23216 | MAT 1:3 | Oyaj Juda'is 'yune Fares y Zara; y Zara'is myama Tamar. Oy Faresis 'yune Esrom y Esro'mis 'yune Aram. |
23218 | MAT 1:5 | Salmo'nis 'yune Booz; y Boosis myama Rahab. Entonces oy Boojsis 'yune Obed y Obejdis myama Rut. Ocye't Obejdis 'yune Isaí, |
23220 | MAT 1:7 | Entonces oy Salomo'nis 'yune Roboam, Roboa'mis 'yune Abías, Abiasis 'yune Asa. |
23222 | MAT 1:9 | Uziajsis 'yune Jotam, Jota'mis 'yune Acaz, Acasis 'yune Ezequías, |
23223 | MAT 1:10 | Ezequiasis 'yune Manasés, Manasesis 'yune Amón, Amo'nis 'yune Josías. |
23226 | MAT 1:13 | Zorobabejlis 'yune Abiud, Abiujdis 'yune Eliaquim, Eliaqui'mis 'yune Azor, |
23227 | MAT 1:14 | Azojris 'yune Sadoc, Sadojquis 'yune Aquim, y Aqui'mis 'yune Eliud, |
23228 | MAT 1:15 | Eliujdis 'yune Eleazar, Eleasaris 'yune Matán, y Mata'nis 'yune Jacob. |
23231 | MAT 1:18 | Cuando maṉba'cna'ṉ pø'naj Jesucristo, yø'cse o tucnømi: ijtuna'ṉ myama Maria'is cyompromiso Joseji'ṉ para que va'cø cyo'tøjcajyajø. Pero antes quena'ṉ va'c ityaj tyumø'omo, min chi'yaj cuenta que ji'ndame tyumbø María; pero Masanbø Espiritu Santo'is milagropit oy une pa'te. |
23233 | MAT 1:20 | Mientras que jetsena'ṉ nø qui'psu, Jose'is cyønapasyi'øy tum angeles ndø Comi Diosis cyø'vejupø, y aṉgelesis ñøjayu: ―José; mitz Davijdis mi 'yune: U mi ña'ṉdzu va'cø mi mbøjcøchoṉ María como mi yomo, porque je une maṉbapø isi, Masanbø Espiritu Santo'ise milagropit maṉba isi. |
23234 | MAT 1:21 | Y je maṉba is une, maṉba mi yac nøyi'aj JESUS. Y jetse ñøyi porque maṉbapø yaj cotzocyaj cyojapit ñe pyøn. |
23236 | MAT 1:23 | Je papiñomo ji'name tyumbø, y maṉba is une. Y maṉba ñøyi'aj Emanuel. Y je palabra Emanuel nømbapøte: que Dios tø øtzji'ṉda'm. |
23238 | MAT 1:25 | Pero ja ñø'itøtøcna'ṉ como yomose hasta que is Maria'is vi'na pønbø 'yune, y cyojtayaj ñøyi JESUS. |
23239 | MAT 2:1 | Jesús pø'naj tum cumgu'yomo ñøyipø'is Belén, Judea nasombø cumguy cuando Herodes Judea nasombø aṉgui'mba. Entonces nu'cyaj Jerusalén cumgu'yomo pøn tzu'ṉyajupø jama qui'mgucyøsi, y matza 'ya'myajpapø'is. |
23242 | MAT 2:4 | Entonces jic aṉgui'mba'is vyejayaj pane'is cyovi'najøta'm y lo que 'yaṉmayajpapø'sna'ṉ Israel pø'nis 'yaṉgui'mgutya'm, y 'yocva'cyaju aṉgui'mba'is jujna'ṉ ma pø'naj Cristo. |
23243 | MAT 2:5 | Entonces je'is 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju: ―Maṉba pø'naje Bele'ṉomo, Judá nasombø cumgu'yomo, porque jetse jachø'y cha'maṉvacpapø'is Diosis 'yote, porque jyay yø'cse: |
23245 | MAT 2:7 | Entonces Herodesis ñu'mvejayaj matza 'ya'myajpapø'is y 'yocva'cyaju mero jujchøc quejtzo'tz matza. |
23246 | MAT 2:8 | Entonces Herodesis cyø'vejyaju matza 'ya'myajpapø'is Belén gumgu'yomo, y ñøjayaju: ―Maṉdam jiṉø, y cø'ocvactam vøjø jic une. Y cuando mi mba'jtamba, tø tzajmatyamø, va'cø maṉgue'tati øjtzi va'cø maṉ ṉgujnejacye'ta. |
23249 | MAT 2:11 | Cuando nømna'ṉ cya'ṉdøjcøyaj tøjcomo, isyaj une myama Mariaji'ṉ. Entonces cutquecyaju y vya'ṉjamyaju je une. Luego 'yaṉvacyaj cyaja y vyactzi'yaj oro y pomo y suñi viquicpapø perfume. |
23251 | MAT 2:13 | Y maṉyaju'cam jic 'ya'myajpapø'is matza, ndø Comi Diosis 'yaṉgeles cyønapasyi'øy Jose'is. Y aṉgelesis ñøjayu: ―Te'nchu'ṉø y pøc yøṉ une myamaji'ṉ y maṉ Egipto nasomo hasta que øtz mi nøjambacsye'ṉomo. Porque Herodesis mapø mye'tz je une para que va' yaj ca'ø. |
23252 | MAT 2:14 | Entonces te'nchu'ṉ José y pyøc je une myamaji'ṉ y tzu'ṉyaj tzu'i, maṉyaj Egipto nasomo. |
23253 | MAT 2:15 | Jen o ityaju hasta que ca' Herodes. Entonces jetse tujcu que maṉyaj Egipto'omo para que va'cø tyucø ndø Comi Diosis chi'use tza'maṉvajcopyapø qui'pscocuy va'cø chamø: “Egipto nasomo ⁿveja'yø ø ⁿUne va'cø chu'ṉø”. |
23257 | MAT 2:19 | Pero jøsi'cam ca'u Herodes, y entonces tum ndø Comi Diosis 'yaṉgelesis cyejay napasyi'omo José jiṉø Egipto nasomo. Y ñøjayu: |
23259 | MAT 2:21 | Entonces José te'ñchu'ṉu y ñømaṉ je une myamaji'ṉ Israejlis ñasomda'm. |
23260 | MAT 2:22 | Pero Jose'is myusu que cuando ca'u Herodes, tzø'cye't 'yune Arquelao va'cø 'yaṉgui'mø Judea nasomo jyata'is itcu'yomo. Y por eso José na'tzu va' maṉ jiṉø. Entonces tzajmatyøj ñapasyi'omo Galilea nasomo va'cø myavø. Y jiṉ o maṉ José cyo'uneji'n y myamaji'ṉ. |
23272 | MAT 3:11 | Øtz viyuṉse mi nø'yøndya'mbøjtzi nø'ji'ṉ porque mi ngui'psvitu'tamu'am vøjpø ticøsi. Pero ma min øjtzaṉgø'mø mas pømi'øyupø que ji'n øjtzi. Øtz ji'nchø vøjpø como jicse. Va'cø chøjcay nu'csocuy jicø myøja'ṉombø pøngøtoya syunba más vøjpø pøn que øjtzi, porque ji'n aunque i'is mus chøjcaye. Je'is maṉba mi nø'yøndyam Masanbø Espiritu Santoji'ṉ y juctyøcji'ṉ. |
23274 | MAT 3:13 | Entonces Jesús tzu'ṉ Galilea nasomo y nu'c Jordán nø'omo ijtumø Juan, para que va'cø ñø'yøyø Jua'nis. |
23276 | MAT 3:15 | Pero Jesusis ñøjayu: ―Yaj jetsepø mi ṉgui'psocuy; porque jetse tiene que va'cø ndø tzøcø va'cø ndø tzøc Diosis syunbase. Entonces Jua'ṉis vyo'møjayu va'cø ñø'yøy Jesús. |
23278 | MAT 3:17 | Entonces mandøju nø vyejmø'n ote tzajpomo, nømu: ―Yøṉø ø Une sunbapø øjtzi, jetcøtoya casøpyøjtzi. |
23279 | MAT 4:1 | Luego Espiritu'is ñømaṉ Jesús ni i jya'ityømø para que va'cø chøjquis yatzi'ajcu'is a ver o'ca muspa yac tocoy Jesús. |
23281 | MAT 4:3 | Entonces tyo'møy Jesús yatzi'ajcu'is va'cø chøjquis a ver o'ca muspa chøctocoya. Yatzi'ajcu'is ñøjay Jesús: ―Si de veras o'ca Diosise mi 'yune, yac panvitu yøṉ tza'. |
23283 | MAT 4:5 | Entonces yatzipø'is ñømaṉ Jesús masan gumguy Jerusale'nomo y ñøqui'm møji masandøj copajcomo. |
23288 | MAT 4:10 | Entonces Jesusis ñøjayu: ―Mavø, Satanás, ji'na mi ṉgujnejaye; porque it Diosis 'yote jachø'yupø, nømba: “Va'ṉjam ndø Comi Dios, y solo je'is ñu'csocuy tzøjcayø”. |
23289 | MAT 4:11 | Entonces je yatzi'ajcuy tzu'ṉu, chac jen Jesús y miñaj angeles va'cø cyotzoṉyajø. |
23295 | MAT 4:17 | Entonces Jesusis cha'maṉvactzo'tzu, nømu: ―Qui'psvitu'tamø, porque pronto'am maṉba aṉgui'mi tzajpomopø Dios. |
23297 | MAT 4:19 | Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Ma tø pa'jtamø. Yøti ji'n ma mi nuctam coque, sino pøn maṉba mi yac mindam øtzcø'mø. Porque øtz jetse maṉba mi yac yostame. |
23298 | MAT 4:20 | Entonces luego chacyaj 'yataraya y maṉyaj Jesusji'ṉ va'cø vityajø. |
23319 | MAT 5:16 | También mitzta'm tzøjque'tati vøjø y jetse por cuenta mi sø'ṉdaṉgue'tpati pø'nis vyi'naṉdøjquita'm. Entonces cuando pø'nis isyapa que mi ndzøctamba vøj mitzta'm, maṉba vyøcotzøcyaj ndø Janda tzajpom ijtupø. |
23325 | MAT 5:22 | Pero mi nøjandya'mbøjtzi que o'ca mi ṉgui'sca'pa mi ndøvøji'ṉ, tiene que va'cø mi ṉgyastigatzøctøjø. O'ca mi ndopa'o'nøpya mi ndøvø, tiene que va'cø mi ⁿyaj coja'ajø aṉgui'myajpapø pø'nis cuando tu'myaju'cam. Y o'ca mi ṉgoraje nøjapya mi ndøvø: “ⁿJyovi mijtzi”. Entonces como jetse mi nøjapya mi ndøvø, por eso ya mero yatzi'ajcu'yomo mi myaṉba. |
23327 | MAT 5:24 | entonces tzac jeni mi ndzi'ocuy altarcø'mø, y maṉ vi'na'c va'cø o'nøy mi ndøvø va'cø jyajmbø cyoraje. Entonces maṉgue't altarcø'mø va'cø mi ndzi' lo que maṉbapø mi ndzi' Dios. |
23408 | MAT 7:23 | Entonces ma'ṉbø ⁿnøjayaje: “Ja mi ispøcta'møjtzi. Tzu'ṉdamø øtzcø'mø mi ndzøctambapø'is yatzipø tiyø”. |
23417 | MAT 8:3 | Entonces Jesusis cyojtay cyø' pøngøsi y ñøjayu: ―Su'nbøjtzi va'cø mi nchoca; yøti mi yac tzocpøjtzi. Cuando Jesús nøm jetse, jicsye'cti ca'epø tzojcu. |
23418 | MAT 8:4 | Entonces Jesusis ⁿñøjayu: ―Mavø, pero ni i u chajmayu. Ma yac is mi ⁿvin pane que mi ñchojcu'am, y va'ctzi' pane tzi'ocuy como aṉgui'muse Moisés. Jetse maṉba myusyaj pø'nis que mi ñchojcu'am. |
23427 | MAT 8:13 | Entonces Jesusis ñøjay soldado covi'najøpø: ―Muspa mi maṉ mi ndøcmø, como mi ndø va'ṉjambase, jetse maṉba ndzøc mitzcøtoya. Entonces misma hora jicsyecti tzoc mbøñṉga'e. |
23428 | MAT 8:14 | Entonces Jesús nu'cu Pedro'is tyøjcomo, y jeni isu Pedro'is myo'ot mama tze'som ijtu y nø ñutzø'øyu. |
23437 | MAT 8:23 | Entonces tøjcøy Jesús barco'omo, y ñøtuṉdøvø'is maṉ pya'tyaje. |
23439 | MAT 8:25 | Entonces tyo'møyaj ñøtuṉdøvø'is y yac sa'yaju y ñøjmayaju: ―¡Señor, tø yaj cotzoca, ma'ṉbø tø sucsca'tame! |
23446 | MAT 8:32 | Y Jesuis ñøjayaju: ―Maṉdamø. Entonces putyaju y tøjcøyaj vøti yoya'omo. Y mumu yoya jovi'ajyaju pyatzmø'ñaj vyin quetza'omo y tzipo'jtøjcøyaj nø'cø'mo y su'csca'yaju. |
23448 | MAT 8:34 | Entonces vøti cumgupyø'nis maṉ choṉyaj Jesús; y isyaju'c, vya'cayaju Jesús va'cø chu'ṉø ñasomo, va'cø maṉ emøc. |
23449 | MAT 9:1 | Entonces tøjcøy Jesús barco'omo y vitjajcu nø'cøtu'møṉ, y nu'cu ñe cyumgu'yomo. |
23454 | MAT 9:6 | Pero maṉba mi isindzi que øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz nø'it aṉgui'mguy nascøsi va'cø yaj cotocojay aunque i'is cyoja. Entonces Jesusis ñøjay ca'epø: ―Te'nchu'ṉø, piṉ mi ṉgajtzay chøqui y maṉ mi ndøcmø. |
23462 | MAT 9:14 | Entonces nø'yø'opyapø Jua'nis ñøtuṉdøvø'is cyønu'cyaju Jesús y yaṉgøva'cyaju: ―¿Ticøtoya øtz ji'nø cu'jtame, y también ityajpa jetse jana cu'ti fariseo, ji'n cyu'tyaje metza tu'ca jama'omo vya'ṉjajmocucyøtoya; pero mi nønduṉdøvø cu'tyajpa mumu jamasye? |
23467 | MAT 9:19 | Entonces Jesús te'nchu'ṉu y maṉ pya'te, Jesusis ñøtuṉdøvø'is maṉ pya'tyajque'te. |
23471 | MAT 9:23 | Entonces tøjcøy Jesús covi'najø'is tyøjcomo isyaj nømna'ṉ cyøvo'yaj nømna'ṉ cyøvejyaj ca'upø. |
23477 | MAT 9:29 | Entonces Jesusis pi'quisayaj vyitøm y ñøjmayaju: ―Jujche mi va'ṉjamdambase, jetse maṉba tyuqui. |
23478 | MAT 9:30 | Jisye'cti sø'ṉyaj vyitøm. Entonces Jesusis chijpana aṉgui'myaju ñøjayu va'cø jana ni i chajmayajø o'ca tzocyaju. |
23483 | MAT 9:35 | Entonces Jesusis ñøc vijtøyu møja cumguy y che' cumguy. Nømna'ṉ 'yaṉmayaju Israel pø'nis tyu'mgutyøjcomo, y cha'maṉvajcu vøjpø ote jujche aṉgui'mbase Dios. Yac tzocyajpana'ṉ Jesusis aunque jujchepø ca'cuy ñø'ijtu'is, y aunque jujche nø tyoya'isupø. |
23485 | MAT 9:37 | Entonces Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Como tum cosecha o'ca it vøti cosecha y usyco'ni pøn yosyajpapø, jetse viyuṉse Diosis yoscuy vøti ijtu y ja it yosyajpapø. |
23487 | MAT 10:1 | Entonces macvøstøjcay ñøtuṉdøvø vyejay Jesusis va'cø miñajø, y chi'yaj aṉgui'mguy va'cø yac tzacyaj pøn yatzi'ajcuy y va'cø mus yac tzocyaj toya isyajupø aunque jujchepø ca'cu'is. |
23506 | MAT 10:20 | Entonces ji'ndyet mi ne' onde mi ndzamba, sino ndø Janda'is 'Yespiritu'is mi nchi'tamuse qui'psocuy. |
23530 | MAT 11:2 | Entonces Juan nø'yø'yopyapø preso'omna'ṉ ijtu. Y Jua'ṉis min myusi ti nø chøc Jesusis. Y cyø'vejyaj metzcuy ñu'cscuy va'cø maṉ 'yo'nøyaj Jesús, |
23536 | MAT 11:8 | ¿Entonces ticøtoya o myaṉ mi ṉgøque'nøtyame jiṉø? ¿Será que mi 'yoñdyamu va'cø ṉgøque'nøtyam pøn suñi nø cyenupø tucuji'ṉ mescøyojupø? Ji'ndyet jete, porque tzi'ṉga'møyupø ji'n ma vyit tza'momo; angui'mba'is pyalacio'omo ityajpa. |
23537 | MAT 11:9 | Entonces ji'ndyet jicø oyu mi ṉgøque'nøtyame; sino ¿ticøtoya o mi amdame? ¿No será que tza'maṉvajcopyapø o mi a'mdame? Jø'ø, viyuṉete jet o mi a'mdame. Porque o mi a'mdam Juan y Juan más myøja'ṉombøte que ji'n aunque jutipø tza'maṉvajopyapø. |
23542 | MAT 11:14 | Y o'ca sunba mi va'ṉjajmø, maṉba mi ndzajmaye que como tzajmatyøju que Elías ma nu'qui, por eso Juan mismo pønditque't Eliaspø. |
23544 | MAT 11:16 | ”Maṉba mi ndzajmatyame isepø pønda'mete ityajpasepø nacøsi yøti. Es como une nø myøjtzøyajuse plaza'omo, jetseti ityajpa. Vyejayajpa undyøvø'is ñøjayajpa: |
23548 | MAT 11:20 | Entonces Jesusis 'yojnayaj cumguy jutipø'om o chøc vøti milagro'ajcuy, porque ja chacyaj yach qui'psocuy. Nømu: |
23555 | MAT 11:27 | Entonces Jesusis chamque'tu: ―Ø ṉgø'om tzi'ø mumu tiyø ø Janda Diosis. Ni i'is ji'n comus øjtzi, øtz Diosis 'Yune chøṉø, sino ø Janda'is comuspøjtzi. Jetsetique ni i'is más ji'n cyomus ø Janda, solamente øtz ṉgomuspøjtzi, como øtz 'Yune chøṉø. Solamente i ø ne'c sunba yaj comusø, je'is cyomusque'tpati ø Janda. |
23571 | MAT 12:13 | Entonces ñøjay Jesusis tøtzpø'upø'is cyø': ―Tzøcøte'n mi ṉgø'. Pues cuando chøcøte'nu cyø', tzoctonde'nu, vøjti tzø'y como tu'maṉbø cyø'se. |
23576 | MAT 12:18 | Jicø ø nu'cscuy ṉgøpi'ṉøjtzi, jic sungomø'nbøjtzi, contento itpøjtzi porque vøjpø pønete. Jicø ø nu'cscucyøsi maṉba ṉgojtay ø Espiritu, y maṉba chambucsi mumu pø'nomo que øtz ndzøcpa justicia vøjpø. |
23580 | MAT 12:22 | Entonces ñønu'cyaj Jesuscø'mø tum pøn to'tipø y umapø porque yatzi'ajcu'is yacsutzøjcu. Y Jesusis yac tzojcu va'cø mus 'yone y va'cø isoya. |
23581 | MAT 12:23 | Entonces ñømaya'yaju jutznøm tzojcu, y nømyaju: ―Yøṉøm ocsyote Davijdis 'yune Diosis cyø'vejupø. |
23584 | MAT 12:26 | Entonces jetsetique't o'ca Satanasis ñu'cscuy quipyajpana'ṉ ñe'comda'm, entonces ve'nbø'tøjpana'ṉ y pronto maṉbana'ṉ ocyaj Satanasis 'yaṉgui'mguy. |
23585 | MAT 12:27 | Y o'ca yatzi'ajcu'is cotzoṉbana'ṉtzi va'cø macpø'yaj yatzi'ajcuy, entonces ¿será que yatzi'ajcu'is cyotzoṉyajque'tpa mi fariseo tøvø va'cø myacpøyajø yatzi'ajcuy? Entonces ji'n mus mi ndø queyaṉ gøtza'møyø porque mi nønduṉdøvø'is jetseti chøcyajque'tpa. |
23586 | MAT 12:28 | Pero o'ca øtz macpø'yajpa yatzi'ajcuy Diosis Espirituji'ṉ, entonces Diosis mi yac istamba 'yaṉgui'mguy. |
23589 | MAT 12:31 | ”Jetcøtoya mi nøjandya'mbøjtzi; aunque jujche it cyoja, aunque jujche cø'o'nø'opya pøn, Diosis yaj cotocojapya cyoja. Pero o'ca pø'nis cyø'o'nøpya Masanbø Espiritu Santo, nunca ji'n jutznøm yaj cøtocoye; cojapa'tu tumanajcøtoya. |
23590 | MAT 12:32 | O'ca pø'nis cø'o'nøpya øjtzi, øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyovø, pues Diosis yaj cøtocopya. Pero o'ca pø'nis cyø'o'nøpya Masanbø Espiritu Santo, nuṉca ji'n cyøtocoye, ni yøti y ni jujchøc. |
23596 | MAT 12:38 | Entonces ityajuna'ṉ 'yaṉmayajpapø'is aṉgui'mguy y fariseo aṉma'yocuy nø'ityajupø'is. Je'is ñøjayaj Jesus: ―Maestro, suṉda'mbøjtzi va'cø mi ndø yac istam milagro'ajcuy va'cø mustamø que Diosis mi ṉgyø'vejupø. |
23602 | MAT 12:44 | Entonces nømba yatzi'ajcuy: “Øtz mismo pø'nomo ma'nbø vitu'que'te ju'tø pujtumø”. Cuando nu'cpa pyujtumø, pya'tpa pø'nis chocoy como tøc jojquipø, ocpejtupø, y vøjøtzøjcupø. |
23603 | MAT 12:45 | Entonces mye'tzaṉøpya cu'yay espiritu tøvø más yatzita'mbø que ji'n ñe'cø. Y tøjcøyajpa va'cø ityaj mismo tumbø pø'nis choco'yomo jutipø'omo vi'na pujtumø. Y jetse más peor tucpa jic pøn que ji'n vi'na ijtusena'ṉ. Jetseti ma tucyajque'te yatzita'mbø pøn ityajupø yøti. |
23607 | MAT 12:49 | Entonces Jesusis qui'psøjayaj cyø'ji'ṉ ñøtuṉdøvø y nømu: ―Jic øjtzø mama, jic øjtzø muṉguita'm. |
23618 | MAT 13:10 | Entonces ñøtuṉdøvø'is cyømiñaj Jesús, min 'yocva'cyaje: ―¿Ti'ajcuy ndzamba jujche yosnømbase nascøsi jetse va'cø mi aṉma'yoya? |
23630 | MAT 13:22 | Y como vene tømbu quec ta'nø'omo y apijta'nø'is ja choca, jetsetique't vene pø'nis cyøma'nøjayajpa Diosis 'yote, pero qui'pspa jujche va'cø cyøjtay jama, y qui'pspa va'cø ricu'ajø, y Diosis 'yote ji'ṉ chøjcay cuenda. Entonces ni ti ja itø. |
23633 | MAT 13:25 | Porque ñajsom ñip vøjpø tømbu. Entonces øṉyaju'csye'ṉom pøn, min vø'nipi'is 'yenemigo, y je'is ñijpay yachta'nø trigo'omo, y maṉu. |
23635 | MAT 13:27 | Entonces cyoyosyajpapø pø'nis cyønu'cyaj vø'nipi y ñøjayaju: “Señor, como vøjpø tømbu mi nijpu nasomo, ¿jutznøm nay yach ta'nø?” |
23636 | MAT 13:28 | Y vø'nipi'is ñøjayaju: “Ø enemigo'is jetseti tzøjcayu”. Entonces yosyajpapø pø'nis ñøjayaj vø'nipi: “¿Vøjøm ndø cøvisø?” |
23638 | MAT 13:30 | Mejor tzactamø va'cø tumø ye'ṉø hasta que ndø tucpa. Entonces ma'ṉbø ⁿnøjayaj tyucyajpapø'is: Vi'na vispujtam yachta'nø y vajtaṉdø'pø va'cø ndø poṉdam juctyøjcomo. Y trigo cojtamø aṉne'cu'yomo”. |
23644 | MAT 13:36 | Entonces Jesusis ñøjmayaj vøti pøn va'cø myaṉyajø, y Jesús tøjcøy tøjcomo. Y ñøtuṉdøvø'is cyønu'cyaj Jesús y ñøjayaju: ―Tø tza'maṉvajcatyamø tiyø aṉma'yocuyete yachta'nø nijpupø yoscuñasomo. |
23645 | MAT 13:37 | Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Ñijpapø'is vøjpø tømbu øjchøṉø, mumu Pø'nis chøn Tyøvø. |
23651 | MAT 13:43 | Entonces chøcyajpapø'is Diosis syunbase maṉba sø'ṉyaj como jamase ndø Janda Diosis itcu'yomo. Ijtu mi ṉgojita'm ¡cøma'nøtyamø! |
23659 | MAT 13:51 | Entonces 'yocva'cyaju Jesusis: ―¿Nømdija mi ṉgønøctøyøtyamu yøcseta'mbø aṉmacuy? Y 'yandzoṉyaju: ―Jø'ø, nømdi nøctøyøtyamu. |
23669 | MAT 14:3 | Porque Herodesis vi'ña'ṉi o yac nuctøj Juan y yac mocstøju cadenaji'ṉ y yac somdøju. Entonces ijtuna'ṉ Herodesis myuqui Felipe, y ijtuna'ṉ Felipe'is yomo Herodías. Herodesis yac somdøj Juan porque jic yomo Herodiasis jetse syunu. |
23673 | MAT 14:7 | Entonces Herodesis ñøjay papiñomo que maṉba chi' ti sunba vya'cø, nømu que va'cø cyastigatzøc Diosis o'ca ji'n chi'i. |
23674 | MAT 14:8 | Entonces papiñomo'is myama'is chajmay ti syunba va' vya'cø, y papiñomo'is ñøjay Herodes: ―Tø tzi'ay nø'yø'opya Jua'nis cyopac pulatu'omo. |