʉare ĩ jaja gaje dʉja cʉni rotiba. |
23343 | MAT 5:40 | Sĩgʉ̃ mʉ ya camisa ĩ ẽma ãmoja, rẽobeja ĩre. Ĩ ãmoro ãmicõto. Ito yicõri ĩre jai bʉsaro ĩsi remoña. |
23344 | MAT 5:41 | Sĩgʉ̃ ĩ ya gajeoni coji cõrecõ ĩ ũma rotija jʉaji cõrecõ ĩre ũma ĩsima. “Ado bajiro yʉre moa ĩsiña”, gãji mʉare ĩ rotija, ĩ rotiro rẽto bʉsaro ĩre moa ĩsija quena. |
23345 | MAT 5:42 | Noa mʉare gajeoni senirãreti ĩsicõaja quena. Sĩgʉ̃ mʉare wasoa ãmoja wasoaja quena. Ito yicõri “Mʉre ĩsicʉjʉ yʉ”, yija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23375 | MAT 6:24 | ’Cocati mani ʉjarã jʉ̃arãre cʉdi masibea mani. Jʉ̃arã ĩna ñaja sĩgʉ̃re queno ti maicõri, gãjire ti tudirã yirãji mani. Sĩgʉ̃re queno cʉdirã yirãji mani. Gãjire queno cʉdimena yirãji mani. Iti robo bajiroti Diore mani cʉdija, niyerujʉare bʉto tʉoĩamenaji mani. Niyerure riti mani bʉto tʉoĩaja Diore queno cʉdisabea mani, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23380 | MAT 6:29 | Ito bajibojarocati gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Ʉjʉ Salomón ñayorʉ gajeoni jaigʉ ñabojagʉti go robo sãña jeobitiyoñi ĩ. |
23388 | MAT 7:3 | “Ãnire jabeto seti ña”, yibojarãti, “Gʉare jai bʉsaro seti ña”, yi masibea mʉa. Seti cʉtirã ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajirã ña mʉa. Tʉote. Mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã iti ñaja ti masia mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãña biaja, ti masibea mʉa. |
23410 | MAT 7:25 | Sita bʉtirojʉ wi ĩ menija bero ide quediyijʉ. Riari jue jaiyijʉ. Ito yicõri bʉto mino wẽayijʉ. Ito bajibojarocati sita bʉtirojʉ ñacõri cadabisijʉ iti wi. |
23423 | MAT 8:9 | Gãjerã yʉ ʉjarã roca gagʉ ña yʉ. Ĩna rotirise cʉdigʉ ña yʉ. Ito bajiri yʉ roca gãna yʉ ya surara yʉ rotirã ñama yʉre cʉni. Sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija waguĩji ĩ. Gãjire, “Waya”, yʉ yija wadiguĩji ĩ. Ito yicõri yʉre ejabʉari masʉ ĩre yʉ rotija, ĩre yʉ rotiro bajiroti yiguĩji ĩ. Adojʉnati mʉ goti ñucaja yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23463 | MAT 9:15 | Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare goti masioquĩ Jesús: —¿Sĩgʉ̃ ĩ ãmo siari rʉmʉ ĩ rãca wanʉrona ĩ ji ñucana ĩ rãca ñabojarocati bojori bʉjarã yirãjida ĩna? Bojori bʉjamenaji. Yʉ baba mesa cʉni bojori bʉjamenaji ĩna rãca yʉ ñarocama. Co rʉmʉ yʉre ĩna ñiaroti rʉmʉ ejaro yiroja. Yʉre ĩna ñiaja ticõri, bamenati yʉre yiari Diore senirã yirãji yʉ baba mesa, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23464 | MAT 9:16 | ’Saya bʉcʉro iti tadija, mamarona sere wõmenaji mani. Mamarona mani sere wõja tʉ̃atu wato bʉcʉro tadiroja. Ito bajicõri jaja goje bʉsa tadi waroja ĩja. Mame oca yʉ riasorise cʉni bʉcʉrã oca rãca tʉoĩa wisabesa. |
23488 | MAT 10:2 | Adocõ ña gʉa jʉa gʉbojeno ñarã Jesús oca riaso ucutoni ĩ cũana. Tite mʉa. Cajero Simón Pedro wame cʉtigʉ ito yicõri ĩ ocabaji Andrés, ito bero Santiago, ito bero ĩ ocabaji Juan, Zebedeo rĩa ñama ĩna. |
23489 | MAT 10:3 | Bero Felipe, bero Bartolomé, bero Tomás, ito bero yʉ Mateo ʉjarãre yiari waja seni ĩsibojacacʉ, ito bero Santiago, Alfeo macʉ ñami. Ito bero Tadeo. |
23490 | MAT 10:4 | Ito bero Simón, celote gaye tʉoĩagorʉ ñami ĩ, ito bero sʉsari Judas Iscariote. Ĩ ñami Jesure ĩna ñiatoni gotirʉ. |
23491 | MAT 10:5 | Ado bajiro gʉa jʉa gʉbojeno ñarãre riaso ucu rotiquĩ Jesús: —Judio masa meje ĩna ñari cʉtori riaso ucubeja mʉa. Samaria sita cʉtori cʉni wabeja mʉa. |
23501 | MAT 10:15 | Riti mʉare gotia yʉ. Sodoma ito yicõri Gomorra gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji ĩna masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ, yiquĩ Jesús gʉare. |
23510 | MAT 10:24 | ’Sĩgʉ̃ riasotiri masʉ ĩre riasorʉ rẽto bʉsaro masigʉ̃ mami. Ito yicõri sĩgʉ̃ moari masʉ ĩ ʉjʉ rẽtogʉ̃ mami. |
23511 | MAT 10:25 | Sĩgʉ̃ riasotiri masʉ ĩre riasorʉre bajiroti yija quena. Ito yicõri moa ĩsiri masʉ ĩ ʉjʉre bajiroti yija quena. Yʉ mʉa ʉjʉre Beelzebú ĩna wame yi tudija, yʉ ñarã mʉa ñajare bʉto bʉsa mʉare bʉsiturã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare. |
23520 | MAT 10:34 | ’“Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri masa ĩna queno wanʉ quenatoni wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ñeñaro yi ãmorã yʉ oca tʉomenati junisinirã yirãji masa. |
23521 | MAT 10:35 | Sĩgʉ̃ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ĩ jacʉjʉa ĩre tudigʉ yiguĩji. Ito yicõri sĩgõ yʉre iso tʉorʉ̃nʉja iso jacojʉa isore tudigo yigõji. Ito yicõri sĩgõ yʉre iso tʉorʉ̃nʉja iso mañicõ isore tudigo yigõji. |
23535 | MAT 11:7 | Ĩna waja bero Juan idé guri masʉ gaye masare gotisʉoquĩ Jesús: —¿Yucʉ manojʉ warã ñimʉre tʉoĩa wacati mʉa? ¿Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ mino iti waja, ʉe rʉ̃gõgʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? |
23545 | MAT 11:17 | “Seru jutia gʉa. Ito bajibojarocati borobea mʉa. Bojori bʉjare basa gʉa sẽabojaja otibea mʉa”, rĩaca yi ajerã robo bajiro bajirã ñama adi rʉmʉri gãna. |
23549 | MAT 11:21 | —Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Corazín gãna. Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Betsaida gãna cʉni. Tiro cʉto gãna ito yicõri Sidón cʉto gãnare cʉni mʉare tiyamani yʉ ĩocato bajiro ĩnare yʉ ĩoja iti rʉmʉjʉ ĩna ñeñaro yirisere tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãboana ĩna. “Gʉa ñeñaro yirise jidicã gʉa”, yirona yutabuju bojori baju sãñaboana ĩna. Ito yicõri, “Bojori bʉja gʉa”, yirona ĩna ya rijogajʉ õja jeoboana ĩna. |
23550 | MAT 11:22 | Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro yirisere mʉa jidicãbeja, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Sidón gãna, Tiro gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji mʉa. |
23551 | MAT 11:23 | Mʉa Capernaum gãna, “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ ejacoana mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ejamenaji mʉa. Jubejʉ godana tʉjʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ejarã yirãji mʉa. Sodoma gãnare tiyamani yʉ mʉare ĩocato robo bajiro yʉ ĩnare ĩoja, ĩna ñeñaro yirisere jidicãboana ĩna. Ito bajiri adi rʉmʉrijʉ cʉni ñaboadoja ĩna cʉto maji. Tiyamani yʉ mʉare ĩobojarocati ñeñaro mʉa yirise jidicã ãmobea mʉa. |
23552 | MAT 11:24 | Riti mʉare gotia yʉ, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Sodoma gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare. |
23569 | MAT 12:11 | Ĩna ito yija tʉocõri: —¿Sĩgʉ̃ mʉa ya ecarʉ ĩ rujarajʉ ĩ quedi roaja ãmirã wamenajida mʉa? Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati mʉa ya ecarʉ ĩ quedi roaja ĩre ãmirã warãji mʉa. |
23586 | MAT 12:28 | Rʉ̃mʉ́re yʉ bucõaja Espíritu Santona sʉoriti bucõa yʉ. Ito bajiro yʉ yija, “Diore tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuri rʉmʉ eja wajʉ ĩja”, yi masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23587 | MAT 12:29 | ’Sĩgʉ̃ gãji sẽogʉ̃ ya wi sãjacõri ĩre siabicʉti gajeoni ẽma masibiquĩji ĩ. Ĩre ĩ siaja berojʉ gajeoni ẽma masiguĩji ĩ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́are bucõa yʉ, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23589 | MAT 12:31 | ’Riti mʉare gotia yʉ. Masa ĩna ñeñaro yija, ito yicõri ñeñaro ĩna bʉsija cʉni, ĩnare ãcabojo masiguĩji Dios. Espíritu Santore ĩna bʉsituja, itireama ĩnare ãcabojo masibiquĩji Dios. |
23590 | MAT 12:32 | Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. No yʉre ĩ bʉsituja, ĩocʉ̃re ãcabojo masiguĩji Dios. Ito bajibojarocati, no Espíritu Santore ĩ bʉsituja itireama ĩre ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios. Adi tutire ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ cʉni ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios, Espíritu Santore masa ĩna bʉsituja, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23593 | MAT 12:35 | Sĩgʉ̃ queno yigʉ quenarise bʉsigʉ yiguĩji, ĩ ya ʉsi iti tʉoĩaro bajiroti. Ito yicõri ñeñaro yigʉ, ĩ ya ʉsi ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñarise bʉsigʉ yiguĩji ĩ. |
23595 | MAT 12:37 | Mani bʉsi wado bajiroti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Queno yirã mani ñaja, “Queno yirã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios manire. Ito yicõri ñeñaro yirãreama, “Seti cʉtirã ñama”, yigʉ yiguĩji Dios, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23600 | MAT 12:42 | Rocajʉ gago ʉjo ñayoro Dios ĩ waja seniri rʉmʉ mʉcana tʉdi caticoago yigõji iso. Mʉcana tʉdi caticõri adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. “Salomón queno masigʉ̃ ñayijʉ”, yija tʉocõri, sõjʉ gago wadicõri ĩ tʉ ejayijo iso. Ito bajiri adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. Yʉ ado mʉa rãca ñagʉ̃ Salomón rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23605 | MAT 12:47 | Sĩgʉ̃ ĩre jigʉ ado bajiro yiquĩ ĩ Jesure: —Mʉ jaco, mʉ ocabaji mesa rãca ado macʉ̃jʉ ñama. Mʉ rãca bʉsi ãmoama ĩna, yiquĩ ĩ Jesure. |
23611 | MAT 13:3 | Ito yija goti masiore ocana masare riasoquĩ Jesús. Ado bajiro riasoquĩ ĩ: —Sĩgʉ̃ wesecajʉ ĩ ya ote ajeri otegʉ wayijʉ ĩ. |
23632 | MAT 13:24 | Mʉcana gaje goti masiore ocana masare gotiquĩ Jesús: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉmenare ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji”, yirocʉ goti masiore ocana masare gotiquĩ Jesús: “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca masare mani riasoja, ado bajiro bajia iti. Tʉote mʉa. Sĩgʉ̃ ĩ ya wesecajʉ ĩ ya ote ajeri quenarise oteyijʉ. |
23636 | MAT 13:28 | Ito ĩna yijare: “Sĩgʉ̃ yʉ wajacʉ oterʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito ĩ yijare: “¿Adocãta ta widirise gʉa wãjagore ãmoati mʉ?” yi seniĩayijarã ĩna ʉjʉre. |
23639 | MAT 13:31 | Mʉcana gaje goti masiore ocana ado bajiro masare gotiquĩ Jesús: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca masare mani riasoja, ado bajiro bajia iti. Tʉote mʉa. Sĩgʉ̃ ĩ ya weseca mostaza ajeri oteyijʉ. |
23652 | MAT 13:44 | ’“Dios ĩ rotirojʉ mʉa eja ãmoja, ñeñaro yirise jidicãcõri ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa”, yirocʉ ado bajiro riasoquĩ Jesús gʉare: Sĩgʉ̃ gãji ye bʉto waja cʉtirise sita watojʉ ĩ yeyobojare bʉjayijʉ. Itire bʉjacõri mʉcana itijʉti tʉdi yeyocũ remoyijʉ ĩ. Ito bajiri itire wanʉgʉ̃, ĩ gajeoni cʉtirise ñarocõti gãjerãre ĩsi jeocõyijʉ ĩ niyeru bʉjarocʉ. Iti niyeru bʉjacõri iti sita ʉjʉre waja yirocʉ yiyijʉ ĩ. “Sita bʉjacõri sita wato yeyore cʉni bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yirocʉ iti sita ʉjʉre waja yiyijʉ ĩ. Dios gaye quenarise mʉa bʉja ãmosaja, ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa, yi riasoquĩ Jesús gʉare. |
23653 | MAT 13:45 | ’“Dios ĩ rotirojʉ mʉa eja ãmoja, ñeñaro yirise jidicãcõri ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa”, yirocʉ ado bajiro riasoquĩ Jesús gʉare: Sĩgʉ̃ ñaque bʉto waja cʉtirisere ãmagʉ̃ ñayijʉ. Iti ñaque perla wame cʉtirise ñayijʉ. |
23663 | MAT 13:55 | Adi sita gagʉ cumu jãi moari masʉ macʉ ñami ãni. Ito yicõri María macʉti ñami ãni. Santiago, José, Simón, Judas rĩjorʉti ñami ãni. |
23716 | MAT 15:14 | Dios ocare riasomena ĩna ñajare, ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja. Ĩna ñama cajea mana gãjerã cajea manare tʉ̃a wabojarã robo bajiro bajirã. Sĩgʉ̃ cajea macʉ gãji cajea macʉre ĩ tʉ̃a wabojaja, goje ñaro ĩna ejaja, jʉ̃arãjʉti quedi sãjacoarã yirãji, yiquĩ Jesús gʉare. |
23721 | MAT 15:19 | Ĩna ya ʉsina tʉoĩacõri ñeñaro yama masa. Tite mʉa. Gãjerãre sĩama ĩna. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajeama. Jeyaro ĩna tʉoĩaro bajiroti romia rãca ñeñaro ajeama ĩna. Riniama ĩna. Socama ĩna. Rocati oca gotiama ĩna. Ito bajiro yama masa. |
23723 | MAT 15:21 | Ito bajiro ĩ yija bero itijʉna, wacʉ gʉa Jesús rãca. Ito wacõri Tiro ito yicõri Sidón wame cʉtiri cʉtorijʉ ejacʉ gʉa. |
23757 | MAT 16:16 | Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Simón Pedro: —Mʉti ña Cristo Dios ĩ cõarʉ. Dios catitĩñagʉ̃ Macʉ ña mʉ, ya yʉ mʉre, yiquĩ Simón Pedro Jesure. |
23758 | MAT 16:17 | —Riti ya Simón, Jonás macʉ mʉ. Ito bajiro mʉ bʉsija wanʉ quenagʉ̃ ña mʉ. Itire mʉ bʉsija, masare tʉocõri meje bʉsia mʉ. Itire mʉ bʉsija, ũmacʉ̃jʉ gagʉ yʉ Jacʉre tʉocõri bʉsia mʉ. |
23760 | MAT 16:19 | Ado bajiro mʉre gotia Pedro yʉ. Soje janado rʉcogʉre bajiro mʉre cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca masa ĩna tʉo masiroca yigʉ yigʉja mʉ. Ito bajiro mʉre cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Adi sitajʉ mʉ rẽorise, ũmacʉ̃jʉ itojʉ cʉni rẽore ñaro yiroja. Adi sitajʉ, “Ito bajiroti yiya”, mʉ yija, ũmacʉ̃jʉ cʉni ito bajiroti yire ñaro yiroja, yiquĩ Jesús Pedrore. |
23764 | MAT 16:23 | Ito ĩ yija tʉocõri, jʉda rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús Pedrore: —Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre moa ĩsia mʉ. Yʉre camotadiya mʉ. Dios ĩ ãmoro bajiro yʉ yija, yʉre camota codea mʉ. Dios bajiro meje tʉoĩa mʉ. Masa ĩna tʉoĩaro bajiro tʉoĩa mʉ cʉni, yiquĩ Jesús Pedrore. |
23765 | MAT 16:24 | Ito ĩ yija bero ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare ĩ rãca riasotirãre: —Sĩgʉ̃ yʉre ĩ sʉya ãmoja, ĩ ye ñaroti tʉoĩabiticõri yʉjʉare tʉo mai sʉyagʉ yiguĩji. Yucʉtẽo gajagʉre bajiro tõbʉjabojagʉti yʉre riti sʉyagʉ yiguĩji ĩ. |
23767 | MAT 16:26 | Sĩgʉ̃ adi macãrʉcʉ̃rojʉ gajeoni jeyaro ĩ bʉjabojaja, ĩ ya ʉsi jeame ʉ̃jʉrojʉ iti waja, ĩ ya gajeoni ĩ bʉjabojare ñe waja ma. Ñe mani ya ʉsi rẽto bʉsaro waja cʉtirise manoja. Catirãjʉti Dios rãca mani oca quenobeja, mani godaja bero ĩ rãca oca queno masimenaji ĩja. |
23770 | MAT 17:1 | Co ãmojeno ʉ̃mʉari bero Pedro, Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni ũmari tʉria joejʉ ĩnare ãmi waquĩ Jesús. |
23794 | MAT 17:25 | —Waja yigʉ yiguĩji, yi cʉdiyijʉ Pedro. Jesure bʉsirocʉ wijʉ ĩ sãjaroca, Jesujʉa ado bajiro ĩre bʉsigoquĩ: —¿No bajiro tʉoĩati Simón mʉ? ¿Adi sita gãna ʉjarã noare waja seniati? ¿Ĩna ñarãre seniatite? ¿Gãjerãjʉare seniatite? yi seniĩaquĩ Jesús Pedrore. |
23808 | MAT 18:12 | Gʉare riasorocʉ ado bajiro yiquĩ Jesús mʉcana: —Adocãta yʉ mʉare riasorisere queno tʉoĩaña mʉa. Sĩgʉ̃ ñayijʉ cien oveja rʉcogʉ. Co rʉmʉ gãjerãre wagocõri sĩgʉ̃ wisayijʉ oveja. ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? ¿Gãjerã rʉyarã, ta wesejʉ noventa y nueve ñarã wisarʉre ãmagʉ̃ waguĩjida ĩ? |
23810 | MAT 18:14 | Mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ito bajiroti bajiami ĩ cʉni. Sĩgʉ̃ yʉre masisʉogʉ ĩ wisare ãmobiquĩji Dios, yiquĩ Jesús gʉare. |
23811 | MAT 18:15 | Mʉcana gʉare ado bajiro riasoquĩ Jesús: —Sĩgʉ̃ mʉa yagʉ mʉare ĩ ñeñaro ĩ yija, ĩ rioti oca quenoma, “Riti ya mʉa, mʉare ñeñaro yicʉ yʉ”, ĩ yi masitoni. “Riti ya mʉa”, ĩ yija oca quenocãna ña mʉa. Ito bajiri mʉa yagʉ rãca queno baba cʉtirã yirãji mʉa mʉcana. |
23813 | MAT 18:17 | Ĩnare riojo ĩ tʉorʉ̃nʉbeja, jãjarã Diore masirã riojo gotiba mʉa. Ĩna jãjarãre ĩ tʉorʉ̃nʉ ãmobeja, Diore masibicʉ robo bajiro ĩre mʉa rʉcoja quena. Sĩgʉ̃ ñeñaro yigʉ, ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉre bajiro rʉcoja quena mʉa ĩre, yiquĩ Jesús gʉare. |
23834 | MAT 19:3 | Itojʉ gʉa ñaroca fariseo gaye tʉoĩarã ejacã Jesús tʉ. “Mani seniĩaja, queno cʉdi masibicʉ yiguĩji ĩ”, yirona seniĩabojacã ĩna Jesure: —¿Sĩgʉ̃ ĩ manojore ĩ cõaja, ĩ ãmoro bajiroti ĩ manojore ĩ cõaja quenati? yi seniĩacã ĩna. |
23840 | MAT 19:9 | Riti mʉare ado bajiro gotia yʉ. Sĩgʉ̃ ĩ manojore gãjire iso ajebitibojarocati ĩ jidicãja, ñeñaro yigʉ yami ĩocʉ̃. Isore jidicãcõri gajeore ĩ manojo cʉtija, ajegʉ yami ĩocʉ̃. Gãji cõaro rãca ĩ manojo cʉtija, ajegʉ yami ĩocʉ̃ cʉni, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23848 | MAT 19:17 | —¿No yija quenagʉ̃ yʉre yati mʉ? Sĩgʉ̃ ñami queno yigʉ. Ĩti ñami Dios. Catitĩñare gaye mʉ ãmoja, Dios ĩ rotirisere cʉdija quena, yiquĩ Jesús mamʉre. |
23854 | MAT 19:23 | Ito yija bero gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ Jesús: —Riti mʉare ado bajiro gotia yʉ. Sĩgʉ̃ gajeoni jaigʉ Dios rotirojʉ ĩ eja ãmoja josari ña. |
23855 | MAT 19:24 | Mʉcana mʉare goti quenoa yʉ. Sĩgʉ̃ camello gawa jota susurijʉ ĩ rẽta budi ãmoja, josari ña. Ito bajiroti bʉto bʉsa josari ña Dios ĩ rotirojʉ niyeru jaigʉ ĩ eja ãmoja, yiquĩ Jesús gʉare. |
23856 | MAT 19:25 | Ito ĩ yija tʉocõri, bʉto ʉcacʉ gʉa. Ito yicõri gʉamasiti gãmeri seniĩacʉ gʉa: —¿Ito yija noajʉa Dios ĩ ñarojʉ ejagʉ yiguĩjida? Sĩgʉ̃ ejabiquĩji gajea, yi gãmeri bʉsicʉ gʉa. |
23862 | MAT 20:1 | “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, gʉa yi masitoni ado bajiro goti masioquĩ Jesús gʉare: —Sĩgʉ̃ ʉyé wese co wese rʉcogʉ ñayijʉ. Busuri jĩjʉ ĩre moa ĩsironare ãmagʉ̃ wayijʉ ĩ. |
23881 | MAT 20:20 | Ito yija bero Zebedeo rĩa jaco ejacõ Jesús rãca bʉsiroco. Iso rĩa Santiago, Juan rãca ejacõ. “Yʉre queno yiya mʉ”, yiroco Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũcõ iso. |
23886 | MAT 20:25 | Ito bajiro gʉa bajija ti masicõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Sita ʉjarã ñasari masa ĩna roca gãnare rotirã yirãji. Ito yicõri mʉcana ĩnare moa ĩsiri masa, ĩna roca gãnare bʉto bʉsa sẽoro rotirã yirãji ĩna. “Ito bajiro yicã masa”, yi tʉo masia mʉa. |
23898 | MAT 21:3 | Sĩgʉ̃ mʉare ĩ bʉsija. “Mani Ʉjʉ ĩnare ãmoami”, yiba. “Yoari mejeti mʉcana mʉre jʉdacõarã yirãji gʉa”, yiba. Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, “Baʉ wasa”, yigʉ yiguĩji mʉare, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23923 | MAT 21:28 | Mʉcana judio masa bʉcʉrãre ado bajiro seniĩaquĩ Jesús: —Mʉare oca gotigʉ ya yʉ. ¿Itire no bajiro tʉoĩarã yirãjida mʉa? Sĩgʉ̃ ñayijʉ jʉ̃arã rĩa cʉtigʉ. Ĩ macʉ ñasʉogʉre ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Macʉ jane yʉ ya ote ʉyére moagʉ̃ wacʉ ya mʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ macʉre. |
23928 | MAT 21:33 | ’Gaje goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ: Sĩgʉ̃ weseca cʉtigʉ ĩ ya wesejʉ ʉyé oteyijʉ. Iti wesere ote tĩocõri iti wesere camotayijʉ ĩ. Ito yicõri ʉyé ide bijerotijʉ cojʉ meniyijʉ ĩ. Iti wese ñacõri tirʉ̃nʉrocʉ ũmacʉ̃jʉ casabo meniyijʉ ĩ. Ito yija bero co rʉmʉ gãjerãre tirʉ̃nʉ wasoa rotiyijʉ. Ito yicõri gajerojʉ wacoayijʉ ĩ. |
23930 | MAT 21:35 | Iti wesejʉ ĩna ejaja ticõri, ito coderi masa ĩnare ñiayijarã. Sĩgʉ̃re jayijarã, ito yicõri gãjire sĩayijarã, ito yicõri gãjire gʉ̃tana reayijarã. |
23943 | MAT 22:2 | —“Ado bajiro bajia, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuri rʉmʉ”, yirocʉ ado bajiro gotiquĩ Jesús: Sĩgʉ̃ ʉjʉ ĩ macʉ ãmo siare basa meniyijʉ. |
23952 | MAT 22:11 | ’Ito yija ĩ oca cõanare tigʉ sãjayijʉ ʉjʉ. Sĩgʉ̃ ĩ ãmo siara rʉmʉ sãñare gaye yutabuju ĩ sãñabeja tiyijʉ ĩ. |
23956 | MAT 22:15 | Ito ĩ yija tʉocõri, fariseo gaye tʉoĩarã wacoacã. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, “Josari oca ĩre mani seniĩaja, cʉdi masibicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ cʉdi masibeja tʉocõri, ‘Ĩre seti ña’, yirã yirãji mani”, yi tʉoĩari seyobojacã ĩna. |
23960 | MAT 22:19 | “Sita waja, waja yiroti cuji niyeru cuji yʉre ĩoña”, yiquĩ Jesús ĩnare. Ito yija niyeru cuji ĩre ĩocã ĩna. |