23224 | MAT 1:11 | Josias, Jeconias, iukonodolâ warâ nhunwym. Israeldâ Jeconias pymâem awyly ume myakâwândy kydamudo adaholy Babiloniaram. Iweâpa myakâwândy Babiloniadâ awylymo, tâtymo anaxilâ odopâdomoem en-hem kehomba tawylymogue. |
23225 | MAT 1:12 | Jesus idamudo ise iwerâ kâengatuly, kydamudo Babiloniaram satoem sawâtyby modo dompyryenlâ, Jesus iazehobyryram. Jeconias, Salatiel nhunwym. Salatiel, Zorobabel nhunwym. Akaemo ume myakâwândy kydamudo Babilôniadâpa odopâdylymo tâtymo anaxilâ. |
23230 | MAT 1:17 | Jesus idamudo merâ kâengatuly: Abraão donropyryem katorze lelâ iepadomobyry, Daviram; eagonro katorze modo lâpylâ Davi donropyryem israelita domodo Babiloniaram satyby modoram, eagonro katorze iepadobyryem lâpylâ Jesus iazeho odaxi. |
23233 | MAT 1:20 | “Âdara ise awidyly-ro?” kely ume myakâwâm, nhâenkyem Deus eanjury âepanâguely; eyam aguely myakâwâm: — José, Davi iwerypyry, tywypazeba ikâ Maria agâ ohogüinze. Tymegue lelâlâ wâne, âdaunlo uguondoram nâdynanâoba olâ. Awâkâ pekodo iodano iamudo, Deus Ispiritury awâkâ xuguni. |
23238 | MAT 1:25 | Nynanâbyra olâ myakâwâm, imery saguho iazeho odaxi kehoem. “Jesus” kelygue myakâwâm iamudo nhezetâdyly. |
23239 | MAT 2:1 | Jesus iazely myakâwâm xidadâ imeimbyry Belémdâ, Judéia eynynâ, Herodes pymâem awyly ume. Jesus iazepygueduo, xixi egaseho eynynonro modo ewy idâlymo myakâwâm xidadâ Jerusalémram. Ximukâ enuagaeni modo myakâwâm akaemo, âdy aini awyly tiuntuhomoem. |
23240 | MAT 2:2 | Saintybyem myakâwâm tonlo modo nhapâiguelymo: — Âdykâka iamudo judeu domodo iwymâryem iazeypy? Xixi egaseho eynynâ ani xina ximukâ nhedyly, iazehobyry xutuho. Enado âzeguhoam ise, ehogueze warâ xina âewyly — kelymo. |
23241 | MAT 2:3 | Egary tindatuo, toenzepa kehoem myakâwâm pymâ Herodes âseguâdâdyly. Toenzepa lâpylâ myakâwâm mârâ xidadâ odano modo âda tâidyly nutuba idylymo, âseguâdâdylymo warâ. |
23244 | MAT 2:6 | “ ‘Kydamu Judáram xuduypy onro odaylâ myakâwâm awârâ xidadâ imeimbyry, Belém. Tâwâlâ lelâlâ wâne mârâ xidadâ imeimbyry awyly. Alâ olâ ise mârâ xidadâ egary, târâ pymâ ton-honreim iazely awylygue. Israelita domodo iwymâry ise mâkâ. Kaneru eni modo tâguy nhedyly ara ise tynynonro modo nhedyly’ nygue Deus” kewânmy Miquéias tinweniby wâgâ — kely judeu domodo iwymârydo Herodesram. |
23245 | MAT 2:7 | Aituo myakâwâm Herodes, akaemo ximukâ enuagaeni modo ingâsenehonly, eagâmo lelâ adâkehoem. Saintuomo, adapâigueolymo: — Âdaraka ani mârâ ximukâ Messias iazely xutuho âepanâguely? — kely. Aituo tientobyry nhegatulymo. |
23246 | MAT 2:8 | Aguepygueduomo, eyanmo aguely: — Inepa Belémram idâwâtaungâ. Koendâ iamudo âdykâ awyly xutuwâdaungâ. Mâentuomo, yam egatuwâdaungârâ. Udâdyse lâpylâ urâ myarâ, enadoram âzeguhoam ise, koendonroem awyly wâgâ auguehoem — kely Herodes; kewâdyly kulâ olâ myakâwâm. |
23247 | MAT 2:9 | Ilâpygueduo, ximukâ enuagaeni modo âxiguelymo. Belémram idâlymo myakâwâm. Tâtâdaymolâ, ximukâ xixi egaseho eynynâ saguhoem tientybymolâ nhetonguylymo kau wâgâ. Toenzepa kehoem myakâwâm iomazelymo mârâ ximukâ tientonduomo. Iwaunrorumoenlâ mârâ ximukâ idâly, idâhomo tânehonze. Iamudo eydâ ato nhangawaym myakâwâm ximukâ epagudyly. |
23249 | MAT 2:11 | Âtâ odaji egawântybyem myakâwâm iamudo nhedylymo Maria ihuay. Iamudo enado âzeguhoam idylymo, tynrense tawyly tienehon-homoem. Ilâpyryem tysejiguy etary nhenahunguelymo. Iamudo xurâem tiantyby nhudulymo: ouru, incensu tyânrânguneim, mirra warâ. |
23250 | MAT 2:12 | Ilâpygueduo myakâwâm kopae nhâenkymoenlâ Deus eyanmo aguely: — Herodesram egatuze todopâzebane itaungâ — kely. Aituo tâty anaxilâ odopâdylymo eagonro ânwa oze, Jerusalém einkâ sakadânry oze. |
23251 | MAT 2:13 | Ximukâ enuagaeni modo idâpygueduo myakâwâm anju âepanâguely Joséram, nhâenkyem. Eyam aguely: — Autaungâ. Inepa tarâpa itaungâ. Merâ iamudo xuien-honze enra Herodes, tyâen-hon-hoem. Egitoram âwientaungâ iamudo agâ. Târâlâ wao itaungâ. Âgâsezemo urâ, modopâdomoem — kely. |
23253 | MAT 2:15 | Herodes iguely ara myakâwâm târâ awylymo. “Egitodâba ymery xigâsedâ” kewândymy Deus, Oséias inweniby wâgâ. Jesus iamugâry Egitodâba odopâduo, Deus aguehobyry ara kehoem myakâwâm aidyly. |
23254 | MAT 2:16 | Ximukâ enuagaeni modo tonokudobyry tiuntuduo myakâwâm Herodes iewiâpadyly. Aituo tyzodadury modoram aguely: — Belémram idâwâtaungâ. Iamudo uguondo imeombyry xyâwâtaunda tâjihuano modo dompyryem, azagâ anupeom modoram xyâwâtaunda. Idânârâ xyâwâtaungâ, xidadâ odano modo, poji anano modo, xidadâ iwaguepaom modo alelâ — kely. Jerusalémdâ tatay, ximukâ enuagaeni modo aguewânmomy: “Azagâ anu sakadyby wâgâ akâwâm mârâ ximukâ pymâ iazely xutuho xina nhedyly” kewânmomy. Aguehomobyry wâgâ myakâwâm Herodes, idânârâ iamudo uguondo imeombyry tâjihuano modo dompyryem, azagâ anupeom modoram nhâen-honwâdyly, âdykonlo pymâem ini awyly nutuba tawylygue. |
23256 | MAT 2:18 | “Xidadâ Ramádâ kurâ domodo tytyrungue toenzepa eogunrumo xina nidadâ. Tymeombyry xyâhobyry wâgâ Raquel eogunru xina nidadâ. Ânguy nhetubanâguylyemba itynrumo idânârâ tymeombyry xyâhobyry wâgâ” kewândymy tinweniby wâgâ. Jeremias inwenihobyry ara kehoem myakâwâm Herodes uguondo modo imeombyry nhâen-honwâdyly. (Israel iwydy Raquel iweompyrylâ mawânkâ israelita domodo.) |
23257 | MAT 2:19 | Herodes igueduo myakâwâm Deus, tyanjury Egitoram ingonodyly, José xuruse. José xykyly ume myakâwâm anju âepanâguely nhâenkyem. |
23260 | MAT 2:22 | Saintybyem myakâwâm “Arquelau pymâ, Herodes imerybyry, tunwym ejipyano” kely indadyly. Awylygue myakâwâm José eanu myarâ Judéia yan-yam idâze, “Pymâ iwelo iamudo xyâen-honze enra” tâkeduo. Nhâenkyenlâ olâ myakâwâm Deus aguely: — Galiléia yan-yam âxidâdaunda — kely. Aituo Galiléia yan-yam âxidâze idâlymo. |
23261 | MAT 2:23 | Xidadâ Nazarédâ myakâwâm âxidâdylymo. Iweâpa Deus itaumbyry egatuwânibyry modo, “nazareno” kelygue âzezekeoze kehomobyrylâ. Nazaréram iamudo Jesus agâ âxidâze idâduomo, Deus aguehobyry ara aidyly. |
23262 | MAT 3:1 | Tâlâ myani uguondo João Batista keho Judéia eynynâ. Âji âdy peba atodâ myani mâkâ âxidâdybyem awyly. Deus itaumbyry mykâinane nhegatuly kurâ domodo myarâ idânri modoram. |
23264 | MAT 3:3 | Warâ myakâwândy Deus itaumbyry egatuimbyry Isaías inwenily João Batista wâgâ: “Messias wâgâ agueim târâ âji âdy peba atodâ ise aguely. Adâkely idase idâwâtyby modoram: ‘Inepa ise Deus Ingonotyby saindyly. Izepa ato aiedyly imowâdaungâ. On-hondybyem lelâ itaungâ, aguely mâindatomoem. Pymâ ton-honreim kâty anaxi âewyly kiuntuduo wâne, kâty inatary tuonse, tuonkeze warâ kurâ, myara on-hondybyem lelâ kydawyly aguely idase’ ” kely ise mâkâ unâ egatuim, warâ myakâwândy Deus itaumbyry Isaías inwenily. João Batista myani Kywymâry saindyly egatuim. |
23265 | MAT 3:4 | Camelu xuhudugue xygatyby mykâinane João ety iwogonro, âdy pebaom ety iwogonro emyenro kulâ. Tâjitubygue kulâ mykâinane iwanxiegu. Kahuli, penrâ warâ mykâinane ipyniry. |
23267 | MAT 3:6 | João aguely tindatuomo myani toenzepa kurâ domodo aguely eyam: — Deus izepa ato aieni xina. Adâidyly tumoze olâ xina-ro warâ — kelymo. Arâ agueduomo myani paru Jordão ikay Joãoram batiza âieholymo, Deus izepa ato adientomobyry wâgâ tâjityenze tawylymo tienehon-homoem, inakai modo adiendyly imoimbyryem tawylymo tienehon-homoem warâ. |
23270 | MAT 3:9 | “Deus kânagazenehonwâbyra ise, Abraão iweonma kurâ” tâkezeba itaungâ. Abraão iweryem tadawyly mâkeba mârâ kuru. Âdy mâkeba awârâ! Auguely xirâ âyanmo. Ton-honre Deus, xirâ tuhu modo Abraão iweryem ienehonze. |
23272 | MAT 3:11 | — Urâ pygueduo eagonro âese lâpylâ Deus wâgâ aguenri. Ton-honreim ise mâkâ, iemyenro keba. Mâkâ ise yakadâ kuru ton-honreim. Ihuru etary sanienlâ witoem nudupa lâgâlâ. Urâ parugue batiza âenimo, Deus izepa ato amânhekylymo wâgâ tâjityenze mawylymo mâenehon-homoem, inakanhe amidylymo imoimbyryem mawylymo mâenehon-homoem warâ. Mâkâ âeni olâ ise Deus Ispiritury xudunri, eynynâ mawylymo xutuhoem. Inakanhe amitomobyry xygakeze, peto wâne saxium nhaduândyly âpa ezay myara. |
23273 | MAT 3:12 | Trigu ekaunâni wâneam tuduakeze ewy nhekaunâdyly myara mâkâ. Tynynonro modo iduakewâze ejidy tâkehobyryanlâ ise nhekanâdyly, trigu etary kehobyry odaxilâ ekanâdyly myara. Tynynâbaom modo olâ typygueba kehoem enagazeze peto âdaunloenlâ nhântânry onwanxi ise nhamely — kely João. |
23277 | MAT 3:16 | Jesus âjikaguely paikayba. Âjikaguebygueduo myani kau âzenahunguely nhedyly. Papaem myani Deus Ispiritury xytâguyly, ekadyly nhonwa. |
23283 | MAT 4:5 | Ilâpygueduo myani Satanás, Jesus nhadyly Jerusalémram. Deus ijidadâry kelygue tâzekeim myani mârâ xidadâ. Deus ety nhangakuedaji myani nhadyly. |
23287 | MAT 4:9 | Aituo myani aguely Jesusram: — Idânârâ awârâ mâentaynly modo âyam xuduze urâ, ienado âzeguhoam midyly yrentoen-ro watay — kely. |
23289 | MAT 4:11 | Aituo Satanásram âjionly. Satanásram âjiompygueduo myani anju domodo saindyly, Jesus eydâ atoram xuahuze, idânârâ ize ato modo xuduze warâ. |
23291 | MAT 4:13 | Xidadâ Nazaréamba olâ myani odopâdondyly-ro warâ. Xidadâ Cafarnaumdâ myani âxidâdyly, Galiléia iwalu iwaguepa, saguhoem kydamudo Zebulom, Naftali warâ eonronruem xuduypy eynynâ. |
23295 | MAT 4:17 | Deus xunâry egatuze myan-yam Jesus idâduo, Isaías inweniby ara kehoem myani aidyly. Târâlâ myani Jesus unâ nhegatuly adaguly. Alâ myani aguezesedyly: — Âjityendaungâ inakanhe amitomobyry wâgâ. Inakanhe adâjidyly imowâdaungâ warâ. Arâ lelâ ise Deus âwymârymoem awyly — kezesedyly. |
23306 | MAT 5:3 | Aituo Jesus aguely kurâ domodoram: — Tuomareim kuru mâkâ, Deuslâ idânârâ tâlâ tato xuduim awyly xuturim. Imâemba lelâlâ wâne, Deus kaynonro olâ iwymâry, eni warâ. |
23309 | MAT 5:6 | — Tuomareim kuru mâkâ Deus ize ato modo lelâ adiendyse donro. Kurâ tâwinzeim, tatuanzeim warâ wâne pyni, paru warâ lelâ ize ato, myara lâpylâ Deus ize ato lelâ adiendyse awyly. Idânârâ ize ato xuduze Deus, ton-honre lelâ tâinwântoem. |
23311 | MAT 5:8 | — Tuomareim kuru mâkâ Deus izepa ato aniempyra tâitoem Deus xurâ modo wâgâ lelâ âtynanâni, Deus eydâ atoram idâze mawânkâ. |
23315 | MAT 5:12 | Tytywanzeba itaungâ, tuomare lelâ. Deus olâ eydâ tatodâ imâem âyanmo nhudulype, omazeânimo nhekanâdybybe. Deus izepaom modoram mâzenagazeolymo. Alâ mykâinane Deus xunâry egatuim modo nhenagazedylymo lâpylâ — kely Jesus. |
23317 | MAT 5:14 | — Iajinu, iamu oday kydadakobâdo kiento nhesagonly myara ywâgâ mâuntuen-honlymo. Koendâ kehoem wâne xidadâ iwy angatay saunâtyby edyly myara ywâgâ totoenzeba aguewâtaungâ. |
23318 | MAT 5:15 | Lamparina kienmanâdyly watay, âdylâ iaxi kioentaymba kurâ. Kayanlâ kianlokuândyly, idânârâ âtâ odano modo nhesagon-hoem. |
23320 | MAT 5:17 | Jesus aguely: — “Jesus aguehobyry lelâ iwerâ kyzeinwâne, âdaitoem saguhoem Moisés agâ, tunâry egatuwâni modo agâ warâ, Deus aguehobyry kieinwântaymba kurâ” tâkezeba itaungâ. Deus Moisésram kâzewenry inwenien-hoymby koendâ kuru mâuntuhomoem xirâ kâewyly, mâinmohomoem inkâba. |
23321 | MAT 5:18 | Kau, onro warâ tâlâ awyly ara, Moisés inweniby tâlâ lelâ lâpylâ ise; tugukewâduneba ise xypyry etaji kehoem. Iwenihobyry tokalâ letralâ tygakeduneba ise. Xirâ mawânrâ mâuntudyzemo kuru wato. |
23324 | MAT 5:21 | Jesus aguely: — Tydaselâ âmaemo, Moisés kydamudoram aguehobyry: “Ânguy kâdyâwâtaundâ. Kyâimpyry pymâ domodo xyâen-honze lâpylâ” kewândymy Moisés. |
23325 | MAT 5:22 | Urâ olâ warâ âyanmo auguely. Deus enanaji, kagonro kienwiâsedyly, inakai kuru, ânguylâ kyânly aralâ lâpylâ. Awylygue kyewiâsenibe-ro watay, adaholy pymâdoram âzenagazeohoem. Âkelo xunâguenibyry tribunalram sadyly lelâ, setenta pymâ tynreim modoram âzenagazeohoem. “Tuândy kulâ âmâ” keypy watay, samely lelâ peto nhântânry onwanji. |
23326 | MAT 5:23 | Tâwâlâ lelâlâ wâne Deus etydâ mawylymo, âdylâ Deusram egameze, târâ mawylymo ume, mâdunâgueohomobyry mâenanâguelymo-ro watay, Deus xurâem mantybymo târâlâ wao nhânwâtaungâ, mâengamebamolâ. Waunroem mâkâ âewiâsenimobyry agâ âtunâguedaunda wao. Koendâ lelâ agâmo-ro watayma tâwâlâ Deus etyram modopâdylymo, Deus xurâem mantybymo egameze. |
23331 | MAT 5:28 | Urâ olâ warâ âyanmo auguely: Uguondo pekodo enupeguygueni, tynanâdyze, iwydy keba olâ waunlo, inakanhe mâkâ xunâgu tyangahu oday. Nynanâbyra wâne, arâlâ olâ âzewentâoly Deusram. |
23332 | MAT 5:29 | Inwentânehoinmo Deus mâendysebamo ato kâzetaundâ. Koendâ tâise azakâlâ inumo etyly, Deus mâendysebamo ato mâempyra mitomoem. Koendonro kuru tânuembalâ Deus agâ tadawyly; idânârâ kodo peto nhântânry onwanxi adameoly mawânrâ koendâpaom kuru. |
23333 | MAT 5:30 | Deus xurâem inwentânehoinmo akâiedaundâ imarymogue. Koendâ tâise imarymo satâly, samely warâ, Deus izepa ato amânhepyra mitomoem. Koendonro kuru tâmaguebalâ Deus agâ tadawyly; idânârâ kodo peto nhântânry onwanxi adameoly mawânrâ koendâpaom kuru — kely Jesus. |
23334 | MAT 5:31 | Jesus aguely: — Tutuzelâ âmaemo Moisés inweniby: “Pekodo eagâ mohogüin-homobyry mâinmodyze âmaemo watay, tâwâlâ imowâdaungâ. Âdaituo mâinmolymo awyly xutuhoem pape mâinwenibymo olâ eyam xuduwâtaungâ” kely myakâwândy inwenily. |
23335 | MAT 5:32 | Urâ olâ warâ âyanmo auguely. Âdaituoba kulâ âwydymo kâjimowâdaundâ. Eagonro uguondo agâ ituo lelâma pekodo imoly. Pekodo imoyby agâ ohogüimby watay Deus izepa ato ara kulâ lâpylâ aidyly. Deus xurâem, waunroem eagâ ohogüimbylâ mawânkâ iso kuru — kely Jesus. |
23338 | MAT 5:35 | “Mâkâ onro xyganipyry âkealâ auguely awyly tutuze” tâkezeba itaungâ. Deusranlâ arâ amyguelymo. Deus mawânkâ onro anaynlâ lâpylâ. “Mâkâ Jerusalém donro âkealâ auguely awyly tutuze” tâkezeba itaungâ, Deusranlâ arâ amyguelymo, Deus Ijidadâry kelygue tâzekeim awylygue. |
23341 | MAT 5:38 | Jesus aguely: — Tutuzelâ âmaemo Moisés inweniby: “Ânguylâ otoguylymo, inuxiguylymo warâ watay, enuxiguywâdaungâ lâpylâ. Âerymo nhukagâdyly watay, iery xukagâdaungâ lâpylâ” kely myakâwândy inwenily. |
23343 | MAT 5:40 | Âdylâ amânhetomobyry wâgâ mâzewentâolymo watay, policiaram adahoze âmaemo. Târâ “Âgamizary merâ uguondoram xudugâ” myguehonduomo, tâwâlâ âwalitoru nadâ lâpylâ. |
23348 | MAT 5:45 | Koendonro mawânkâ Deus, tynynonro modo agâ, tynynâbanro modo agâ alelâ. Xixi tohobanâze mawânkâ koendonro modoem, inakai modoem alelâ. Kopâ tyihugueânze lâpylâ tâinwânni modoem, tâinwântânry modoem alelâ. Awylygue koendâ lelâ âmaemo ataen-homo, âduerymo alelâ agâ-ro watay, Deus kaynonro xurâem kuru mawylymolâ mâenehonlymo. |
23349 | MAT 5:46 | Agâmo koendonro agâ kulelâ koendâ mawylymogue, “Deus koendonro kurâem xuduze, koendonro kydawylygue” tâkewâzeba itaungâ. Âdyem itaymba awârâ. Asaemo dinheru impostu epywadobyry emakewâni modo tataen-ho modo agâ koendâ lelâmo lâpylâ. Awylygue arâ amidylymo watay, âkelo modo takaze amidylymo mâkeba. |
23353 | MAT 6:2 | — Awylygue kaikâ modo mâenmawyadâdylymo watay, amânhetybymo ânguyam kâzegaetaundâ. Koendonroem âdutuim modo aito araba aitaungâ. Kaikâ modo nhemawyadâdylymo watay, tâinkâ lelâba adientyby nhegatulymo, kurâ domodo âtâdyguyho odakâ, xidadâ earuary oze warâ. Kurâ domodo tywâgâ koendâ aguehoem kulâ kaikâ modo nhemawyadâdylymo. Deus koendonro nuduwâpyra ise eyanmo. Aitomobyry ebyrylâ ise awârâ kurâdoram âzehogueolymo. |
23357 | MAT 6:6 | Koendonro lelâlâ Deus agâ agueze kydâtâdyguyly. Koendonro lâpylâ olâ kurâ kulelâ eagâ aguykely. Awylygue âji ânguy âynanâbyramo atodâ eagâ aguewâtaungâ. Kunwym Deus awâtârâlâ ise agâmolâ. Mâempyra lelâlâ wâne âmaemo, alâ olâ eagâ aguewâtaungâ. Âmaemo kulelâ eagâ amyguelymo tydase mâkâ. Arâ amituomo koendonro âyanmo xuduze. |
23360 | MAT 6:9 | Deus agâ amyguedaymo, warâ aguewâtaungâ: “Pabai kaynonro, tynrenseim lelâlâ mawyly, izedy awyly warâ idânârâ nhutudyzemo xina. Ânguy âwankuem âepyra nidâ. |
23361 | MAT 6:10 | Tarâ xina iwymâryem ikâ. Xina xirâ onro anano modo ize mato ara lelâ xina aiedyse awyly, târâ kaynâ agonro modo ize mato ara aito ara lelâ. |
23362 | MAT 6:11 | Âmâlâ kopaelâgâembaba xina ipyniry âundugâ. |
23363 | MAT 6:12 | Inakanhe xina aitobyry xygakegâ, âkelomo inakanhe tynynâ aitobyry xina nhenanânehon-ho ara. |
23364 | MAT 6:13 | Satanás izepa mato aienehonze keduo, xina agâlâ ikâ, izepa mato xina aniempyra itoem. [Xina iwymâry âmâ. Ton-honre kehoem âmâ, amânhedyse mato aiese. Tynrenseim âmâ. Aunlolâ ise âmâ, typygueim keba. Arâlâ ise”] — warâ aguewâtaungâ Deusram. |
23365 | MAT 6:14 | — Inakanhe âetomobyry mâenanânehonlymo-ro watay, Kunwym kaynonro xygakeze lâpylâ inakanhe amitomobyry. |
23367 | MAT 6:16 | Jesus aguely: Tâjityenzeba itaungâ, Deus agâ amyguehomoem mâwinduapyra midylymo watay. Koendonro emyenro modo ara inkâba itaungâ. Deus agâ adâkehomoem nâwinduapyra tâise tawyly xutudyzemo. Awylygue tytyreim ara idylymo. Nâzemelagogueba, nâzekagâimba warâ awylymo. Kurâ domodo tywâgâ koendâ aguehoem kulâ arâ aidylymo. Âdy koendonro nuduwâpyra ise Deus eyanmo. Aitomobyry ebyrylâ awârâ kurâdoram âzehogueolymo. |
23368 | MAT 6:17 | Âmaemo olâ, Deus agâ amyguehomoem mâwinduapyramo mituomo, tuomare lelâ itaungâ. Âzemelagoguewâdaungâ lelâ, âzekagâinwâdaungâ lelâ warâ, ânguy mâwinduapyra mawylymo nutuba itoem. Kunwym kaynonro agâmolâ. Amidylymo tutuze mâkâ. Mâkâlâ ise âyanmo koendonro xudunri — kely Jesus. |
23372 | MAT 6:21 | Xirâ anano tâenseim wâgâ kulâ mâpaunzedylymo watay, mârâ wâgâ kulâma âwaunkymo. Deus xurâ toenzepa ize matomo-ro watay olâ ise, ize ato ara lelâ ise amidylymo — kely Jesus. |