35	GEN 2:4	Šitie yra dangų ir žemės kilmės istorijos duomenys jų sukūrimo metu, – tą dieną, kurią VIEŠPATS Dievas padarė žemę ir dangus,
36	GEN 2:5	ir jokio laukinio krūmo dar nebuvo žemėje ir joks lauko augalas dar neaugo (nes VIEŠPATS Dievas dar nebuvo siuntęs į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus dirvai įdirbti,
38	GEN 2:7	Ir VIEŠPATS Dievas supavidalino žmogų iš dirvos dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės dvasią, ir žmogus tapo gyva siela.
39	GEN 2:8	Ir VIEŠPATS Dievas įveisė sodą Edene, rytuose, ir ten jis apgyvendino žmogų, kurį buvo supavidalinęs.
40	GEN 2:9	Ir VIEŠPATS Dievas išaugino iš dirvos visokius medžius, mielus pasižiūrėti ir gerus maistui, taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir gėrio bei blogio pažinimo medį.
46	GEN 2:15	Ir VIEŠPATS Dievas paėmė žmogų ir įkurdino jį Edeno sode, kad jį įdirbtų ir saugotų.
47	GEN 2:16	Ir VIEŠPATS Dievas įsakė žmogui, tardamas: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista laisvai valgyti,
49	GEN 2:18	Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam; jam padarysiu atitinkančią pagalbininkę.“
50	GEN 2:19	Ir VIEŠPATS Dievas iš dirvos supavidalino visus lauko žvėris ir visus padangių paukščius ir atvedė juos pas Adomą pamatyti, kaip jis juos pavadins; ir kuo tik Adomas pavadino kiekvieną gyvūną, toks ir buvo jo vardas.
52	GEN 2:21	Ir VIEŠPATS Dievas užmigdė Adomą giliu miegu ir, jam miegant, išėmė vieną jo šonkaulių, ir jo vietą užpildė kūnu.
53	GEN 2:22	O VIEŠPATS Dievas iš šonkaulio, kurį buvo išėmęs iš žmogaus, sudarė moterį ir atvedė ją pas žmogų.
57	GEN 3:1	O gyvatė buvo gudresnė už visus lauko žvėris, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Ir ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: ‚Nevalgykite nuo visų sodo medžių‘?“
64	GEN 3:8	Ir jie išgirdo balsą VIEŠPATIES Dievo, vaikštančio sode, dienos atvėsimo metu; ir Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo VIEŠPATIES Dievo akivaizdos tarp sodo medžių.
65	GEN 3:9	Ir VIEŠPATS Dievas pašaukė Adomą ir jam tarė: „Kur tu?“
69	GEN 3:13	Ir VIEŠPATS Dievas tarė moteriai: „Kas gi tai, ką tu padarei?“ Ir moteris tarė: „Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau.“
70	GEN 3:14	Ir VIEŠPATS Dievas tarė gyvatei: „Kadangi tai padarei, tu esi labiau prakeikta už visus gyvulius ir už visus lauko žvėris; ant savo pilvo turėsi šliaužti ir dulkes ėsti per visas savo gyvenimo dienas;
77	GEN 3:21	Ir VIEŠPATS Dievas Adomui ir jo žmonai padarė odinius drabužius ir juos aprengė.
78	GEN 3:22	Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gėrį ir blogį, o dabar, kad jis neištiestų savo rankos ir nepaimtų nuo gyvybės medžio, ir nevalgytų, ir negyventų per amžius!“
79	GEN 3:23	Todėl VIEŠPATS Dievas išsiuntė jį iš Edeno sodo įdirbti dirvą, iš kurios jis buvo paimtas.
81	GEN 4:1	Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia ir pagimdė Kainą, ir tarė: „Gavau vyriškos lyties žmogų nuo VIEŠPATIES.“
83	GEN 4:3	Ir taip įvyko, kad, kuriam laikui praslinkus, Kainas atnešė auką VIEŠPAČIUI iš dirvos vaisiaus.
84	GEN 4:4	Taip pat atnešė ir Abelis – bet iš savo kaimenės pirmagimių ir iš jų taukų. Ir VIEŠPATS palankiai pažvelgė į Abelį ir į jo auką,
86	GEN 4:6	Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kodėl tu supykai ir kodėl tavo veidas paniuro?
89	GEN 4:9	Ir VIEŠPATS tarė Kainui: „Kur tavo brolis Abelis?“ Ir jis tarė: „Nežinau! Argi aš savo brolio sargas?“
93	GEN 4:13	Ir Kainas tarė VIEŠPAČIUI: „Mano bausmė didesnė nei aš galiu pakelti!
95	GEN 4:15	Bet VIEŠPATS jam tarė: „Taigi, kas tik užmuštų Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta. Ir VIEŠPATS davė Kainui ženklą, kad kas nors, jį užtikęs, jo nenužudytų.“
96	GEN 4:16	Ir Kainas pasitraukė nuo VIEŠPATIES akivaizdos ir apsigyveno Nodo šalyje, į rytus nuo Edeno.
99	GEN 4:19	O Lamechas ėmė sau dvi žmonas. Vienos vardas buvo Ada, o kitos vardas Cila.
106	GEN 4:26	O Setui – jam irgi gimė sūnus, ir jis pavadino jį vardu Enošas. Tuo metu žmonės pradėjo šauktis VIEŠPATIES vardo.
135	GEN 5:29	ir pavadino jį vardu Nojus, sakydamas: „Šitas suteiks mums paguodos nuo mūsų darbo ir nuo mūsų rankų vargo dėl dirvos, kurią VIEŠPATS prakeikė.“
141	GEN 6:3	Ir VIEŠPATS tarė: „Mano Dvasia nesivaidys su žmogumi amžinai, nes jis yra ir kūniškas. Vis dėlto jo dienų bus šimtas dvidešimt metų.
143	GEN 6:5	Ir VIEŠPATS matė, kad žmogaus blogumas žemėje buvo gausus, ir kad kiekvienas jo širdies minčių siekimas visuomet buvo tik blogas.
144	GEN 6:6	Ir gailėjosi VIEŠPATS, kad jis žemėje sukūrė žmogų, ir jam gėlė širdį.
145	GEN 6:7	Ir VIEŠPATS tarė: „Aš pragaišinsiu žmogų, kurį sukūriau, nuo žemės paviršiaus, – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangių paukščio, – nes gailiuosi juos padaręs.“
146	GEN 6:8	Tačiau Nojus rado malonę VIEŠPATIES akyse.
161	GEN 7:1	Ir VIEŠPATS tarė Nojui: „Įeik į arką tu ir visi tavo namiškiai, nes šioje kartoje mačiau tave esant teisų prieš mane.
165	GEN 7:5	Ir Nojus padarė pagal visa, ką VIEŠPATS buvo jam įsakęs.
176	GEN 7:16	Ir kurie įėjo, įėjo patinas ir patelė iš kiekvieno kūno rūšies, kaip Dievas jam buvo įsakęs; ir VIEŠPATS už jo uždarė duris.
182	GEN 7:22	Visi, kurie tik buvo sausumoje, kurių šnervėse buvo gyvybės dvasios alsavimas, mirė.
209	GEN 9:3	Visi gyvi judantys padarai bus jums maistui. Kaip atidaviau žalius augalus, taip atiduodu jums viską.
232	GEN 9:26	Ir jis tarė: „Palaimintas tebūna VIEŠPATS, Semo Dievas! O Kanaanas tebūna tarnas jiems.
272	GEN 11:5	Ir VIEŠPATS nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį žmonių palikuonys statė.
273	GEN 11:6	Ir VIEŠPATS tarė: „Štai viena tauta, ir viena kalba jiems visiems, ir štai ką jie pradėjo veikti! O kad nuo šiol nebūtų taip, kad ką tik jie sumanys daryti būtų be suvaržymo,
275	GEN 11:8	Taip VIEŠPATS juos išsklaidė iš ten po visos žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.
276	GEN 11:9	Todėl pavadino jį vardu Babelis, nes ten VIEŠPATS sumaišė visos žemės kalbą ir iš ten VIEŠPATS juos išsklaidė po visos žemės paviršių.
300	GEN 12:1	Ir VIEŠPATS buvo taręs Abramui: „Eik iš savo šalies ir iš savo giminės ir iš savo tėvo namų į šalį, kurią tau parodysiu.
303	GEN 12:4	Taigi Abramas išvyko, kaip VIEŠPATS jam buvo pasakęs, ir su juo vyko Lotas; ir Abramas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai išvyko iš Harano.
306	GEN 12:7	Ir VIEŠPATS pasirodė Abramui ir tarė: „Tavo sėklai aš duosiu šitą šalį.“ Ir jis ten pastatė aukurą VIEŠPAČIUI, kuris jam pasirodė.
316	GEN 12:17	Ir VIEŠPATS užgavo faraoną ir jo namus didelėmis rykštėmis dėl Sarajos, Abramo žmonos.
333	GEN 13:14	Ir VIEŠPATS tarė Abramui, kai Lotas buvo nuo jo atsiskyręs: „Pakelk dabar savo akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus,
362	GEN 15:1	Po šių dalykų VIEŠPATIES žodis atėjo Abramui regėjime, sakydamas: „Nebijok, Abramai! Aš esu tavo skydas, tavo labai apstus atlygis.“
367	GEN 15:6	Ir jis pasitikėjo VIEŠPAČIU, o jis įskaitė tai jam kaip teisumą.
379	GEN 15:18	Tą pačią dieną VIEŠPATS tvirtino su Abramu sandorą, sakydamas: „Tavo sėklai aš daviau šitą šalį nuo Egipto upės iki didžiosios upės, – Eufrato upės –
399	GEN 17:1	Ir kai Abramas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė Abramui ir jam tarė: „Aš esu Visagalis Dievas; vaikščiok mano akivaizdoje ir būk nepriekaištingas.
482	GEN 19:24	Tada VIEŠPATS liejo ant Sodomos ir Gomoros sierą ir ugnį nuo VIEŠPATIES, iš dangaus,
559	GEN 22:11	Bet VIEŠPATIES angelas sušuko jam iš dangaus tardamas: „Abraomai, Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia!“
562	GEN 22:14	Ir Abraomas praminė tą vietą „Jehova-Jireh“; kaip yra sakoma iki šios dienos: „VIEŠPATIES kalne bus parūpinta“.
593	GEN 24:1	Ir Abraomas buvo pasenęs, sulaukęs senyvo amžiaus, ir VIEŠPATS buvo laiminęs Abraomą visapusiškai.
595	GEN 24:3	ir aš prisaikdinsiu tave VIEŠPAČIU, dangaus Dievu ir žemės Dievu, kad mano sūnui tu neimsi žmonos iš dukterų kanaaniečių, tarp kurių aš gyvenu,
680	GEN 25:21	Ir Izaokas uoliai maldavo VIEŠPATĮ už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga; o VIEŠPATS patenkino uolų maldavimą, ir jo žmona Rebeka tapo nėščia.
790	GEN 28:16	Ir Jokūbas pabudo iš miego ir tarė: „Tikrai VIEŠPATS yra šioje vietoje, o aš nežinojau!“
827	GEN 29:31	Ir VIEŠPATS, matydamas, kad Lėja, lyginant su Rachele, buvo nekenčiama, atidarė jos įsčias, bet Rachelė buvo nevaisinga.
1152	GEN 39:2	Ir VIEŠPATS buvo su Juozapu, ir jis buvo sėkmingas vyras, ir jis buvo savo šeimininko egiptiečio namuose.
1155	GEN 39:5	Ir nuo to laiko, kai jis paskyrė jį prižiūrėtoju savo namuose ir prižiūrėtoju visko, kas jam priklausė, taip įvyko, kad VIEŠPATS dėl Juozapo laimino egiptiečio namus. Ir VIEŠPATIES palaiminimas teko viskam, kas jam priklausė namuose ir laukuose.
1171	GEN 39:21	Bet VIEŠPATS buvo su Juozapu ir parodė jam maloningumą ir davė jam palankumą kalėjimo viršininko akyse.
1492	GEN 49:18	VIEŠPATIE, tebelaukiu tavo išgelbėjimo!
1587	EXO 3:7	Ir VIEŠPATS tarė: „Aš tikrai mačiau prispaudimą savo tautos, esančios Egipte, ir išgirdau jos šauksmą dėl jos varovų į darbus, nes aš žinau jos kančias;
1658	EXO 6:2	Ir Dievas kalbėjo Mozei sakydamas: „Aš esu JEHOVA.
1659	EXO 6:3	Aš pasirodžiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui Dievo Visagalio vardu, bet savo vardu „JEHOVA“ jiems nedaviau savęs pažinti.
1666	EXO 6:10	Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
1699	EXO 7:13	Ir faraono širdis užkietėjo, kad jis jų neklausė, kaip VIEŠPATS buvo sakęs.
1721	EXO 8:6	Tas atsakė: „Rytoj.“ Anas tarė: „Tebūna pagal tavo žodį, kad žinotum, jog nėra kito kaip VIEŠPATS, mūsų Dievas!“
1727	EXO 8:12	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Sakyk Aaronui: „Ištiesk savo lazdą ir suduok į žemės dulkes, kad jos pavirstų utėlėmis visoje Egipto šalyje.“
1751	EXO 9:8	Ir VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: „Pasiimkite pilnas rieškučias krosnies pelenų, ir Mozė turi juos stipriai paberti į dangų faraono akivaizdoje.
1808	EXO 11:1	Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Dar vieną rykštę siųsiu faraonui ir Egiptui. Po to jis išleis jus iš čia. Kai jis jus išleis, jis jus varyte išvarys iš čia visiškai.
1814	EXO 11:7	Bet prieš nors vieną iš Izraelio vaikų šuo nepajudins savo liežuvio, nei prieš žmogų, nei prieš gyvulį, kad žinotumėte, jog VIEŠPATS daro skirtumą tarp egiptiečių ir izraelitų.
1828	EXO 12:11	Ir šiuo būdu jį valgykite: susijuosę strėnas, apsiavę kurpes ir pasiėmę lazdą į ranką; ir jį valgykite paskubomis. Tai yra VIEŠPATIES Aplenkimas.
1829	EXO 12:12	Nes tą naktį aš pereisiu per Egipto šalį ir užmušiu visus pirmagimius Egipto šalyje, tiek žmones, tiek ir gyvulius, ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą; aš esu VIEŠPATS!
1844	EXO 12:27	tada jūs sakykite: „Tai VIEŠPATIES Aplenkimo auka; jis aplenkė Izraelio vaikų namus Egipte, kai jis smogė egiptiečius, o mūsų namus išgelbėjo.“ Ir žmonės nusilenkė ir kniūbsti garbino.“
1869	EXO 13:1	Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
1882	EXO 13:14	Ir bus šitaip – ateityje kai tavo sūnus tave paklaus: „Ką tai reiškia?“, tu jam atsakysi: „Galinga ranka VIEŠPATS mus išvedė iš Egipto, iš vergystės namų.
1884	EXO 13:16	Ir tai bus kaip ženklas tau ant rankos ir kaip galvaraištis tarp tavo akių, kad galinga ranka VIEŠPATS išvedė mus iš Egipto.
1891	EXO 14:1	Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
1924	EXO 15:3	VIEŠPATS yra karo vyras, VIEŠPATS jo vardas!
1932	EXO 15:11	Kas tarp dievų tau lygus, VIEŠPATIE? Kas, kaip tu, toks didingas šventumu, baimę keliantis savo veiksmais, kurie verti gyriaus, darantis stebuklus?
1939	EXO 15:18	VIEŠPATS karaliaus per amžių amžius!
1959	EXO 16:11	Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
1982	EXO 16:34	Kaip VIEŠPATS įsakė Mozei, taip Aaronas jį atidėjo priešais Liudijimą, kad būtų išlaikytas.
2054	EXO 20:2	„Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto šalies, iš vergijos namų.
2057	EXO 20:5	nesilenk prieš juos nei tarnauk jiems; nes aš – VIEŠPATS, tavo Dievas, – esu pavydus Dievas, vaikams paskiriantis tėvų blogadarybių aplankymą – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie manęs nekenčia, –
2059	EXO 20:7	Tuščiam reikalui nevartok VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nelaikys nekaltu to, kuris nerimtai vartoja jo vardą.
2062	EXO 20:10	bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo šabas. Joje nedirbk jokio darbo nei tu pats ar tavo sūnus ar tavo duktė, nei tavo tarnas ar tavo tarnaitė ar tavo gyvulys ar pas tave esantis svetimšalis, kuris yra tavo vartų ribose,