23246 | MAT 2:8 | Ito yija Belénjʉ ĩnare wa rotiyijʉ ĩ: —Wasa ĩ macʉacãre ãmatẽña. Mʉa ĩre ti bʉjaja yʉre gotirã wadiba. Yʉ cʉni ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ warocʉ ya, yiyijʉ ĩnare rʉogʉ. |
23251 | MAT 2:13 | Ñocõare riasotiri masa ĩna tʉdija bero ángel goayijʉ Josére ĩ cãirojʉ. Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: —Yujiya, macʉacãre, ĩ jacore cʉni Egiptojʉ ãmi rudi wasa mʉ. Itojʉ riti ñama maji yʉ mʉre gotirocõjʉti. Herodes macʉacãre sĩarocʉ ĩre ãmagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ ángel Josére. |
23252 | MAT 2:14 | Ĩ ito yija bero yujiyijʉ José. Yujicõri macʉacãre, ĩ jacore cʉni Egiptojʉ ĩnare ãmi wayijʉ ĩ. |
23258 | MAT 2:20 | —Yujiya, macʉacãre ĩ jacore cʉni Israel sitajʉ ãmi tʉdi wasa. Macʉacãre sĩa ãmoana goda jedicoama ĩna, yiyijʉ ĩ Josére. |
23272 | MAT 3:11 | Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan: —“Ãna ñama ĩna ñeñaro yirise jidicãrã”, yi ĩorocʉ idenati masare idé gua yʉ. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan masare. |
23273 | MAT 3:12 | Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩnare: —Yʉ bero ejagʉ trigo besegʉ bajiro yigʉ yiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Yatirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama trigo ĩ seorojʉ seogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyijʉ Juan masare. |
23274 | MAT 3:13 | Iti rʉmʉri Galilea sitana wacõri Jordán wame cʉtirisa ejayijʉ Jesús. Juan tʉjʉ ejacõri: “Yʉre idé guya mʉ”, yiyijʉ Jesús ĩre. |
23275 | MAT 3:14 | Ito bajiro ĩ yibojarocati ĩre idé gu ãmobisijʉ Juan. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure: —Meje, mʉáma yʉre mʉ idé guja quena. Yʉre idé gu rotibitirʉja mʉ. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ña mʉ. Ito bajiri mʉre idé gu masibea yʉ, yiyijʉ Juan Jesure. |
23276 | MAT 3:15 | Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉre mʉ idé gure ãmoa yʉ. Yʉre mʉ idé guja ñajediro Dios ĩ rotiro bajiro cʉdiana mani, yiyijʉ Jesús Juanre. —Baʉ ãmoa yʉ, yicõri Jesure idé guyijʉ Juan ĩja. |
23282 | MAT 4:4 | Ito bajiro rʉ̃mʉ́ ĩre yibojarocati: —Yibesa. Dios oca ado bajiro gotia: “Najuna riti meje catirã yirãji masa. Jeyaro Dios ocana queno wanʉ quena ñarã yirãji masa”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. |
23287 | MAT 4:9 | Ito yicõri ado bajiro gotiyijʉ rʉ̃mʉ́: —Yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ yʉ riojo rijomunigãna ñini rũjũja, adi sita ñarocõti ñarise mʉre ĩsicʉja yʉ, yi rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure. |
23295 | MAT 4:17 | Iti sitajʉ ejacõri masare Dios oca riaso ucusʉoyijʉ Jesús. Ado bajiro gotiyijʉ: —Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri mama ʉsi wasoaya mʉa, yi masare riaso ucuyijʉ Jesús. |
23296 | MAT 4:18 | Itajura Galilea wame cʉtirita tʉnima wa ucugʉ wayijʉ Jesús. Ito wacʉjʉ tiyijʉ Jesús, Simón Pedro ito yicõri ĩ ocabaji Andrésre cʉni. Wai jori masa ñayijarã ĩna. Yori yucʉrina wai waya ñayijarã ĩna. |
23297 | MAT 4:19 | Ĩna tʉ ejacõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Yʉ rãca waya. Masare jirã yirãji mʉa, Diore ĩna masitoni, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23312 | MAT 5:9 | ’Adocãta oca quenori masa mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ, “Yʉ rĩa ña mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios. |
23314 | MAT 5:11 | ’Yʉre mʉa cʉdire ticõri, gãjerã mʉare aja tudija, mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, ito yicõri mʉare ĩna bʉsitubojaja cʉni, wanʉ quenarã yirãji mʉa. |
23325 | MAT 5:22 | Yʉama ado bajiro mʉare goti remoa: No gãjire junisini tigʉre waja senigʉ̃ yiguĩji oca quenori masʉ. No gãjire bʉsitugʉre waja senirã yirãji oca quenori masa. No, “Rocati mecʉri masʉ ña mʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉja mʉ”, yigʉti ĩjʉare waja senirocʉ ĩre cõagʉ̃ yiguĩji Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ, ya yʉ mʉare. |
23331 | MAT 5:28 | Yʉama ado bajiro mʉare goti remoa: No romiore ãmotigʉ ĩ tʉoĩarisena isore ajegʉ bajiro yami ĩocʉ̃, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús. |
23334 | MAT 5:31 | Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Gaje ado bajiro gotia jane mejejʉ yigore: “Ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ manojore ĩ cõa ãmoja papera ucarʉja ĩre: Adio rãca manojo cʉtibojagʉti isore cõagʉ̃ ya yʉ. Yʉ manojo meje ñamo ĩja, yi ucarʉja ĩre”, yi gotia jane mejejʉ yigore. |
23335 | MAT 5:32 | Yʉama ado bajiro mʉare gotia: Sĩgʉ̃ ĩ manojo gãji rãca ajebitigoro ñabojarocati isore ĩ cõaja, isore bʉto ñeñaro yami ĩocʉ̃. Gãji rãca iso manʉjʉ cʉtibojaja ĩre ajego yigõji iso. Ito yicõri no iso rãca manojo cʉtija isore ajegʉ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23337 | MAT 5:34 | Yʉama ado bajiro mʉare gotia: “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yicõri, riojo yiba. “Yʉ goticãdo bajiroti yicʉja yʉ”, yirocʉ “Riti gotia yʉ Dios ĩ ñaro riojo”, yibesa itioni. Ĩ ñaro ña ĩ rotirojʉ. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Adi macãrʉcʉ̃ro riojo cʉni, riti gotia yʉ”, yibesa itioni. |
23339 | MAT 5:36 | “Yʉ ya rijoganati riojo gotia yʉ”, yibesa itioni. Ñirise, botirise mani ya rijoga joa godo weo masibea mani. Dios sĩgʉ̃ti ñami itioni godo weo masigʉ̃. Ito bajiri iti wame rãca, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yibesa mʉa. |
23342 | MAT 5:39 | Yʉama ado bajiro mʉare gotia. Sĩgʉ̃ ñeñaro mʉare ĩ yija ĩre gãmebeja. Ado bajirojʉa yiba. Sĩgʉ̃ rio mʉare ĩ jaja gaje dʉja cʉni rotiba. |
23347 | MAT 5:44 | Yʉama mʉare ado bajiro gotia: “Mʉa wajanare ti maiña. Ĩnare queno yiya. Mʉa tõbʉjaroca yirãre yiari Diore bʉsi ĩsiña”, ya yʉ mʉare. |
23353 | MAT 6:2 | Ito bajiri bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉaja masa jeyarore goti batobeja. Ito bajiro yama minijuara wijʉ, marijʉ cʉni, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena. Bojoro bʉjarãre ĩna ejabʉaja, “Queno yirã ñama”, masa ĩna yitoni yama ĩnaõna. Riti mʉare gotia yʉ. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji. |
23356 | MAT 6:5 | ’Diore mʉa bʉsija, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bajiro Diore bʉsibeja mʉa. Ĩnama minijuara wijʉ Diore ĩna bʉsija rʉ̃gõcõri bʉsirãji. Ito yicõri ma tʉnima masa ĩna titoni Diore bʉsirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji. |
23367 | MAT 6:16 | ’Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre mʉa bʉsija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjabeja mʉa. “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bamena riti Diore ĩna senija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjacã ĩna. Masa ĩna ti masitoni bojori bʉjabojacã ĩna. Riti mʉare gotia yʉ. Itinati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji. |
23371 | MAT 6:20 | Yʉ tija ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise miojuja quena. Itojʉ gajeoni bari masa manaji. Gajeoni jogabetoja. Ito yicõri riniri masa cʉni ejamenaji. Ũmacʉ̃jʉ manire yiari queno yisotitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Manire ĩ queno yirise jedibetoja. |
23378 | MAT 6:27 | “Yoa bʉsari cati ãmoa yʉ”, yi mʉa oca jaija, ¿yoa bʉsaro catirã yirãjida mʉa? Meje, yoa bʉsari catimenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23390 | MAT 7:5 | “Yiro robo yirã ña gʉa”, yirã ñaboja mʉa. Mʉa ya cajeajʉ sita sãñarisere ãmicãña maji cajero. Iti sita mʉa ãmicãja berojʉa queno ti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri mʉa babare cajeajʉ sũjuri ñarisere ãmicã masirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa bajia. Bʉto ñeñaro yirise mʉa jidicãja berojʉa, “Mʉ ñeñaro yirise jidicãña mʉ”, yi masirã yirãji mʉa babare, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23391 | MAT 7:6 | ’Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23403 | MAT 7:18 | Yucʉ quenabitigʉ quenarise rica cʉtibetoja. Ito yicõri yucʉ quenaricʉ ñeñarise rica cʉtibetoja. |
23404 | MAT 7:19 | Yucʉgʉ queno rica manigʉ̃re itigʉre quẽacõri jeamejʉ soerã yirãji mani. |
23406 | MAT 7:21 | ’Jãjarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti coriarãti ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ ejarã yirãji ĩna. Yʉ Jacʉ ĩ ãmoro robo bajiro yirã riti ejarã yirãji. |
23408 | MAT 7:23 | Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro ĩnare yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉ ñarã meje ña mʉa. Mʉare masibea yʉ. Yʉre wa camotadicoasa mʉa. Ñeñaro yiana ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare, yiyijʉ Jesús masare. |
23409 | MAT 7:24 | ’Yʉre tʉocõri yʉ rotiro bajiro yigʉ, ĩocʉ̃ ñami queno tʉoĩagʉ̃. Ĩ ñami sita bʉtirojʉ wi menirʉõcʉ̃ robo bajiro bajigʉ. |
23411 | MAT 7:26 | Yʉre tʉobojagʉti yʉ rotiro bajiro yibicʉ, tʉoĩa masibicʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ñami sita jujurojʉ wi menibojarʉ robo bajiro bajigʉ. |
23416 | MAT 8:2 | Ito ĩ waroca sĩgʉ̃ ĩ ya rujʉ cami jogagʉ Jesure canamʉoyijʉ. Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, yʉ ya cami mʉ ya ãmoja, yagʉja mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23420 | MAT 8:6 | —Tʉoya yʉ Ʉjʉ mʉ. Yʉ ya wijʉ yʉ ya moari masʉ cõ yosami. Bʉto juni wisi yosami, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23422 | MAT 8:8 | Ito bajiro ĩ yiroca ado bajiro cʉdiyijʉ surara ʉjʉ, Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, ñasagʉ meje ña yʉ, yʉ ya wi mʉ sãjabojaja cʉni. Adojʉnati goti ñucaña mʉ. Ito yirocati yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji. |
23424 | MAT 8:10 | Ito bajiro ĩ yija tʉo ʉcacõri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉsacõami ãni”, yi ti masiyijʉ Jesús ĩre. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Riti mʉare gotia yʉ. Israel sita gãna wato ĩre bajiro yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ tiĩabiticʉ yʉ, yiyijʉ Jesús masare. |
23427 | MAT 8:13 | Ito yija surara ʉjʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉro bajiroti mʉre moa ĩsiri masʉ caticoagʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito ĩ yirijʉti surara ʉjʉ ya moari masʉ ĩ ya wijʉ caticoayijʉ ĩ ĩja. |
23435 | MAT 8:21 | Ito yija gãji Jesús rãca riasotiri masʉ ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Yʉ jacʉre codegʉ ña yʉ maji. Ĩ godaja bero mʉre sʉyacʉja yʉ maji, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23436 | MAT 8:22 | —Adocãtati yʉre sʉyaja quena. Godarãma godarãmasiti gãmeri yujejaro. Jeyaro mʉ tʉoĩa oca jairisere jidicãcõri yʉre sʉyaja quena, yiyijʉ Jesús ĩre. Yʉre tʉorʉ̃nʉmena godacãnare bajiro bajirã ñama. Ĩnamasiti godarãre yujerã yirãji. |
23440 | MAT 8:26 | —¿No yija bʉto güiati mʉa? Yʉre queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito yija wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩ. Ito yicõri minore, “Wẽabesa”, ito yicõri jacũrise, “Jacũbesa”, yiyijʉ Jesús. Ĩ ito yija bero ñe godo manoti tujacoayijʉ ĩja. |
23445 | MAT 8:31 | Yeseare ticõri ado bajiro Jesure josayijarã rʉ̃mʉ́a: —Gʉare mʉ bucõaja, õa yeseare gʉare sãja rotiya, yiyijarã ĩna Jesure. |
23446 | MAT 8:32 | —Mʉare roticã yʉ. Wasa, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́are. Ito ĩ yirocati ʉ̃mʉa jʉ̃arãjʉreti rʉ̃mʉ́a budicoayijarã ĩja. Ito yicõri yeseajʉare sãja wayijarã ĩna mʉcana. Yeseare ĩna sãjarocati tʉria ũmaquedi roja wacõri itajurajʉ quedi roacoayijarã ĩna. Ito bajiri ñarocõti ruja godacoayijarã ĩna ĩja. |
23447 | MAT 8:33 | Yeseare tirʉ̃nʉbojana ito iti bajija ticõri, güirã ũmaquedi wayijarã ĩna. Cʉtojʉ ejacõri, “Ado bajiro rẽtamʉ”, yirona goti jeoyijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́a sãñabojarãre ĩna rʉ̃mʉ́a budigore gaye goti jeoyijarã ĩna iti cʉto gãnare. |
23450 | MAT 9:2 | Ito ĩ ejaroca rudurʉre cõrãre ĩna jeorona ĩre ãmi ejayijarã Jesús tʉ. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yi ti masicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús rudurʉre: —Oca sẽoña yʉ macʉ. Mʉ ñeñaro yirise ma mʉre ĩja, yiyijʉ Jesús ĩre. |
23454 | MAT 9:6 | Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Adi sitajʉ Dios ĩ cũre rãca ña yʉ. Ito bajiri masa ñeñaro ĩna yirisere ãcabojo masia yʉ. “Riti Dios ĩ cũrʉ ña mʉ”, yʉre mʉa yi ti masitoni ado bajiro ya yʉ rudurʉre: —Wʉmʉña. Mʉ ya cama ãmiña. Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa, yiyijʉ Jesús. |
23457 | MAT 9:9 | Itona wacõri yʉ Mateo tʉre ejaquĩ Jesús. Cʉto ñari masare moa ĩsigʉ̃ ĩnare niyeru boca ãmirijʉ ñacʉ yʉ. Yʉre ti bʉjacõri ado bajiro yiquĩ Jesús yʉre: —Yʉ rãca waya, yiquĩ Jesús yʉre. Jesús yʉre ito bajiro yija tʉocõri, ĩre sʉya wacʉ yʉ ĩja. |
23458 | MAT 9:10 | Yʉ ya wijʉ ejacʉ gʉa. Ito ejacõri basʉocʉ gʉa. Niyeru boca ãmi ĩsiri masa, ñeñaro yiri masa ñacã ĩna cʉni gʉa rãca barona. Jesús rãca riasotirã cʉni ñacã gʉa rãca barona. |
23463 | MAT 9:15 | Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare goti masioquĩ Jesús: —¿Sĩgʉ̃ ĩ ãmo siari rʉmʉ ĩ rãca wanʉrona ĩ ji ñucana ĩ rãca ñabojarocati bojori bʉjarã yirãjida ĩna? Bojori bʉjamenaji. Yʉ baba mesa cʉni bojori bʉjamenaji ĩna rãca yʉ ñarocama. Co rʉmʉ yʉre ĩna ñiaroti rʉmʉ ejaro yiroja. Yʉre ĩna ñiaja ticõri, bamenati yʉre yiari Diore senirã yirãji yʉ baba mesa, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23470 | MAT 9:22 | Ito bajiro iso yija tʉo masicõri, jʉda rʉ̃gʉ̃quĩ Jesús. Ito yicõri ado bajiro isore gotiquĩ: —Oca sẽoña yʉ maco. Yʉre tʉorʉ̃nʉgõ ñacõri caticoajʉ mʉ ĩja, yiquĩ Jesús isore. Ito bajiro ĩ yirocati tujacoacõ iso ĩja. |
23471 | MAT 9:23 | Ito yija bero yoa bʉsari wacõri ʉjʉ ya wijʉ ejacʉ gʉa. Yujerona basa ĩna menija ticʉ gʉa. Ito yicõri ruje masa ĩna oca cʉtirise ruyucʉ. |
23477 | MAT 9:29 | Ĩna ito yijare, ĩna ya cajeajʉ moa jeoquĩ Jesús: —Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉro bajiroti mʉa ya cajea tiroca ya yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23493 | MAT 10:7 | “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yi riaso ucuba mʉa. |
23502 | MAT 10:16 | ’Yʉ mʉare riaso ucu rotija, oveja robo bajiro yaia wato guijorojʉ mʉare cõa yʉ. Queno ãñare bajiro ñacãña mʉa. Ito bajibojarocati bujare bajiro queno yirã ñama mʉa. Itojʉ mʉa waroto riojʉa, “Ado bajiro mani yija quena”, yirona queno tʉoĩama maji. Ito bajiri ito gãna mʉa ejaroca ñeñaro ĩna yibojarocati queno yiba mʉama ĩnare. |
23504 | MAT 10:18 | Yʉ ocare mʉa riasojare gobierno masa ito yicõri cʉto gãna ʉjarã riojo mʉare ãmi warã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩna riojo yʉ gaye bʉsirã yirãji mʉa. Ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni gotirã yirãji mʉa. |
23508 | MAT 10:22 | Yʉ ocare mʉa goti ucujare, masa jeyaro mʉare ti tudirã yirãji. Noa yʉre jidicãmenati jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna waborere ĩnare, masogʉ̃ yiguĩji Dios. |
23511 | MAT 10:25 | Sĩgʉ̃ riasotiri masʉ ĩre riasorʉre bajiroti yija quena. Ito yicõri moa ĩsiri masʉ ĩ ʉjʉre bajiroti yija quena. Yʉ mʉa ʉjʉre Beelzebú ĩna wame yi tudija, yʉ ñarã mʉa ñajare bʉto bʉsa mʉare bʉsiturã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare. |
23519 | MAT 10:33 | Ito bajibojarocati masa tiro riojo, “Jesure masibea yʉ”, ĩna yija, yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Yʉ ñarã meje ñama ĩna”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare. |
23535 | MAT 11:7 | Ĩna waja bero Juan idé guri masʉ gaye masare gotisʉoquĩ Jesús: —¿Yucʉ manojʉ warã ñimʉre tʉoĩa wacati mʉa? ¿Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ mino iti waja, ʉe rʉ̃gõgʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? |
23547 | MAT 11:19 | Ĩ bero ejacʉ yʉ, Masa Rĩjorʉ. Yʉ baja, yʉ idija ticõri, “Jairo bagʉ ñami ĩ. Ito yicõri idiri masʉ ñami. Ñeñaro yiri masa baba ñami ãni. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa baba ñami ĩ”, yicʉ mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yibojarocati Dios masirise mʉa tʉo masi ãmoja, ĩre masirãre ĩna yigore ticõri tʉo masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare. |
23553 | MAT 11:25 | Iti rʉmʉri Diore ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Cʉna, ũmacʉ̃jʉ gagʉ Ʉjʉ ña mʉ. Adi tuti gagʉ cʉni Ʉjʉ ña mʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Yʉ riasorise ñasari masa, bʉto tʉo masirãre cʉni ĩna masibitiroca ya mʉ. Ito yicõri yʉ riasorise bʉto ñasari masa meje, bʉto tʉo masimenare cʉni ĩna tʉo masiroca ya mʉ. Ito bajiri mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. |
23555 | MAT 11:27 | ’Jeyaro yʉ yirise, yʉ ĩogorise cʉni yʉ yi masiroca yami yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti yʉre masiami. Gãjerãma yʉre masibeama. Yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre ti masia. Gãjerãma ĩre ti masimenaji. Ĩre masitoni yʉ gotirã riti yʉ Jacʉre masirãji ĩna. |
23557 | MAT 11:29 | Yʉ rotiro robo bajiro cʉdiya mʉa. Ito yicõri yʉ gaye riasoya. Masare ti maigʉ̃ ñari sẽoro mʉare rotibicʉja yʉ. Ʉsirioro yigʉ meje ña yʉ. Ito bajiri yʉ rotiro robo bajiro mʉa cʉdija ticõri, mʉa tujacãroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ sajari oca cʉtiro yiroja mʉare. |
23558 | MAT 11:30 | Yʉ mʉare rotirise josari meje ña. Ito bajiri yʉ gaye mʉa cʉdija bojori bʉjamenati queno wanʉ quenarã yirãji mʉa. Rʉ̃cʉbiti ũmarã bajiro wanʉ quenarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare. |
23576 | MAT 12:18 | Ãni ñami yʉre moa ĩsiri masʉ yʉre cʉdigʉ. Ĩre besecʉ yʉ. Ĩre maia yʉ, ito yicõri ĩre wanʉa yʉ. Yʉ ya ʉsi ĩre queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. “Masa ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare goti batogʉ yiguĩji ĩ. |
23578 | MAT 12:20 | Yʉre queno tʉorʉ̃nʉsamenare cʉni ĩnare cõabicʉ yiguĩji. Yʉre queno tʉorʉ̃nʉsamenare ĩnare ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yʉre ĩna queno tʉorʉ̃nʉtoni. Ito bajiro ñagʉ̃ yiguĩji ĩ, masa jeyarore yʉ ti beseri rʉmʉ iti ejarocajʉ. |
23588 | MAT 12:30 | ’Yʉ robo bajiro tʉoĩamena yʉre tʉo terã ñama ĩnaõna. Yʉre ejabʉabicʉ yʉre ñeñaro yami ĩocʉ̃, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23590 | MAT 12:32 | Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. No yʉre ĩ bʉsituja, ĩocʉ̃re ãcabojo masiguĩji Dios. Ito bajibojarocati, no Espíritu Santore ĩ bʉsituja itireama ĩre ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios. Adi tutire ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ cʉni ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios, Espíritu Santore masa ĩna bʉsituja, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23591 | MAT 12:33 | ’Yucʉgʉ quenaricʉ iti ñaja, quenarise rica cʉtiro yiroja. Yucʉgʉ ñeñaricʉ iti ñaja, ñeñarise rica cʉtiroja. Ricajʉ ticõri, “Adigʉ ña quenarise rica cʉtiricʉ, adigʉ ña ñeñarise rica cʉtiricʉ”, yi ti masia mani. |
23599 | MAT 12:41 | Nínive cʉto ñayoana Dios ĩ waja seniri rʉmʉ mʉcana tʉdi catirã yirãji. Tʉdi caticõri, “Mʉare seti ña”, yirã yirãji adi rʉmʉri gãnare. Nínive cʉto gãna ñayoana Jonás ñayorʉ Dios oca ĩ gotija tʉocõri, ñeñaro ĩna yirisere jidicãyijarã ĩna. Ito yicõri mama ʉsi wasoayijarã ĩna. Jonás ñayorʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, tʉdi caticõri, “Mʉare seti ña”, yirã yirãji ĩna adi rʉmʉri gãnare. Yʉ ado mʉa rãca ñagʉ̃ Jonás ñayorʉ rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. |
23600 | MAT 12:42 | Rocajʉ gago ʉjo ñayoro Dios ĩ waja seniri rʉmʉ mʉcana tʉdi caticoago yigõji iso. Mʉcana tʉdi caticõri adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. “Salomón queno masigʉ̃ ñayijʉ”, yija tʉocõri, sõjʉ gago wadicõri ĩ tʉ ejayijo iso. Ito bajiri adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. Yʉ ado mʉa rãca ñagʉ̃ Salomón rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23602 | MAT 12:44 | “Yʉ budigoadojʉ tʉdi warʉja yʉre”, yi tʉoĩaguĩji. Ĩ budigorʉre mʉcana tʉdi ĩ ejaja, queno wi ʉeri mani wi, queno carari wi robo bajiro ti ejagʉ yiguĩji. |
23622 | MAT 13:14 | Ito bajiro ĩna bajija Diore goti ĩsiri masʉ Isaías ñayorʉ ĩ gotiado bajiroti rẽta. Dios oca gotigʉ ado bajiro ucayoñi Isaías ñayorʉ: Yʉre tʉobojarãti itire tʉo masimena yirãji mʉa. Tibojarãti, “Ito bajia”, yi masimena yirãji mʉa. |
23623 | MAT 13:15 | Adocãta gãna yʉ tʉoĩaro bajiro ĩna ya ʉsina yʉre tʉoĩa ãmobeama ĩna. Tʉobojarãti ñeñaro tʉo godo weorãji. Ito yicõri tibojarãti bibicãna bajiro bajiama ĩna. Yʉ ĩobojarise ti ãmobeama. Ĩna ya gãmo gojena tʉo ãmobeama ĩna. Ĩna ya ʉsina tʉo masi ãmobeama ĩna. Ito yicõri yʉre yisio rotirã ejamena yirãji ĩna, yi gotiami Dios, yi ucayoñi Isaías ñayorʉ, yiquĩ Jesús gʉare. |
23624 | MAT 13:16 | ’Queno wanʉrã ña mʉa. Yʉre ticõri ti masia mʉa. Ito yicõri yʉre tʉocõri tʉo masia mʉa. |
23649 | MAT 13:41 | Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ángel mesare cõagʉ̃ yigʉja yʉ, ñajediro ñeñarisere ĩna besecõatoni. Ñeñaro yirãre cʉni besecõarã yirãji ĩna, Dios ĩ rotirojʉ ĩna ejabe yirona. |
23675 | MAT 14:9 | Ito bajiro iso yija tʉocõri, bojori bʉjayijʉ Herodes. Masa ĩna tʉoro riojo, “Yiro bajiroti mʉre ĩsicʉja yʉ”, ĩ yire ñajare, ito bajiroti rotiyijʉ ĩ ya moari masare. |
23694 | MAT 14:28 | Ito ĩ yija tʉocõri, gʉa rãca gagʉ Pedro ado bajiro bʉsiquĩ ĩre: —Yʉ Ʉjʉ, mʉti mʉ ñajama, ide joe yʉ mʉ tʉ waroca yiya yʉre, yiquĩ Pedro Jesure. |
23696 | MAT 14:30 | Bʉto mino iti wẽaja tʉocõri, itire güiquĩ Pedro. Ito bajiri jacũrisena ruja wasʉoquĩ Pedro: —Yʉ Ʉjʉ yʉre masoña mʉ, yi awasãquĩ Pedro. |
23710 | MAT 15:8 | Mʉa ya risena riti yʉre rʉ̃cʉbʉoboja mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya ʉsina sõjʉ bajiro tʉoĩa mʉa. Yʉre rʉ̃cʉbʉobea mʉa. |
23712 | MAT 15:10 | Ito ĩ yija bero masare jicõri ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Yʉre tʉocõri queno tʉo masiña mʉa. |
23724 | MAT 15:22 | Ito gʉa ejaja bero sĩgõ Canaán gago itijʉ ñaro Jesús tʉjʉa awasã wadicõ: —Yʉ Ʉjʉ David ñayorʉ janami ña mʉ. Yʉre ti maiña. Yʉ maco rʉ̃mʉ́ sãñagõ ñamo. Ito bajiri bʉto ñeñaro tõbʉjamo iso, yi goticõ iso Jesure. |
23727 | MAT 15:25 | Ito bajiro ĩ yiroca ĩ riojo wacõri rijomunigãna ñini rũjũcõ romio: —Yʉ Ʉjʉ yʉre ejabʉaya, yicõ iso Jesure. |
23729 | MAT 15:27 | —Riti ya yʉ Ʉjʉ. Ĩna ʉjarã ba bate queorise bacã yaia. Yʉ gaje maso ñabojarocati mʉ ñarã bero yʉre jabeto mʉ ejabʉaja quena ñaro yiroja yʉre, yicõ iso Jesure. |
23754 | MAT 16:13 | Mʉcana ito sõjʉa wacõri, Cesarea Filipo wame cʉtiri cʉto tʉ ejacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ ejacõri ado bajiro gʉare seniĩaquĩ Jesús: —Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. ¿Yʉre masa ĩna bʉsija, no bajiro yati ĩna? yiquĩ Jesús gʉare. |
23759 | MAT 16:18 | Ado bajiro mʉre gotia yʉ. Iti mʉ wame ña Pedro, “gʉ̃tagã”, yireoni ña iti Pedro. Riti ña mʉ bʉsirise. Iti oca mʉ bʉsirise jedibetoja. Gʉ̃tagã bʉtirica robo bajiro bajirise ña iti mʉ bʉsirise. Iti oca tʉocõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉ bero gãna. Ito bajiri yʉ ñarã, ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare godana ʉjʉ ĩnare rẽtocũbicʉ yiguĩji. Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji ĩna. |
23763 | MAT 16:22 | Ĩ ito yija tʉocõri, ricati bʉsa camotadi rʉ̃gʉ̃cõri, oca sẽoro ĩre bʉsisʉobojaquĩ Pedro: —Yʉ Ʉjʉ ito bajiro mʉre rẽtare ãmobiquĩji Dios. Ito bajiro mʉre rẽtabeto yiroja, yiquĩ Pedro Jesure. |