44	GEN 2:13	Ir antrosios upės vardas – Gihonas. Ji yra ta, kuri apsupa visą Kušo šalį.
65	GEN 3:9	Ir VIEŠPATS Dievas pašaukė Adomą ir jam tarė: „Kur tu?“
67	GEN 3:11	Ir jis tarė: „Kas tau pasakė, kad tu nuogas? Ar valgei nuo medžio, nuo kurio tau įsakiau nevalgyti?“
69	GEN 3:13	Ir VIEŠPATS Dievas tarė moteriai: „Kas gi tai, ką tu padarei?“ Ir moteris tarė: „Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau.“
70	GEN 3:14	Ir VIEŠPATS Dievas tarė gyvatei: „Kadangi tai padarei, tu esi labiau prakeikta už visus gyvulius ir už visus lauko žvėris; ant savo pilvo turėsi šliaužti ir dulkes ėsti per visas savo gyvenimo dienas;
73	GEN 3:17	Ir Adomui jis tarė: „Kadangi paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį aš tau įsakiau, sakydamas: „Nevalgyk nuo jo!“ – prakeikta yra dirva dėl tavęs; vargdamas maitinsiesi iš jos per visas savo gyvenimo dienas
81	GEN 4:1	Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Kainą, ir tarė: „Gavau vyriškos lyties žmogų nuo VIEŠPATIES.“
82	GEN 4:2	Ir dar kartą ji pagimdė – šįkart jo brolį Abelį. Ir Abelis buvo avių piemuo, o Kainas buvo žemdirbys.
83	GEN 4:3	Ir taip įvyko, kad, kuriam laikui praslinkus, Kainas atnešė auką VIEŠPAČIUI iš dirvos vaisiaus.
85	GEN 4:5	tačiau į Kainą ir į jo auką jis palankiai nepažvelgė. Ir Kainas labai supyko, ir jo veidas paniuro.
86	GEN 4:6	Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kodėl tu supykai ir kodėl tavo veidas paniuro?
88	GEN 4:8	Ir Kainas kalbėjo savo broliui Abeliui; ir taip įvyko, kad jiems esant laukuose, Kainas pakilo prieš savo brolį Abelį ir jį užmušė.
89	GEN 4:9	Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kur tavo brolis Abelis?“ Ir jis tarė: „Nežinau! Argi aš savo brolio sargas?“
90	GEN 4:10	Ir anas tarė: „Ką tu padarei? Iš dirvos šaukiasi manęs tavo brolio kraujo balsas!
92	GEN 4:12	Kai dirbsi dirvą, ji nuo šiol tau nebeduos savo gero derliaus; tu būsi bėglys ir klajūnas žemėje.“
93	GEN 4:13	Ir Kainas tarė VIEŠPAČIUI: „Mano bausmė didesnė nei aš galiu pakelti!
95	GEN 4:15	Bet VIEŠPATS jam tarė: „Taigi, kas tik užmuštų Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta. Ir VIEŠPATS davė Kainui ženklą, kad kas nors, jį užtikęs, jo nenužudytų.“
96	GEN 4:16	Ir Kainas pasitraukė nuo VIEŠPATIES akivaizdos ir apsigyveno Nodo šalyje, į rytus nuo Edeno.
97	GEN 4:17	Paskui Kainas pažino savo žmoną, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Henochą. Ir jis pastatė miestą, ir pavadino miestą savo sūnaus vardu – Henochas.
102	GEN 4:22	O Cila, ji taip pat pagimdė Tubal Kainą, visų bronzos / žalvario ir geležies kalvių mokytoją. O Tubal-Kaino sesuo buvo Naama.
104	GEN 4:24	Jei už Kainą bus atkeršyta septyneriopai, tai už Lamechą septyniasdešimt septynis kartus!“
105	GEN 4:25	Ir Adomas vėl pažino savo žmoną ir ji pagimdė sūnų ir pavadino jį vardu Setas; „Nes Dievas, – ji sakė, – man paskyrė kitą sėklą vietoje Abelio, kurį Kainas užmušė.
115	GEN 5:9	Ir Enošas pragyveno devyniasdešimt metų ir pagimdė Kenaną.
116	GEN 5:10	Ir Enošas, po to, kai pagimdė Kenaną, pragyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir pagimdė sūnų bei dukterų.
118	GEN 5:12	Ir Kenanas pragyveno septyniasdešimt metų ir pagimdė Mahalalelį.
119	GEN 5:13	Ir Kenanas, po to, kai pagimdė Mahalalelį, pragyveno aštuonis šimtus keturiasdešimt metų ir pagimdė sūnų bei dukterų.
120	GEN 5:14	Taigi visos Kenano dienos sudarė devynis šimtus dešimt metų, ir jis mirė.
151	GEN 6:13	Ir Dievas tarė Nojui: „Kiekvienos kūną turinčios būtybės galas yra atėjęs mano akivaizdon, nes per juos žemė pasidarė pilna smurto. Ir štai pragaišinsiu juos drauge su žeme.
158	GEN 6:20	Kad išliktų gyvi, turės patekti pas tave po du iš kiekvienos rūšies, – iš paukščių pagal jų rūšis ir iš gyvulių pagal jų rūšis, iš visų žemės ropojančių padarų pagal jų rūšis.
209	GEN 9:3	Visi gyvi judantys padarai bus jums maistui. Kaip atidaviau žalius augalus, taip atiduodu jums viską.
212	GEN 9:6	Kas pralieja žmogaus kraują, to kraujas turi būti žmogaus pralietas, nes Dievas padarė žmogų pagal savo atvaizdą.
231	GEN 9:25	Ir jis tarė: „Tebūna prakeiktas Kanaanas! Jis bus tarnų tarnas savo broliams!“
232	GEN 9:26	Ir jis tarė: „Palaimintas tebūna VIEŠPATS, Semo Dievas! O Kanaanas tebūna tarnas jiems.
233	GEN 9:27	Dievas teišplečia Jafetą, ir tasai teapsigyvena Semo palapinėse, ir Kanaanas tebūna tarnas tam.“
298	GEN 11:31	Ir Terachas paėmė savo sūnų Abramą ir Harano sūnų Lotą, kuris buvo jo vaikaitis, ir savo marčią Sarają, kuri buvo jo sūnaus Abramo žmoną. Ir jie išvyko su jais iš chaldėjų Ūro, kad nukeliautų į Kanaano šalį. O atėję ligi Harano, jie ten apsigyveno.
304	GEN 12:5	Ir Abramas pasiėmė savo žmoną Sarają ir savo brolio sūnų Lotą ir visą jų turtą, kurį jie buvo sukaupę, ir asmenis, kuriuos jie buvo įsigiję Harane. Ir jie išvyko, kad nukeliautų į Kanaano šalį, ir atvyko į Kanaano šalį.
336	GEN 13:17	Kelkis, pereik šalį išilgai ir skersai, nes tau ją duosiu.
338	GEN 14:1	Ir įvyko Šinaro karaliaus Amrafelio, Elasaro karaliaus Arjocho, Elamo karaliaus Kedorlaomero ir tautų karaliaus Tidalo dienomis,
341	GEN 14:4	Dvylika metų jie priverstinai tarnavo Kedorlaomerui, o tryliktaisiais metais sukilo.
342	GEN 14:5	Ir keturioliktaisiais metais atėjo Kedorlaomeras ir su juo esantys karaliai ir sumušė refajus Ašterot Karnaime, ir zuzus Hame, ir emus Šave Kirjataime,
344	GEN 14:7	Ir jie apsigręžė ir atėjo į En Mišpatą, tai yra Kadešą, ir nukariavo visą amalekiečių kraštą, taip pat amoritus, gyvenusius Hacecon Tamaroje.
346	GEN 14:9	su Elamo karaliumi Kedorlaomeru, ir tautų karaliumi Tidalu, ir Šinaro karaliumi Amrafeliu, ir Elasaro karaliumi Arjochu – keturi karaliai prieš penkis.
354	GEN 14:17	Ir po Abramo sugrįžimo iš Kedorlaomero ir su juo buvusių karalių nukovimo, Sodomos karalius išėjo jo pasitikti į Šavės slėnį, tai yra Karaliaus slėnį.
791	GEN 28:17	Ir jis bijojo ir tarė: „Kokia bauginanti ši vieta! Tai ne kas kita, kaip tik Dievo namai, ir tai dangaus vartai!“
1085	GEN 37:1	Ir Jokūbas gyveno šalyje, kurioje jo tėvas buvo laikinas gyventojas, Kanaano šalyje.
1099	GEN 37:15	Tada vienas vyras sutiko jį, ir štai – šis klaidžioja po lauką! Ir tas vyras jo paklausė, sakydamas: „Ko ieškai?“
1594	EXO 3:14	Ir Dievas tarė Mozei: „AŠ ESU, KURIS ESU.“ Ir jis pridūrė: „Šitaip sakyk Izraelio vaikams: mane siuntė pas jus AŠ ESU.“
1732	EXO 8:17	Kitaip, jeigu tu neišleisi mano tautos, štai aš užleisiu musių spiečiais tave, tavo tarnus, tavo tautą ir tavo namus. Ir egiptiečių namai bus pilni musių spiečių ir taip pat žemė, kurioje jie gyvena.
1808	EXO 11:1	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Dar vieną rykštę siųsiu faraonui ir Egiptui. Po to jis išleis jus iš čia. Kai jis jus išleis, jis jus varyte išvarys iš čia visiškai.
1843	EXO 12:26	Ir turi įvykti šitaip, kai jūsų vaikai jums sakys: „Kas yra šis jūsų tarnavimas?“
1882	EXO 13:14	Ir bus šitaip – ateityje kai tavo sūnus tave paklaus: „Ką tai reiškia?“, tu jam atsakysi: „Galinga ranka VIEŠPATS mus išvedė iš Egipto, iš vergystės namų.
1932	EXO 15:11	Kas tarp dievų tau lygus, VIEŠPATIE? Kas, kaip tu, toks didingas šventumu, baimę keliantis savo veiksmais, kurie verti gyriaus, darantis stebuklus?
1982	EXO 16:34	Kaip VIEŠPATS įsakė Mozei, taip Aaronas jį atidėjo priešais Liudijimą, kad būtų išlaikytas.
2076	EXO 20:24	Iš žemės padaryk man aukurą ir aukok ant jo savo deginamąsias ir savo taikos aukas, savo avis ir savo galvijus. Kiekvienoje vietoje, kurioje priminsiu savo vardą, aš ateisiu pas tave ir laiminsiu tave.
2395	EXO 30:12	„Kai surašysite Izraelio vaikus pagal jų skaičių, tada kiekvienas vyras duos VIEŠPAČIUI išpirką už savo sielą, kai juos skaičiuosi, kad tarp jų nebūtų rykštės, kai juos skaičiuosi.
2397	EXO 30:14	Kiekvienas, kuris pereis į suskaičiuotuosius (dvidešimtmetis ar vyresnis), turi duoti VIEŠPATIES atnašą.
2440	EXO 32:1	O kai žmonės matė, kad Mozė uždelsė nusileisti nuo kalno, žmonės susirinko prie Aarono ir jam tarė: „Kelkis, padaryk mums dievų, kurie eitų pirma mūsų, nes nežinome, kas nutiko va šiam Mozei, žmogui, kuris išvedė mus aukštyn iš Egipto šalies.“
4018	NUM 10:29	Ir Mozė tarė Hobabui, savo uošvio Reuelio Midjaniečio sūnui: „Keliaujame ton vieton, apie kurią VIEŠPATS yra pasakęs: „Duosiu ją jums.“ Eik su mumis ir mes tau gera darysime, nes VIEŠPATS pažadėjo gera Izraeliui.“
4078	NUM 13:2	„Savo labui pasiųsk vyrus, kad jie išžvalgytų Kanaano šalį, kurią aš duodu Izraelio vaikams. Pasiųsk po vieną vyrą iš kiekvienos jo tėvų genties, kiekvienam esant vadui tarp jų.
4192	NUM 15:38	„Kalbėk Izraelio vaikams ir jiems įsakyk, kad jie per visas savo kartas pasidarytų kutus prie savo drabužių kampų, ir kad jie pridėtų mėlyną virvelę prie kampinių kutų.
4313	NUM 20:1	Ir pirmąjį mėnesį Izraelio vaikai – visas susirinkimas – atvyko į Cino dykumą, ir tauta apsistojo Kadeše. Ten ir mirė Mirjama, ir ten ji buvo palaidota.
4324	NUM 20:12	Ir VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: „Kadangi nepasitikėjote manimi, kad laikytumėte mane šventu Izraelio vaikų akyse, todėl neįvesite šito susirinkimo į šalį, kurią jiems daviau.
5092	DEU 6:4	Klausyk, o Izraeli: VIEŠPATS, mūsų Dievas, yra vienas VIEŠPATS;
5332	DEU 15:11	Kadangi vargšai niekada nepradings iš šalies, todėl įsakau aš tau, sakydamas: „Plačiai atverk ranką savo broliui, savo skurdžiui ir vargšui savo šalyje.
5407	DEU 18:21	O jeigu sakysi savo širdyje: „Kaip mes atpažinsime žodį, kurio VIEŠPATS nekalbėjo?“ – štai kaip:
5532	DEU 24:5	Kai vyras bus ką tik vedęs žmoną, jis neturi išeiti į karą, ir neturi būti įpareigotas jokiu reikalu; vienerius metus jis turi būti laisvas namuose, kad džiugintų savo žmoną, kurią yra paėmęs į žmonas.
5979	JOS 7:1	Bet Izraelio vaikai įvykdė nusižengimą tuo, kas buvo paskirta neatšaukiamam tikslui, nes Zeracho sūnaus Zabdžio sūnaus Karmio sūnus Achanas iš Judo giminės pasiėmė iš to, kas buvo paskirta neatšaukiamam tikslui, ir VIEŠPATIES rūstybė užsidegė prieš Izraelio vaikus.
6988	JDG 17:6	Tomis dienomis Izraelyje karaliaus nebuvo. Kiekvienas darė tai, kas jo akimis atrodė teisinga.
7072	JDG 20:16	Tarp visų šitų žmonių buvo septyni šimtai rinktinių vyrų kairiarankių. Kiekvienas jų sugebėjo sviesti svaidykle akmenį į plauką ir neprašauti.
7161	RUT 2:10	Tada parpuolus kniūbsčia ir nusilenkus į žemę, ji jam tarė: „Kodėl esu radusi malonę tavo akyse, jog į mane atkreipei dėmesį? Juk aš svetimšalė!“
7287	1SA 3:9	Ir Elis tarė Samueliui: „Eik, atsigulk ir bus šitaip: jei tave pašauks, pasakysi: „Kalbėk, VIEŠPATIE, nes tavo tarnas klauso.“ Taigi Samuelis nuėjęs atsigulė į savo vietą.
7585	1SA 15:23	Nes maištavimas yra kaip raganavimo nuodėmė, ir savavaliavimas – kaip nedorybė bei stabgarbystė. Kadangi tu atmetei VIEŠPATIES žodį, tai jis ir atmetė tave, kad nebebūtum karaliumi.
7649	1SA 17:29	Ir Dovydas tarė: „Ką gi dabar padariau? Argi nėra reikalo?!“
8143	2SA 5:8	Ir tą dieną Dovydas tarė: „Kas sumuštų jebusiečius, tegul vandens tuneliu pasiekia ir „raišuosius“ ir „akluosius“, kurių nekenčia Dovydo siela.“ Todėl žmonės sakė: „Aklas ir raišas neturi įeiti į namus“.
10895	1CH 17:27	Taigi dabar teikis palaiminti savo tarno namus, kad jie amžinai būtų tavo akivaizdoje. Kadangi tu, VIEŠPATIE, palaiminai, jie bus palaiminti amžinai.
12316	NEH 2:4	Tada karalius man tarė: „Ko gi tu prašai?“ Tai pasimeldžiau dangaus Dievui
12366	NEH 3:34	Ir jis kalbėjo savo brolių ir Samarijos kariuomenės akivaizdoje, sakydamas: „Ką daro tie suglebę žydai? Ar jie sau atstatys? Ar jie aukos aukas? Ar jie užbaigs per dieną? Ar jie atgaivins sudegusius akmenis iš šiukšlių krūvų?“
12928	JOB 3:20	Kodėl jis duoda šviesą tam, kuris kenčia, ir gyvybę tiems, kurie patys karčiai merdi,
12972	JOB 5:17	Dėmesio! Koks didžiai palaimintas žmogus, kurį Dievas sudraudžia. Tad neniekink Visagalio drausmės,
13032	JOB 7:20	Aš nusidėjau. Ko lauki, kad dar padaryčiau, o žmonių Sarge? Kodėl padarei mane savo taikinį, taip, kad esu sau našta?
13189	JOB 14:4	Kas gali išgauti tai, kas švaru, iš to, kas nešvaru? Niekas.
13190	JOB 14:5	Kadangi jo dienos yra nustatytos, jo mėnesių skaičius yra tavo žinioje; tu nustatei jo ribas, kurių jis negali peržengti.
13221	JOB 15:14	Kas yra žmogus, kad galėtų būti tyras, arba gimusis iš moters, kad galėtų būti teisus?
13469	JOB 25:4	Kaip tad žmogus gali būti išteisintas prieš Dievą? Arba kaip gimusis iš moters gali būti tyras?
13667	JOB 33:13	Kodėl kovoji prieš jį, kad jis neatsakinėja į visus jo žodžius?
13838	JOB 38:41	Kas paruošia varnui jo peną, kai jo jaunikliai šaukiasi Dievo, klaidžioja aplinkui dėl lesalo stokos?
13887	JOB 40:19	Jis yra Dievo veikalų šedevras; tik jo Kūrėjas gali priartinti savo kalaviją prie jo.
13944	PSA 1:1	Koks didžiai palaimintas žmogus, kuris nevaikščioja pagal nedorėlių patarimą, nei stovi nusidėjėlių kelyje, nei sėdi šaipūnų būryje.
13950	PSA 2:1	Kodėl kitataučiai siaučia ir tautos apmąsto tuštybę?
13961	PSA 2:12	Bučiuokite Sūnų, kad jis nerūstautų ir kelyje nežūtumėte, jo pykčiui truputį užsidegus. Kokie didžiai palaiminti visi, kurie bėga prieglaudon pas jį!
13969	PSA 3:8	Kelkis, o VIEŠPATIE! Išgelbėk mane, o mano Dieve! Juk tu visiems mano priešams smogei į žandą, nedorėlių dantis sutrupinai.