wb-examples

Wildebeest analysis examples for: lit-lit E

February 11, 2023 at 19:00

Script wb_pprint_html.py by Ulf Hermjakob

35 GEN 2:4 Šitie yra dangų ir žemės kilmės istorijos duomenys jų sukūrimo metu, – tą dieną, kurią VIEŠPATS Dievas padarė žemę ir dangus,
36 GEN 2:5 ir jokio laukinio krūmo dar nebuvo žemėje ir joks lauko augalas dar neaugo (nes VIEŠPATS Dievas dar nebuvo siuntęs į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus dirvai įdirbti,
38 GEN 2:7 Ir VIEŠPATS Dievas supavidalino žmogų iš dirvos dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės dvasią, ir žmogus tapo gyva siela.
39 GEN 2:8 Ir VIEŠPATS Dievas įveisė sodą Edene, rytuose, ir ten jis apgyvendino žmogų, kurį buvo supavidalinęs.
40 GEN 2:9 Ir VIEŠPATS Dievas išaugino iš dirvos visokius medžius, mielus pasižiūrėti ir gerus maistui, taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir gėrio bei blogio pažinimo medį.
41 GEN 2:10 Ir iš Edeno upė tekėjo sodui drėkinti, o nuo ten ji šakojosi ir tapo keturiomis pagrindinėmis upėmis.
45 GEN 2:14 Ir trečiosios upės vardas – Hidekelis. Ji yra ta, kuri teka prie Asirijos rytų. Ir ketvirtoji upė, – ji yra Eufratas.
46 GEN 2:15 Ir VIEŠPATS Dievas paėmė žmogų ir įkurdino jį Edeno sode, kad jį įdirbtų ir saugotų.
47 GEN 2:16 Ir VIEŠPATS Dievas įsakė žmogui, tardamas: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista laisvai valgyti,
49 GEN 2:18 Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam; jam padarysiu atitinkančią pagalbininkę.“
50 GEN 2:19 Ir VIEŠPATS Dievas iš dirvos supavidalino visus lauko žvėris ir visus padangių paukščius ir atvedė juos pas Adomą pamatyti, kaip jis juos pavadins; ir kuo tik Adomas pavadino kiekvieną gyvūną, toks ir buvo jo vardas.
52 GEN 2:21 Ir VIEŠPATS Dievas užmigdė Adomą giliu miegu ir, jam miegant, išėmė vieną jo šonkaulių, ir jo vietą užpildė kūnu.
53 GEN 2:22 O VIEŠPATS Dievas iš šonkaulio, kurį buvo išėmęs iš žmogaus, sudarė moterį ir atvedė ją pas žmogų.
57 GEN 3:1 O gyvatė buvo gudresnė už visus lauko žvėris, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Ir ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: ‚Nevalgykite nuo visų sodo medžių‘?“
64 GEN 3:8 Ir jie išgirdo balsą VIEŠPATIES Dievo, vaikštančio sode, dienos atvėsimo metu; ir Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo VIEŠPATIES Dievo akivaizdos tarp sodo medžių.
65 GEN 3:9 Ir VIEŠPATS Dievas pašaukė Adomą ir jam tarė: „Kur tu?“
69 GEN 3:13 Ir VIEŠPATS Dievas tarė moteriai: „Kas gi tai, ką tu padarei?“ Ir moteris tarė: „Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau.“
70 GEN 3:14 Ir VIEŠPATS Dievas tarė gyvatei: „Kadangi tai padarei, tu esi labiau prakeikta už visus gyvulius ir už visus lauko žvėris; ant savo pilvo turėsi šliaužti ir dulkes ėsti per visas savo gyvenimo dienas;
77 GEN 3:21 Ir VIEŠPATS Dievas Adomui ir jo žmonai padarė odinius drabužius ir juos aprengė.
78 GEN 3:22 Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gėrį ir blogį, o dabar, kad jis neištiestų savo rankos ir nepaimtų nuo gyvybės medžio, ir nevalgytų, ir negyventų per amžius!“
79 GEN 3:23 Todėl VIEŠPATS Dievas išsiuntė jį iš Edeno sodo įdirbti dirvą, iš kurios jis buvo paimtas.
80 GEN 3:24 Taigi jis išvarė žmogų, ir į rytus nuo Edeno sodo pastatė kerubus ir besisukiojantį liepsningą kalaviją, kad saugotų kelią į gyvybės medį.
81 GEN 4:1 Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Kainą, ir tarė: „Gavau vyriškos lyties žmogų nuo VIEŠPATIES.“
83 GEN 4:3 Ir taip įvyko, kad, kuriam laikui praslinkus, Kainas atnešė auką VIEŠPAČIUI iš dirvos vaisiaus.
84 GEN 4:4 Taip pat atnešė ir Abelis – bet iš savo kaimenės pirmagimių ir iš jų taukų. Ir VIEŠPATS palankiai pažvelgė į Abelį ir į jo auką,
86 GEN 4:6 Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kodėl tu supykai ir kodėl tavo veidas paniuro?
89 GEN 4:9 Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kur tavo brolis Abelis?“ Ir jis tarė: „Nežinau! Argi aš savo brolio sargas?“
93 GEN 4:13 Ir Kainas tarė VIEŠPAČIUI: „Mano bausmė didesnė nei aš galiu pakelti!
95 GEN 4:15 Bet VIEŠPATS jam tarė: „Taigi, kas tik užmuštų Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta. Ir VIEŠPATS davė Kainui ženklą, kad kas nors, jį užtikęs, jo nenužudytų.“
96 GEN 4:16 Ir Kainas pasitraukė nuo VIEŠPATIES akivaizdos ir apsigyveno Nodo šalyje, į rytus nuo Edeno.
106 GEN 4:26 O Setui – jam irgi gimė sūnus, ir jis pavadino jį vardu Enošas. Tuo metu žmonės pradėjo šauktis VIEŠPATIES vardo.
112 GEN 5:6 Ir Setas pragyveno šimtą penkerius metus ir pagimdė Enošą.
113 GEN 5:7 Ir Setas, po to, kai pagimdė Enošą, pragyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir pagimdė sūnų bei dukterų.
115 GEN 5:9 Ir Enošas pragyveno devyniasdešimt metų ir pagimdė Kenaną.
116 GEN 5:10 Ir Enošas, po to, kai pagimdė Kenaną, pragyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir pagimdė sūnų bei dukterų.
117 GEN 5:11 Taigi visos Enošo dienos sudarė devynis šimtus penkerius metus, ir jis mirė.
135 GEN 5:29 ir pavadino jį vardu Nojus, sakydamas: „Šitas suteiks mums paguodos nuo mūsų darbo ir nuo mūsų rankų vargo dėl dirvos, kurią VIEŠPATS prakeikė.“
141 GEN 6:3 Ir VIEŠPATS tarė: „Mano Dvasia nesivaidys su žmogumi amžinai, nes jis yra ir kūniškas. Vis dėlto jo dienų bus šimtas dvidešimt metų.
143 GEN 6:5 Ir VIEŠPATS matė, kad žmogaus blogumas žemėje buvo gausus, ir kad kiekvienas jo širdies minčių siekimas visuomet buvo tik blogas.
144 GEN 6:6 Ir gailėjosi VIEŠPATS, kad jis žemėje sukūrė žmogų, ir jam gėlė širdį.
145 GEN 6:7 Ir VIEŠPATS tarė: „Aš pragaišinsiu žmogų, kurį sukūriau, nuo žemės paviršiaus, – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangių paukščio, – nes gailiuosi juos padaręs.“
146 GEN 6:8 Tačiau Nojus rado malonę VIEŠPATIES akyse.
161 GEN 7:1 Ir VIEŠPATS tarė Nojui: „Įeik į arką tu ir visi tavo namiškiai, nes šioje kartoje mačiau tave esant teisų prieš mane.
165 GEN 7:5 Ir Nojus padarė pagal visa, ką VIEŠPATS buvo jam įsakęs.
176 GEN 7:16 Ir kurie įėjo, įėjo patinas ir patelė iš kiekvieno kūno rūšies, kaip Dievas jam buvo įsakęs; ir VIEŠPATS už jo uždarė duris.
232 GEN 9:26 Ir jis tarė: „Palaimintas tebūna VIEŠPATS, Semo Dievas! O Kanaanas tebūna tarnas jiems.
270 GEN 11:3 Ir jie sakė vienas kitam: „Eime, pasidirbkime plytų ir jas gerai išdekime. (O plytų jie turėjo vietoj akmenų, ir bitumo jie turėjo vietoj molinio plyšių glaisto.)
271 GEN 11:4 Ir jie tarė: „Eime, pasistatykime sau miestą ir bokštą, kurio viršūnė danguose, ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išsklaidyti po visos žemės paviršių.“
272 GEN 11:5 Ir VIEŠPATS nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį žmonių palikuonys statė.
273 GEN 11:6 Ir VIEŠPATS tarė: „Štai viena tauta, ir viena kalba jiems visiems, ir štai ką jie pradėjo veikti! O kad nuo šiol nebūtų taip, kad ką tik jie sumanys daryti būtų be suvaržymo,
275 GEN 11:8 Taip VIEŠPATS juos išsklaidė iš ten po visos žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.
276 GEN 11:9 Todėl pavadino jį vardu Babelis, nes ten VIEŠPATS sumaišė visos žemės kalbą ir iš ten VIEŠPATS juos išsklaidė po visos žemės paviršių.
281 GEN 11:14 Ir Šelachas pragyveno trisdešimt metų ir pagimdė Eberą.
282 GEN 11:15 Ir Šelachas, po to, kai pagimdė Eberą, gyveno keturis šimtus trejus metus ir pagimdė sūnų bei dukterų.
283 GEN 11:16 Ir Eberas pragyveno trisdešimt ketverius metus ir pagimdė Pelegą.
284 GEN 11:17 Ir Eberas, po to, kai pagimdė Pelegą, gyveno keturis šimtus trisdešimt metų ir pagimdė sūnų bei dukterų.
300 GEN 12:1 Ir VIEŠPATS buvo taręs Abramui: „Eik iš savo šalies ir iš savo giminės ir iš savo tėvo namų į šalį, kurią tau parodysiu.
303 GEN 12:4 Taigi Abramas išvyko, kaip VIEŠPATS jam buvo pasakęs, ir su juo vyko Lotas; ir Abramas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai išvyko iš Harano.
306 GEN 12:7 Ir VIEŠPATS pasirodė Abramui ir tarė: „Tavo sėklai aš duosiu šitą šalį.“ Ir jis ten pastatė aukurą VIEŠPAČIUI, kuris jam pasirodė.
316 GEN 12:17 Ir VIEŠPATS užgavo faraoną ir jo namus didelėmis rykštėmis dėl Sarajos, Abramo žmonos.
320 GEN 13:1 Tada Abramas keliavo aukštyn iš Egipto – jis ir jo žmona ir visa, kas jam priklausė, bei Lotas su juo, – į Negebą.
333 GEN 13:14 Ir VIEŠPATS tarė Abramui, kai Lotas buvo nuo jo atsiskyręs: „Pakelk dabar savo akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus,
338 GEN 14:1 Ir įvyko Šinaro karaliaus Amrafelio, Elasaro karaliaus Arjocho, Elamo karaliaus Kedorlaomero ir tautų karaliaus Tidalo dienomis,
343 GEN 14:6 ir horus jų kalnyne, Seyre, iki pat prie dykumos esančio El Parano.
344 GEN 14:7 Ir jie apsigręžė ir atėjo į En Mišpatą, tai yra Kadešą, ir nukariavo visą amalekiečių kraštą, taip pat amoritus, gyvenusius Hacecon Tamaroje.
346 GEN 14:9 su Elamo karaliumi Kedorlaomeru, ir tautų karaliumi Tidalu, ir Šinaro karaliumi Amrafeliu, ir Elasaro karaliumi Arjochu – keturi karaliai prieš penkis.
362 GEN 15:1 Po šių dalykų VIEŠPATIES žodis atėjo Abramui regėjime, sakydamas: „Nebijok, Abramai! Aš esu tavo skydas, tavo labai apstus atlygis.“
367 GEN 15:6 Ir jis pasitikėjo VIEŠPAČIU, o jis įskaitė tai jam kaip teisumą.
379 GEN 15:18 Tą pačią dieną VIEŠPATS tvirtino su Abramu sandorą, sakydamas: „Tavo sėklai aš daviau šitą šalį nuo Egipto upės iki didžiosios upės, – Eufrato upės –
399 GEN 17:1 Ir kai Abramas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė Abramui ir jam tarė: „Aš esu Visagalis Dievas; vaikščiok mano akivaizdoje ir būk nepriekaištingas.
482 GEN 19:24 Tada VIEŠPATS liejo ant Sodomos ir Gomoros sierą ir ugnį nuo VIEŠPATIES, iš dangaus,
559 GEN 22:11 Bet VIEŠPATIES angelas sušuko jam iš dangaus tardamas: „Abraomai, Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia!“
562 GEN 22:14 Ir Abraomas praminė tą vietą „Jehova-Jireh“; kaip yra sakoma iki šios dienos: „VIEŠPATIES kalne bus parūpinta“.
593 GEN 24:1 Ir Abraomas buvo pasenęs, sulaukęs senyvo amžiaus, ir VIEŠPATS buvo laiminęs Abraomą visapusiškai.
595 GEN 24:3 ir aš prisaikdinsiu tave VIEŠPAČIU, dangaus Dievu ir žemės Dievu, kad mano sūnui tu neimsi žmonos iš dukterų kanaaniečių, tarp kurių aš gyvenu,
680 GEN 25:21 Ir Izaokas uoliai maldavo VIEŠPATĮ už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga; o VIEŠPATS patenkino uolų maldavimą, ir jo žmona Rebeka tapo nėščia.
686 GEN 25:27 Ir berniukai augo; ir Ezavas buvo sumanus medžiotojas, lauko vyras; o Jokūbas buvo ramus žmogus, gyvenąs palapinėse.
790 GEN 28:16 Ir Jokūbas pabudo iš miego ir tarė: „Tikrai VIEŠPATS yra šioje vietoje, o aš nežinojau!“
827 GEN 29:31 Ir VIEŠPATS, matydamas, kad Lėja, lyginant su Rachele, buvo nekenčiama, atidarė jos įsčias, bet Rachelė buvo nevaisinga.
1111 GEN 37:27 Eime, parduokime jį izmaelitams, bet savo rankos nekelkime prieš jį, nes jis yra mūsų brolis, mūsų kūnas! Ir jo broliai paklausė.
1112 GEN 37:28 Einant pro šalį midjaniečiams pirkliams, jie Juozapą pakėlė ir ištraukė iš duobės. Jie tada pardavė Juozapą izmaelitams už dvidešimt sidabrinių. O tie nusivedė Juozapą į Egiptą.
1152 GEN 39:2 Ir VIEŠPATS buvo su Juozapu, ir jis buvo sėkmingas vyras, ir jis buvo savo šeimininko egiptiečio namuose.
1155 GEN 39:5 Ir nuo to laiko, kai jis paskyrė jį prižiūrėtoju savo namuose ir prižiūrėtoju visko, kas jam priklausė, taip įvyko, kad VIEŠPATS dėl Juozapo laimino egiptiečio namus. Ir VIEŠPATIES palaiminimas teko viskam, kas jam priklausė namuose ir laukuose.
1171 GEN 39:21 Bet VIEŠPATS buvo su Juozapu ir parodė jam maloningumą ir davė jam palankumą kalėjimo viršininko akyse.
1492 GEN 49:18 VIEŠPATIE, tebelaukiu tavo išgelbėjimo!

35	GEN 2:4	Šitie yra dangų ir žemės kilmės istorijos duomenys jų sukūrimo metu, – tą dieną, kurią VIEŠPATS Dievas padarė žemę ir dangus,
36	GEN 2:5	ir jokio laukinio krūmo dar nebuvo žemėje ir joks lauko augalas dar neaugo (nes VIEŠPATS Dievas dar nebuvo siuntęs į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus dirvai įdirbti,
38	GEN 2:7	Ir VIEŠPATS Dievas supavidalino žmogų iš dirvos dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės dvasią, ir žmogus tapo gyva siela.
39	GEN 2:8	Ir VIEŠPATS Dievas įveisė sodą Edene, rytuose, ir ten jis apgyvendino žmogų, kurį buvo supavidalinęs.
40	GEN 2:9	Ir VIEŠPATS Dievas išaugino iš dirvos visokius medžius, mielus pasižiūrėti ir gerus maistui, taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir gėrio bei blogio pažinimo medį.
41	GEN 2:10	Ir iš Edeno upė tekėjo sodui drėkinti, o nuo ten ji šakojosi ir tapo keturiomis pagrindinėmis upėmis.
45	GEN 2:14	Ir trečiosios upės vardas – Hidekelis. Ji yra ta, kuri teka prie Asirijos rytų. Ir ketvirtoji upė, – ji yra Eufratas.
46	GEN 2:15	Ir VIEŠPATS Dievas paėmė žmogų ir įkurdino jį Edeno sode, kad jį įdirbtų ir saugotų.
47	GEN 2:16	Ir VIEŠPATS Dievas įsakė žmogui, tardamas: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista laisvai valgyti,
49	GEN 2:18	Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam; jam padarysiu atitinkančią pagalbininkę.“
50	GEN 2:19	Ir VIEŠPATS Dievas iš dirvos supavidalino visus lauko žvėris ir visus padangių paukščius ir atvedė juos pas Adomą pamatyti, kaip jis juos pavadins; ir kuo tik Adomas pavadino kiekvieną gyvūną, toks ir buvo jo vardas.
52	GEN 2:21	Ir VIEŠPATS Dievas užmigdė Adomą giliu miegu ir, jam miegant, išėmė vieną jo šonkaulių, ir jo vietą užpildė kūnu.
53	GEN 2:22	O VIEŠPATS Dievas iš šonkaulio, kurį buvo išėmęs iš žmogaus, sudarė moterį ir atvedė ją pas žmogų.
57	GEN 3:1	O gyvatė buvo gudresnė už visus lauko žvėris, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Ir ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: ‚Nevalgykite nuo visų sodo medžių‘?“
64	GEN 3:8	Ir jie išgirdo balsą VIEŠPATIES Dievo, vaikštančio sode, dienos atvėsimo metu; ir Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo VIEŠPATIES Dievo akivaizdos tarp sodo medžių.
65	GEN 3:9	Ir VIEŠPATS Dievas pašaukė Adomą ir jam tarė: „Kur tu?“
69	GEN 3:13	Ir VIEŠPATS Dievas tarė moteriai: „Kas gi tai, ką tu padarei?“ Ir moteris tarė: „Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau.“
70	GEN 3:14	Ir VIEŠPATS Dievas tarė gyvatei: „Kadangi tai padarei, tu esi labiau prakeikta už visus gyvulius ir už visus lauko žvėris; ant savo pilvo turėsi šliaužti ir dulkes ėsti per visas savo gyvenimo dienas;
77	GEN 3:21	Ir VIEŠPATS Dievas Adomui ir jo žmonai padarė odinius drabužius ir juos aprengė.
78	GEN 3:22	Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gėrį ir blogį, o dabar, kad jis neištiestų savo rankos ir nepaimtų nuo gyvybės medžio, ir nevalgytų, ir negyventų per amžius!“
79	GEN 3:23	Todėl VIEŠPATS Dievas išsiuntė jį iš Edeno sodo įdirbti dirvą, iš kurios jis buvo paimtas.
80	GEN 3:24	Taigi jis išvarė žmogų, ir į rytus nuo Edeno sodo pastatė kerubus ir besisukiojantį liepsningą kalaviją, kad saugotų kelią į gyvybės medį.
81	GEN 4:1	Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Kainą, ir tarė: „Gavau vyriškos lyties žmogų nuo VIEŠPATIES.“
83	GEN 4:3	Ir taip įvyko, kad, kuriam laikui praslinkus, Kainas atnešė auką VIEŠPAČIUI iš dirvos vaisiaus.
84	GEN 4:4	Taip pat atnešė ir Abelis – bet iš savo kaimenės pirmagimių ir iš jų taukų. Ir VIEŠPATS palankiai pažvelgė į Abelį ir į jo auką,
86	GEN 4:6	Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kodėl tu supykai ir kodėl tavo veidas paniuro?
89	GEN 4:9	Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kur tavo brolis Abelis?“ Ir jis tarė: „Nežinau! Argi aš savo brolio sargas?“
93	GEN 4:13	Ir Kainas tarė VIEŠPAČIUI: „Mano bausmė didesnė nei aš galiu pakelti!
95	GEN 4:15	Bet VIEŠPATS jam tarė: „Taigi, kas tik užmuštų Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta. Ir VIEŠPATS davė Kainui ženklą, kad kas nors, jį užtikęs, jo nenužudytų.“
96	GEN 4:16	Ir Kainas pasitraukė nuo VIEŠPATIES akivaizdos ir apsigyveno Nodo šalyje, į rytus nuo Edeno.
106	GEN 4:26	O Setui – jam irgi gimė sūnus, ir jis pavadino jį vardu Enošas. Tuo metu žmonės pradėjo šauktis VIEŠPATIES vardo.
112	GEN 5:6	Ir Setas pragyveno šimtą penkerius metus ir pagimdė Enošą.
113	GEN 5:7	Ir Setas, po to, kai pagimdė Enošą, pragyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir pagimdė sūnų bei dukterų.
115	GEN 5:9	Ir Enošas pragyveno devyniasdešimt metų ir pagimdė Kenaną.
116	GEN 5:10	Ir Enošas, po to, kai pagimdė Kenaną, pragyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir pagimdė sūnų bei dukterų.
117	GEN 5:11	Taigi visos Enošo dienos sudarė devynis šimtus penkerius metus, ir jis mirė.
135	GEN 5:29	ir pavadino jį vardu Nojus, sakydamas: „Šitas suteiks mums paguodos nuo mūsų darbo ir nuo mūsų rankų vargo dėl dirvos, kurią VIEŠPATS prakeikė.“
141	GEN 6:3	Ir VIEŠPATS tarė: „Mano Dvasia nesivaidys su žmogumi amžinai, nes jis yra ir kūniškas. Vis dėlto jo dienų bus šimtas dvidešimt metų.
143	GEN 6:5	Ir VIEŠPATS matė, kad žmogaus blogumas žemėje buvo gausus, ir kad kiekvienas jo širdies minčių siekimas visuomet buvo tik blogas.
144	GEN 6:6	Ir gailėjosi VIEŠPATS, kad jis žemėje sukūrė žmogų, ir jam gėlė širdį.
145	GEN 6:7	Ir VIEŠPATS tarė: „Aš pragaišinsiu žmogų, kurį sukūriau, nuo žemės paviršiaus, – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangių paukščio, – nes gailiuosi juos padaręs.“
146	GEN 6:8	Tačiau Nojus rado malonę VIEŠPATIES akyse.
161	GEN 7:1	Ir VIEŠPATS tarė Nojui: „Įeik į arką tu ir visi tavo namiškiai, nes šioje kartoje mačiau tave esant teisų prieš mane.
165	GEN 7:5	Ir Nojus padarė pagal visa, ką VIEŠPATS buvo jam įsakęs.
176	GEN 7:16	Ir kurie įėjo, įėjo patinas ir patelė iš kiekvieno kūno rūšies, kaip Dievas jam buvo įsakęs; ir VIEŠPATS už jo uždarė duris.
232	GEN 9:26	Ir jis tarė: „Palaimintas tebūna VIEŠPATS, Semo Dievas! O Kanaanas tebūna tarnas jiems.
270	GEN 11:3	Ir jie sakė vienas kitam: „Eime, pasidirbkime plytų ir jas gerai išdekime. (O plytų jie turėjo vietoj akmenų, ir bitumo jie turėjo vietoj molinio plyšių glaisto.)
271	GEN 11:4	Ir jie tarė: „Eime, pasistatykime sau miestą ir bokštą, kurio viršūnė danguose, ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išsklaidyti po visos žemės paviršių.“
272	GEN 11:5	Ir VIEŠPATS nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį žmonių palikuonys statė.
273	GEN 11:6	Ir VIEŠPATS tarė: „Štai viena tauta, ir viena kalba jiems visiems, ir štai ką jie pradėjo veikti! O kad nuo šiol nebūtų taip, kad ką tik jie sumanys daryti būtų be suvaržymo,
275	GEN 11:8	Taip VIEŠPATS juos išsklaidė iš ten po visos žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.
276	GEN 11:9	Todėl pavadino jį vardu Babelis, nes ten VIEŠPATS sumaišė visos žemės kalbą ir iš ten VIEŠPATS juos išsklaidė po visos žemės paviršių.
281	GEN 11:14	Ir Šelachas pragyveno trisdešimt metų ir pagimdė Eberą.
282	GEN 11:15	Ir Šelachas, po to, kai pagimdė Eberą, gyveno keturis šimtus trejus metus ir pagimdė sūnų bei dukterų.
283	GEN 11:16	Ir Eberas pragyveno trisdešimt ketverius metus ir pagimdė Pelegą.
284	GEN 11:17	Ir Eberas, po to, kai pagimdė Pelegą, gyveno keturis šimtus trisdešimt metų ir pagimdė sūnų bei dukterų.
300	GEN 12:1	Ir VIEŠPATS buvo taręs Abramui: „Eik iš savo šalies ir iš savo giminės ir iš savo tėvo namų į šalį, kurią tau parodysiu.
303	GEN 12:4	Taigi Abramas išvyko, kaip VIEŠPATS jam buvo pasakęs, ir su juo vyko Lotas; ir Abramas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai išvyko iš Harano.
306	GEN 12:7	Ir VIEŠPATS pasirodė Abramui ir tarė: „Tavo sėklai aš duosiu šitą šalį.“ Ir jis ten pastatė aukurą VIEŠPAČIUI, kuris jam pasirodė.
316	GEN 12:17	Ir VIEŠPATS užgavo faraoną ir jo namus didelėmis rykštėmis dėl Sarajos, Abramo žmonos.
320	GEN 13:1	Tada Abramas keliavo aukštyn iš Egipto – jis ir jo žmona ir visa, kas jam priklausė, bei Lotas su juo, – į Negebą.
333	GEN 13:14	Ir VIEŠPATS tarė Abramui, kai Lotas buvo nuo jo atsiskyręs: „Pakelk dabar savo akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus,
338	GEN 14:1	Ir įvyko Šinaro karaliaus Amrafelio, Elasaro karaliaus Arjocho, Elamo karaliaus Kedorlaomero ir tautų karaliaus Tidalo dienomis,
343	GEN 14:6	ir horus jų kalnyne, Seyre, iki pat prie dykumos esančio El Parano.
344	GEN 14:7	Ir jie apsigręžė ir atėjo į En Mišpatą, tai yra Kadešą, ir nukariavo visą amalekiečių kraštą, taip pat amoritus, gyvenusius Hacecon Tamaroje.
346	GEN 14:9	su Elamo karaliumi Kedorlaomeru, ir tautų karaliumi Tidalu, ir Šinaro karaliumi Amrafeliu, ir Elasaro karaliumi Arjochu – keturi karaliai prieš penkis.
362	GEN 15:1	Po šių dalykų VIEŠPATIES žodis atėjo Abramui regėjime, sakydamas: „Nebijok, Abramai! Aš esu tavo skydas, tavo labai apstus atlygis.“
367	GEN 15:6	Ir jis pasitikėjo VIEŠPAČIU, o jis įskaitė tai jam kaip teisumą.
379	GEN 15:18	Tą pačią dieną VIEŠPATS tvirtino su Abramu sandorą, sakydamas: „Tavo sėklai aš daviau šitą šalį nuo Egipto upės iki didžiosios upės, – Eufrato upės –
399	GEN 17:1	Ir kai Abramas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė Abramui ir jam tarė: „Aš esu Visagalis Dievas; vaikščiok mano akivaizdoje ir būk nepriekaištingas.
482	GEN 19:24	Tada VIEŠPATS liejo ant Sodomos ir Gomoros sierą ir ugnį nuo VIEŠPATIES, iš dangaus,
559	GEN 22:11	Bet VIEŠPATIES angelas sušuko jam iš dangaus tardamas: „Abraomai, Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia!“
562	GEN 22:14	Ir Abraomas praminė tą vietą „Jehova-Jireh“; kaip yra sakoma iki šios dienos: „VIEŠPATIES kalne bus parūpinta“.
593	GEN 24:1	Ir Abraomas buvo pasenęs, sulaukęs senyvo amžiaus, ir VIEŠPATS buvo laiminęs Abraomą visapusiškai.
595	GEN 24:3	ir aš prisaikdinsiu tave VIEŠPAČIU, dangaus Dievu ir žemės Dievu, kad mano sūnui tu neimsi žmonos iš dukterų kanaaniečių, tarp kurių aš gyvenu,
680	GEN 25:21	Ir Izaokas uoliai maldavo VIEŠPATĮ už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga; o VIEŠPATS patenkino uolų maldavimą, ir jo žmona Rebeka tapo nėščia.
686	GEN 25:27	Ir berniukai augo; ir Ezavas buvo sumanus medžiotojas, lauko vyras; o Jokūbas buvo ramus žmogus, gyvenąs palapinėse.
790	GEN 28:16	Ir Jokūbas pabudo iš miego ir tarė: „Tikrai VIEŠPATS yra šioje vietoje, o aš nežinojau!“
827	GEN 29:31	Ir VIEŠPATS, matydamas, kad Lėja, lyginant su Rachele, buvo nekenčiama, atidarė jos įsčias, bet Rachelė buvo nevaisinga.
1111	GEN 37:27	Eime, parduokime jį izmaelitams, bet savo rankos nekelkime prieš jį, nes jis yra mūsų brolis, mūsų kūnas! Ir jo broliai paklausė.
1112	GEN 37:28	Einant pro šalį midjaniečiams pirkliams, jie Juozapą pakėlė ir ištraukė iš duobės. Jie tada pardavė Juozapą izmaelitams už dvidešimt sidabrinių. O tie nusivedė Juozapą į Egiptą.
1152	GEN 39:2	Ir VIEŠPATS buvo su Juozapu, ir jis buvo sėkmingas vyras, ir jis buvo savo šeimininko egiptiečio namuose.
1155	GEN 39:5	Ir nuo to laiko, kai jis paskyrė jį prižiūrėtoju savo namuose ir prižiūrėtoju visko, kas jam priklausė, taip įvyko, kad VIEŠPATS dėl Juozapo laimino egiptiečio namus. Ir VIEŠPATIES palaiminimas teko viskam, kas jam priklausė namuose ir laukuose.
1171	GEN 39:21	Bet VIEŠPATS buvo su Juozapu ir parodė jam maloningumą ir davė jam palankumą kalėjimo viršininko akyse.
1492	GEN 49:18	VIEŠPATIE, tebelaukiu tavo išgelbėjimo!