23217 | MAT 1:4 | Aram macʉ ñayijʉ Aminadab. Aminadab macʉ ñayijʉ Naasón. Naasón macʉ ñayijʉ Salmón. |
23218 | MAT 1:5 | Salmón macʉ ñayijʉ Booz. Ĩ jaco ñayoyijo Rahab. Ito bero Booz macʉ ñayijʉ Obed. Ĩ jaco ñayoyijo Rut. Obed macʉ ñayijʉ Isaí. |
23219 | MAT 1:6 | Isaí macʉ ñayijʉ Ʉjʉ David wame cʉtigʉ. David macʉ ñayijʉ Salomón. Ĩ jaco ñayijo Urías ñayorʉ manojo godogo. |
23220 | MAT 1:7 | Ito bero Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Roboam macʉ ñayijʉ Abías. |
23224 | MAT 1:11 | Josías macʉ ñayijʉ Jeconías. Ito yicõri ĩ ocabaji mesa cʉni ñayijarã. Ito bajiro ĩna baji ñarijʉ Babilonia gãna Israel sita gãnare ñia ãmi wacõri ĩnare moari masa cʉtiyijarã ĩna ya cʉtojʉ. |
23225 | MAT 1:12 | Ito bero mʉcana Jeconías macʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel macʉ ñayijʉ Zorobabel. |
23226 | MAT 1:13 | Zorobabel macʉ ñayijʉ Abiud. Abiud macʉ ñayijʉ Eliaquim. Eliaquim macʉ ñayijʉ Azor. |
23227 | MAT 1:14 | Azor macʉ ñayijʉ Sadoc. Sadoc macʉ ñayijʉ Aquim. Aquim macʉ ñayijʉ Eliud. |
23228 | MAT 1:15 | Eliud macʉ ñayijʉ Eleazar. Eleazar macʉ ñayijʉ Matán. Matán macʉ ñayijʉ Jacob. |
23230 | MAT 1:17 | Abraham rĩa janerãbatia David ĩ ñayorajʉna catorce masa ñasʉoyijarã. Abraham macʉ ñayijʉ Isaac. Isaac macʉ ñayijʉ Jacob. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja David ĩ ñarajʉna catorce ñarã ñayijarã ĩna. Ito bero mʉcana David macʉ ñayijʉ Salomón. Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja, Babiloniajʉ Israel sita gãnare ĩna ãmi warajʉna mʉcana catorce ñayijarã ĩna. Jeconías macʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel macʉ ñayijʉ Zorobabel. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja Cristo ĩ rujearajʉna catorce ñayijarã mʉcana. |
23233 | MAT 1:20 | Ito bajiro ĩ tʉoĩa cani waroca, ĩ cãirojʉ Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ ĩre. Goacõri ado bajiro gotiyijʉ ángel ĩre: —Tʉoya José David ñayorʉ janami mʉ. Maríare manojo cʉti güibesa mʉ. Espíritu Santo ĩ masirise, ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñamo iso. |
23234 | MAT 1:21 | Macʉ rʉcogo yigõji iso. Jesús wame wõgʉ̃ yigʉja mʉ ĩre. Masare ĩna ñeñaro yirise waja yicõri masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri Jesús wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ ángel Josére. |
23236 | MAT 1:23 | Romio ʉ̃mʉgʉ̃ rãca ajeĩabeco macʉ sãñagõ ñagõ yigõji iso. Ito bajiri macʉ cʉtigo yigõji iso. Emanuel yirã yirãji masa ĩre, yiyijʉ Diore goti ĩsiri masʉ. “Dios ñami mani rãca”, yireoni ña iti Emanuel yire. |
23237 | MAT 1:24 | Ito bajiri yujigʉti ángel ĩ gotiado bajiroti yiyijʉ ĩ. Maríare manojo cʉtiyijʉ ĩ ĩja. |
23239 | MAT 2:1 | Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeayijʉ Jesús. Iti rodori ĩ rujearoca iti sita ʉjʉ ñayijʉ Herodes wame cʉtigʉ. Iti rodori Jerusalénjʉ ejayijarã ũmacañi joeja wadiro gãna ñocõare riasotiri masa. |
23241 | MAT 2:3 | Ito bajiro ĩna seniĩa ucuja tʉocõri, ito gagʉ ʉjʉ Herodes bʉto tʉoĩa güiyijʉ. Ĩre bajiro riti tʉoĩayijarã iti cʉto Jerusalén gãna cʉni. |
23243 | MAT 2:5 | Ĩnajʉa ado bajiro yiyijarã ĩre: —Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeagʉ yiguĩji, yi ucañi sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ. Ado bajiro bajia ĩ ucare: |
23244 | MAT 2:6 | “Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉto, jaibiti cʉto ñabojarocati ñasari cʉto ñaro yiroja iti cʉto. Iti cʉto gagʉ ʉjʉ ñasagʉ rujeagʉ yiguĩji. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji yʉ ñarã Israel sita gãna ʉjʉ. Ĩnare tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Dios”, yi ucare ña adi, yiyijarã judio masa rotirise riasori masa. |
23246 | MAT 2:8 | Ito yija Belénjʉ ĩnare wa rotiyijʉ ĩ: —Wasa ĩ macʉacãre ãmatẽña. Mʉa ĩre ti bʉjaja yʉre gotirã wadiba. Yʉ cʉni ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ warocʉ ya, yiyijʉ ĩnare rʉogʉ. |
23250 | MAT 2:12 | Ito yija bero ĩna cãirojʉ, “Herodes tʉ tʉdi wabesa. Ito ñaguĩji macʉacã”, ĩ yi masime yirona, yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri iti masicõri Jerusalénjʉ rẽta wa ãmomena gaje majʉ tʉdi wayijarã ĩna. |
23251 | MAT 2:13 | Ñocõare riasotiri masa ĩna tʉdija bero ángel goayijʉ Josére ĩ cãirojʉ. Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: —Yujiya, macʉacãre, ĩ jacore cʉni Egiptojʉ ãmi rudi wasa mʉ. Itojʉ riti ñama maji yʉ mʉre gotirocõjʉti. Herodes macʉacãre sĩarocʉ ĩre ãmagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ ángel Josére. |
23254 | MAT 2:16 | Ñocõare riasotiri masa ĩre goti ãmomena gaje majʉ ĩna tʉdi waja tʉocõri, bʉto junisiniyijʉ Herodes. Ito bajiri junisinigʉ̃ Belén gãna rĩaca ʉ̃mʉare ito yicõri, iti cʉto tʉ gãna rĩacare cʉni sĩa roti jeocõyijʉ Herodes ĩ ya moari masare. Jʉa rodo tʉjarãre ĩna bero rujeanare cʉni sĩa roti jeocõyijʉ Herodes. “Jʉa rodo tʉja ñocõa ĩ rujeaja bero”, ñocõare riasotiri masa ĩna yija tʉocõri, jʉa rodo tʉjarãre ito yicõri ĩna bero rujeanare cʉni sĩa roti jeocõyijʉ Herodes. |
23256 | MAT 2:18 | Ramá sita gago iso rĩare iso tʉoĩa otija ruyuyijʉ. Ito bajiro oti ñagõti ñayijo iso, Raquel rĩare otigo. Gãjerã ĩna sobojarocati yisi ãmobisijo Raquel iso rĩa godajare, yi ucayijʉ Jeremías. |
23257 | MAT 2:19 | Egiptojʉ José ĩ ñaroca godayijʉ Herodes. Ĩ godaja bero Egiptojʉ José ĩ ñaroca ĩ cãirojʉ sĩgʉ̃ ángel ĩre goaĩoyijʉ. Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: |
23258 | MAT 2:20 | —Yujiya, macʉacãre ĩ jacore cʉni Israel sitajʉ ãmi tʉdi wasa. Macʉacãre sĩa ãmoana goda jedicoama ĩna, yiyijʉ ĩ Josére. |
23259 | MAT 2:21 | Ito yija yujicõri, macʉacãre ĩ jacore cʉni Israel sitajʉ ãmi wayijʉ José. |
23260 | MAT 2:22 | Ma wacʉjʉ tʉoyijʉ José, “Herodes ñajacʉ macʉ Arquelao wame cʉtigʉ ĩ jacʉre wasoagʉ Judea sitajʉ ñayijʉ”, yija tʉoyijʉ José. Iti tʉocõri wa ãmobisijʉ ĩ itojʉ. Mʉcana itojʉ cãiyijʉ ĩ. Ito bajiro cãicõri, “Galilea sitajʉ yʉ waja quena”, yiyijʉ ĩ. |
23261 | MAT 2:23 | Galilea sitajʉ ejacõri, Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ ñagʉ̃ wayijʉ ĩ. Diore goti ĩsiri masa, “Nazaret cʉto gagʉ ñagʉ̃ yiguĩji Jesús”, ĩna yi ucare ñajare ito bajiroti bajiyijʉ iti. |
23265 | MAT 3:4 | Juan ĩ sãñaro yutabuju, camello joana suado ñayijʉ. Waibʉcʉ wiro ñayijʉ ĩ ya wecʉ wiro. Rujiro ñimia bayijʉ ĩ. Ito yicõri joa gaye beroa ide idiyijʉ ĩ. |
23266 | MAT 3:5 | Ĩre tʉorã masa jãjarã ejayijarã. Jerusalén gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jordán wame cʉtirisa gãna cʉni ejayijarã ĩre tʉorã. |
23274 | MAT 3:13 | Iti rʉmʉri Galilea sitana wacõri Jordán wame cʉtirisa ejayijʉ Jesús. Juan tʉjʉ ejacõri: “Yʉre idé guya mʉ”, yiyijʉ Jesús ĩre. |
23283 | MAT 4:5 | Ĩ ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Ito ejacõri mʉcana Dios ya wi joejʉ Jesure ãmi mʉja wayijʉ rʉ̃mʉ́. |
23284 | MAT 4:6 | Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Jesús mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: Ĩ ñaro gãna ángel mesare mʉre code rotigʉ yiguĩji Dios. Mʉ quedi waja gʉ̃tagã joejʉ quedi jeacõri mʉ ya gʉbo jeabe yirona mʉre boca ãmirã yirãji ĩna, yi gotia Dios oca, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Gaje ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi tobʉayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure. |
23289 | MAT 4:11 | Jesús ito ĩ yija tʉocõri, wacoayijʉ rʉ̃mʉ́ ĩja. Ito yija bero ángel mesa Jesure ejabʉarona ejayijarã ĩja. |
23290 | MAT 4:12 | “Tubiara wijʉ ñami Juan”, yire oca tʉocõri Galilea sitajʉ tʉdi wayijʉ Jesús. |
23291 | MAT 4:13 | Itojʉ ejacõri ĩ ñaro Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ tujabisijʉ Jesús. Galilea wame cʉtirita tʉnima tʉ Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ ñarocʉ wayijʉ Jesús. Sõjʉ meje ñayijʉ Zabulón sita ito yicõri Neftalí sita cʉni. |
23293 | MAT 4:15 | Jordán jodejʉ Galilea wame cʉtirita ñacʉ. Itira tʉnima tʉ ñacʉ Zabulón sita ito yicõri Neftalí sita. Iti sitajʉ ñarã judio masa meje ñarãji ĩna. |
23296 | MAT 4:18 | Itajura Galilea wame cʉtirita tʉnima wa ucugʉ wayijʉ Jesús. Ito wacʉjʉ tiyijʉ Jesús, Simón Pedro ito yicõri ĩ ocabaji Andrésre cʉni. Wai jori masa ñayijarã ĩna. Yori yucʉrina wai waya ñayijarã ĩna. |
23301 | MAT 4:23 | Galilea sitajʉ riaso ucu jeoyijʉ Jesús. Co cʉto rʉyabeto judio masa minijuara wi sãjacõri oca quenarise, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús masare. Ñajediro cõrãre ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ Jesús. |
23303 | MAT 4:25 | No Jesús ĩ waro jãjarã masa ĩre sʉya wayijarã. Tite. Galilea sita gãna, Decápolis cʉto gãna, Jerusalén cʉto gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jordán wame cʉtirisa sidʉja gãna cʉni Jesure sʉya wayijarã ĩna. |
23338 | MAT 5:35 | Adi macãrʉcʉ̃ro ña Dios yaro. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Jerusalén wame cʉtiri cʉto riojo cʉni riti gotia yʉ”, yibesa itioni. Mani Ʉjʉ ñasagʉ cʉto ña Jerusalén. Ito bajiri iti cʉto wame rãca “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yibesa. |
23380 | MAT 6:29 | Ito bajibojarocati gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Ʉjʉ Salomón ñayorʉ gajeoni jaigʉ ñabojagʉti go robo sãña jeobitiyoñi ĩ. |
23391 | MAT 7:6 | ’Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23424 | MAT 8:10 | Ito bajiro ĩ yija tʉo ʉcacõri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉsacõami ãni”, yi ti masiyijʉ Jesús ĩre. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Riti mʉare gotia yʉ. Israel sita gãna wato ĩre bajiro yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ tiĩabiticʉ yʉ, yiyijʉ Jesús masare. |
23426 | MAT 8:12 | Israel sita gãna Dios rotirojʉ ejaboanare rãitĩarojʉ ĩnare cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. Itojʉ ejacõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji. Ito bajiri oticõri bʉto tʉoĩa oca jairã yirãji, yiyijʉ Jesús masare. |
23481 | MAT 9:33 | Jesús rʉ̃mʉ́re ĩ bucõaja bero bʉsibicʉ ñabojarʉ bʉsisʉoquĩ ĩja. Itire ticõri rujʉ ʉcacã masa. Ito bajicõri ado bajiro yicã ĩna: —Israel sitajʉ ado bajirise tiĩabiticʉ gʉa maji, yicã ĩna. |
23489 | MAT 10:3 | Bero Felipe, bero Bartolomé, bero Tomás, ito bero yʉ Mateo ʉjarãre yiari waja seni ĩsibojacacʉ, ito bero Santiago, Alfeo macʉ ñami. Ito bero Tadeo. |
23490 | MAT 10:4 | Ito bero Simón, celote gaye tʉoĩagorʉ ñami ĩ, ito bero sʉsari Judas Iscariote. Ĩ ñami Jesure ĩna ñiatoni gotirʉ. |
23492 | MAT 10:6 | Quenogoroama Israel sita gãna tʉ wasa. Ĩna ñama oveja wisana robo bajiro bajirã. |
23509 | MAT 10:23 | Cʉtojʉ mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, gaje cʉtojʉ rudi waja. Riti mʉare gotia yʉ. Jeyaro Israel sita gãna cʉtori mʉa wa ucu jeoroto riojʉajʉ, yʉ Masa Rĩjorʉ ejagʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare. |
23511 | MAT 10:25 | Sĩgʉ̃ riasotiri masʉ ĩre riasorʉre bajiroti yija quena. Ito yicõri moa ĩsiri masʉ ĩ ʉjʉre bajiroti yija quena. Yʉ mʉa ʉjʉre Beelzebú ĩna wame yi tudija, yʉ ñarã mʉa ñajare bʉto bʉsa mʉare bʉsiturã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare. |
23542 | MAT 11:14 | “Diore goti ĩsiri masʉ Elías wame cʉtigʉ goaĩogʉ̃ yiguĩji”, yi goti yuyijarã ĩna. “Juana sʉoriti goaĩoami ĩna tʉoĩa yurʉ”, mʉa yi tʉoĩaja quena. |
23582 | MAT 12:24 | Ito bajiro masa ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yicã fariseo gaye tʉoĩarã: —Rʉ̃mʉ́are ĩ bucõaja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Beelzebú wame cʉtigʉ ĩ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ, yicã ĩna. |
23585 | MAT 12:27 | “Beelzebú wame cʉtigʉ ĩ ejabʉarisena rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ”, yiboja mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yʉre yi tʉoĩabojaja, “Rʉ̃mʉ́ ĩ ejabʉarise rãca bucõama gʉa rãca gãna”, yirãre bajiro ya mʉa. “Tʉoĩa wisarã ya gʉa”, yi tʉoĩarʉja mʉare. |
23600 | MAT 12:42 | Rocajʉ gago ʉjo ñayoro Dios ĩ waja seniri rʉmʉ mʉcana tʉdi caticoago yigõji iso. Mʉcana tʉdi caticõri adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. “Salomón queno masigʉ̃ ñayijʉ”, yija tʉocõri, sõjʉ gago wadicõri ĩ tʉ ejayijo iso. Ito bajiri adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. Yʉ ado mʉa rãca ñagʉ̃ Salomón rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23647 | MAT 13:39 | Ta widirise ote rudirʉ ĩti ñami rʉ̃mʉ́. Ote bʉcʉarijʉ ĩna ãmireoniti ña adi macãrʉcʉ̃ro iti jedirijʉ. Ote bʉcʉaroca miorãõnati ñama ángel mesa. |
23649 | MAT 13:41 | Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ángel mesare cõagʉ̃ yigʉja yʉ, ñajediro ñeñarisere ĩna besecõatoni. Ñeñaro yirãre cʉni besecõarã yirãji ĩna, Dios ĩ rotirojʉ ĩna ejabe yirona. |
23653 | MAT 13:45 | ’“Dios ĩ rotirojʉ mʉa eja ãmoja, ñeñaro yirise jidicãcõri ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa”, yirocʉ ado bajiro riasoquĩ Jesús gʉare: Sĩgʉ̃ ñaque bʉto waja cʉtirisere ãmagʉ̃ ñayijʉ. Iti ñaque perla wame cʉtirise ñayijʉ. |
23657 | MAT 13:49 | Ito bajiroti bajiro yiroja macãrʉcʉ̃ro iti jediri rʉmʉ. Ángel mesa quenarãre beserã yirãji ĩna. |
23667 | MAT 14:1 | Iti rʉmʉriti Galilea gagʉ ʉjʉ, Herodes wame cʉtigʉ Jesús gaye oca tʉoyijʉ. |
23669 | MAT 14:3 | Ĩ Herodes ĩ ocabaji Felipe manojore ẽmayijʉ. Iso ñayijo Herodías wame cʉtigo. Ado bajiro yiyijʉ Juan Herodesre: —Isore manojo cʉtibitirʉja mʉre, yibojayijʉ Juan Herodesre. Ĩre tʉo ãmobisijʉ ĩ. Ito bajiri Juanre tubia rotiyijʉ Herodes. Ito yicõri come misina ĩre sia rotiyijʉ ĩ. |
23687 | MAT 14:21 | Gʉa itire bagoana cinco mil ʉ̃mʉa ñacʉ gʉa. Romiare ito yicõri rĩacare cʉni cõĩabiticʉ gʉa. |
23703 | MAT 15:1 | Ito ĩna yiroca fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni ejacã Jesús tʉ. Jerusaléna wadiana ñacã ĩna. Jesús tʉ ejacõri ado bajiro seniĩacã ĩna: |
23731 | MAT 15:29 | Ito yija bero Galilea wame cʉtirita tʉnima wacʉ gʉa. Itojʉ ejacõri tʉriajʉ mʉja wacʉ gʉa. Itojʉ gʉa joejearoca rujiquĩ Jesús. |
23740 | MAT 15:38 | Gʉa itire bagoana cuatro mil ʉ̃mʉa ñacʉ gʉa. Romiare ito yicõri rĩacare cʉni cõĩabiticʉ gʉa. |
23750 | MAT 16:9 | Queno tʉo masibea maji mʉa. Canʉ bʉsati co dʉjamocõ naju ñarisere co dʉjamocõ mil masa ñarãre eca jeocʉ yʉ. Ĩnare yʉ eca jeoja bero jaje jibʉri dajocʉ mʉa. ¿Itire ãcabojati mʉa? |
23751 | MAT 16:10 | Ito bero canʉ bʉsati mʉcana jʉa ãmojeno naju ñarisere jʉaria mil masa ñarãre eca jeocʉ yʉ. Ĩna masare yʉ eca jeoja bero jaje jibʉri dajocʉ mʉa rʉyarise. ¿Itire ãcabojacoati mʉa? |
23754 | MAT 16:13 | Mʉcana ito sõjʉa wacõri, Cesarea Filipo wame cʉtiri cʉto tʉ ejacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ ejacõri ado bajiro gʉare seniĩaquĩ Jesús: —Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. ¿Yʉre masa ĩna bʉsija, no bajiro yati ĩna? yiquĩ Jesús gʉare. |
23755 | MAT 16:14 | Ado bajiro cʉdicʉ gʉa ĩre: —Coriarã ĩna bʉsija, “Juan idé guri masʉ ñami”, yama ĩna mʉre. Gãjerãma, “Elías ñami”, yama ĩna. Gãjerãma, “Jeremías ñami”, yama ĩna. Gãjerãma, “Diore goti ĩsiri masʉ ñaguĩji gajea”, yama ĩna mʉre, yicʉ gʉa Jesure. |
23762 | MAT 16:21 | Ito ĩ yija bero itijʉnati gʉare goti rẽtobuquĩ Jesús: —Jerusalénjʉ ware ña yʉre. Itojʉ yʉ ejaroca bʉcʉrã, paia ʉjarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni quenabeto yʉ tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna. Itojʉ yʉre sĩarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ beroti yʉ catiroca yigʉ yiguĩji Dios mʉcana, yiquĩ Jesús gʉare. |
23768 | MAT 16:27 | Yʉ Masa Rĩjorʉ ñacõri, yʉ Jacʉ Dios ĩ busurisena tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri ĩ tʉ gãna ángel mesa rãca ejagʉ yigʉja yʉ. Tʉdi ejacõri masa ĩna yigoado bajiroti waja senigʉ̃ yigʉja yʉ. |
23772 | MAT 17:3 | Ĩna tiroca Moisés ñayorʉ, Elías ñayorʉ rãca Jesús tʉ goaĩoyijarã. Ito bajicõri Jesús rãca ĩna gãmeri bʉsija, tiyijarã ĩna. |
23773 | MAT 17:4 | Ito bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro Jesure: —Yʉ Ʉjʉ adojʉ mani ñaja quenasacõa. Mʉa ãmoja mʉare yiari wi meni ĩsirʉja gʉa. Mʉre co wi, Elíasre co wi, Moisésre co wi meni ĩsirʉja gʉa, yiyijʉ Pedro Jesure. |
23779 | MAT 17:10 | Ito yija ado bajiro Jesure seniĩayijarã ĩna: —¿No yija judio masa rotirise riasori masa, “Elíasjʉa ejasʉogʉ yiguĩji”, yicati ĩna? yi seniĩayijarã ĩna Jesure. |
23780 | MAT 17:11 | Ito yija ado bajiro ĩnare cʉdiyijʉ Jesús: —Riti yiñi judio masa rotirise riasori masa. “Elíasjʉa ejasʉogʉ yiguĩji. Ejacõri jeyaro quenogʉ̃ yiguĩji ĩ”, ĩna yija riti gotiñi. |
23781 | MAT 17:12 | Ito bajiro ĩna gotibojarocati Elías ĩ ejaja ĩre ti masibisĩ masa. Riti mʉare gotia yʉ. Elías ejacãñi. Ĩ ejaja ĩre ti masibisĩ masa. Ĩna ãmoro bajiroti yiñi masa ĩre. Ito bajiroti yʉ Masa Rĩjorʉre, tõbʉjaroca yirã yirãji masa yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23791 | MAT 17:22 | Galilea sitajʉ cojʉ gʉa waroca ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Masa Rĩjorʉ ña yʉ. Yʉre ĩna ñiatoni gotigʉ yiguĩji sĩgʉ̃. |
23806 | MAT 18:10 | Mʉcana ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Mʉtarã yʉre masisʉorãre sĩgʉ̃jʉare tibo yibesa. Ũmacʉ̃jʉ ángel mesa ñarãji ĩnare tirʉ̃nʉrã. Co rʉmʉ rʉyabeto yʉ jacʉ tʉ ñacãma ĩna. |
23832 | MAT 19:1 | Ito bajiro Jesús ĩ yija bero Galilea sitana wacõri, Judea sitajʉ ejacʉ gʉa. Jordán wame cʉtirisa tʉ ũmacañi ĩ joejea mʉja wadiri sitajʉa ñacʉ iti sita. |
23855 | MAT 19:24 | Mʉcana mʉare goti quenoa yʉ. Sĩgʉ̃ camello gawa jota susurijʉ ĩ rẽta budi ãmoja, josari ña. Ito bajiroti bʉto bʉsa josari ña Dios ĩ rotirojʉ niyeru jaigʉ ĩ eja ãmoja, yiquĩ Jesús gʉare. |
23859 | MAT 19:28 | Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Co rʉmʉ mʉcana mame menigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩ yiri rʉmʉ yʉ Masa Rĩjorʉ rotirojʉ yori cumurojʉ rujigʉ yigʉja yʉ. Mʉa cʉni yʉre sʉyarã, jʉa gʉbojeno ñari cumurori rotirojʉ rujirã yirãji mʉa cʉni. Israel sita gãna jʉa gʉbojeno masa buturi gãnare rotirã yirãji mʉa. |