Wildebeest analysis examples for:   myy-myy   ’    February 11, 2023 at 19:13    Script wb_pprint_html.py   by Ulf Hermjakob

23285  MAT 4:7  Ĩ ito bajiro yibojarocati ado robojʉa yiyijʉ Jesús ĩre: —Mʉ ito bajiro yirisere cʉdibicʉja yʉ. Gaje ado bajiro gotia Dios oca tuti. Tite mʉ: “ ‘No bajiro Dios ĩ yija ticʉja, yirocʉ ĩre ʉsirio codebesa”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
23307  MAT 5:4  Adocãta tʉoĩa riorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ mʉa tʉoĩa riorise rẽtogʉ̃ yiguĩji Dios.
23308  MAT 5:5  “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ goticãdo bajiroti queno bʉjarã yirãji mʉa.
23309  MAT 5:6  Adocãta Diore cʉdi jeo ãmorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji Dios, ĩre mʉa cʉdi jeo masitoni.
23310  MAT 5:7  Gãjerãre ti maicõri mʉa queno yija, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Dios cʉni mʉare ti maicõri mʉare queno yigʉ yiguĩji ĩ.
23311  MAT 5:8  Dios ĩ ãmoro bajiro riti quenarise mʉa tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Diore tirã yirãji mʉa.
23312  MAT 5:9  Adocãta oca quenori masa mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ, “Yʉ rĩa ña mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios.
23313  MAT 5:10  Diore mʉa cʉdire ticõri, gãjerã mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri, ĩ rãca rotirã yirãji mʉa.
23314  MAT 5:11  Yʉre mʉa cʉdire ticõri, gãjerã mʉare aja tudija, mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, ito yicõri mʉare ĩna bʉsitubojaja cʉni, wanʉ quenarã yirãji mʉa.
23320  MAT 5:17  “Moisés ñayorʉ ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna riasorisere cõarocʉ wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Itire cõarocʉ meje wadia yʉ. Ĩna riasorisere mʉa queno tʉoĩatoni wadibʉ yʉ.
23326  MAT 5:23  Itire masicõri, gaje ocare cʉni tʉoĩaña mʉa. Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsira casabojʉ ejacõri, “Gãji rãca oca cʉtia yʉ”, mʉa yi tʉoĩa bʉjaja Diore rʉ̃cʉbʉorona ecarʉre sĩacõri soebeja maji.
23328  MAT 5:25  Gaje ado bajiro bajia. Gãji mʉare ĩ seti yija oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa ejaroto riojʉa oca quenoña mʉa. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca quenobeja ĩ mʉare poreciare ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji.
23332  MAT 5:29  Mʉa ya riojocadʉja cajeana ticõri ñeñaro mʉa yi ãmoja iti cajeare ruacõña. Itire ruacõri cõatẽña. Manire co dʉja cajea manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa cajea, cajea cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja.
23346  MAT 5:43  Jane mejejʉ gãna ĩna bʉsigore tʉogoana ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajia iti: “Mʉa babare queno ti maiña. Ito yicõri mʉa wajacʉre ti teya”, yiyijarã masa jane mejejʉ gãna.
23352  MAT 6:1  Queno mʉa yija, “Queno yama ĩna”, yijaro gãjerã yirona meje, queno yiba mʉa. Masa tiro riojo riti, “Ãni ñami queno Diore cʉdigʉ”, mʉa yi ĩobojaja ñe waja bʉjamenaji mʉa, ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ Dios tʉjʉ mʉa ejaja.
23356  MAT 6:5  Diore mʉa bʉsija, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bajiro Diore bʉsibeja mʉa. Ĩnama minijuara wijʉ Diore ĩna bʉsija rʉ̃gõcõri bʉsirãji. Ito yicõri ma tʉnima masa ĩna titoni Diore bʉsirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
23358  MAT 6:7  Diore masimena ĩre ĩna bʉsija, coji gayeti bʉsimʉcʉtiama ĩna. “Bʉto mani bʉsimʉcʉtija Dios manire tʉogʉ yiguĩji”, yi tʉoĩa bʉsibojarãji ĩna.
23365  MAT 6:14  Mʉare ñeñaro yirãre ĩna ñeñaro yirisere mʉa ãcabojoja, mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ mʉa ñeñaro yirise ãcabojogʉ yiguĩji ĩ cʉni.
23367  MAT 6:16  Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre mʉa bʉsija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjabeja mʉa. “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bamena riti Diore ĩna senija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjacã ĩna. Masa ĩna ti masitoni bojori bʉjabojacã ĩna. Riti mʉare gotia yʉ. Itinati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
23370  MAT 6:19  Adi sitajʉ gajeoni jairo mio cũbesa. Adojʉ gajeoni mʉa mio cũbojarisere mʉtarãcã barã yirãji gajeoni bari masa. Gajeoni jogaro yiroja, ito yicõri riniri masa rinirã yirãji.
23373  MAT 6:22  Mani ya cajea queno iti ruyuja, mani tʉoĩarise queno sosaroja manire. Ticõri queno mani tʉoĩaja mani ya ʉsi cʉni quenaroja manire.
23375  MAT 6:24  Cocati mani ʉjarã jʉ̃arãre cʉdi masibea mani. Jʉ̃arã ĩna ñaja sĩgʉ̃re queno ti maicõri, gãjire ti tudirã yirãji mani. Sĩgʉ̃re queno cʉdirã yirãji mani. Gãjire queno cʉdimena yirãji mani. Iti robo bajiroti Diore mani cʉdija, niyerujʉare bʉto tʉoĩamenaji mani. Niyerure riti mani bʉto tʉoĩaja Diore queno cʉdisabea mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
23376  MAT 6:25  Gaje mʉare ado bajiro gotia yʉ: “¿Ñe bacõri catigʉti yʉ?” ito yicõri, “¿Ñe idicõri catigʉti yʉ?” yi tʉoĩabesa. “¿Ñejʉa sãñacõri ñagʉ̃ti yʉ?” yi tʉoĩabesa. Manire rujeorʉ ñacõri mani baroti, mani idiroti cʉni ĩsi masiguĩji Dios.
23379  MAT 6:28  “¿Ñe sãñagʉ̃ yigʉjada yʉa?” yi tʉoĩa oca jaibesa mʉa. Joa gaye gore tʉoĩate mʉa. Iti go moabetoja. Ito yicõri iti sãñaroti suabetoja iti.
23386  MAT 7:1  Gãjerãre seti yibesa, Dios mʉare ĩ seti yibe yirona.
23391  MAT 7:6  Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare.
23392  MAT 7:7  Diore mani senija ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩre mani ãmaja bʉjarã yirãji. “Mʉre bʉsi ãmoa yʉ”, mani yija, bʉsi rotigʉ yiguĩji manire.
23394  MAT 7:9  “Naju ãmoa yʉ”, yi mʉa macʉ ĩ senija, ¿gʉ̃tagã ĩsirã yirãjida mʉa? Meje gʉ̃tagã ĩsimenaji mʉa.
23397  MAT 7:12  Gãjerã mʉare queno yire mʉa ãmoja ĩnare cʉni queno yiya mʉa. Ito bajiroti rotiyijʉ Moisés ñayorʉ, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucayore cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
23398  MAT 7:13  Dios tʉjʉ mani eja ãmoja suari soje bajiri soje sãjarãji mani. Jeame ʉ̃jʉrojʉ wara ma jaja ma ñaroja, ito yicõri soje sãjarajʉ eyarijʉ ñaroja. Ito bajiri jãjarã warãji itijʉre.
23400  MAT 7:15  “Dios oca goti ĩsiri masa ña gʉa”, yibojarãre masiña mʉa. Rʉori masa ñama coriarã. Mʉa tʉ ĩna ejaja, oveja guamenare bajiro ejarãji ĩna. Ito bajibojarãti bʉto yaia guarãre bajiro ñarãji ĩna.
23406  MAT 7:21  Jãjarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti coriarãti ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ ejarã yirãji ĩna. Yʉ Jacʉ ĩ ãmoro robo bajiro yirã riti ejarã yirãji.
23409  MAT 7:24  Yʉre tʉocõri yʉ rotiro bajiro yigʉ, ĩocʉ̃ ñami queno tʉoĩagʉ̃. Ĩ ñami sita bʉtirojʉ wi menirʉõcʉ̃ robo bajiro bajigʉ.
23464  MAT 9:16  Saya bʉcʉro iti tadija, mamarona sere wõmenaji mani. Mamarona mani sere wõja tʉ̃atu wato bʉcʉro tadiroja. Ito bajicõri jaja goje bʉsa tadi waroja ĩja. Mame oca yʉ riasorise cʉni bʉcʉrã oca rãca tʉoĩa wisabesa.
23495  MAT 10:9  Mʉa waja niyeru cujiri, oro cujiri, cobre cujiri ãmi wabeja mʉa.
23497  MAT 10:11  Jaja cʉto jaibiti cʉto cʉni mʉa ejaja, yiro bajiro tʉoĩagʉ̃re ãmama. Ĩocʉ̃ mʉa bʉjaja ĩ tʉ canima mʉa. Iti cʉto gãnare mʉa riasoja ĩ tʉ riti ñama maji, mʉa waroto riojʉa.
23502  MAT 10:16  mʉare riaso ucu rotija, oveja robo bajiro yaia wato guijorojʉ mʉare cõa yʉ. Queno ãñare bajiro ñacãña mʉa. Ito bajibojarocati bujare bajiro queno yirã ñama mʉa. Itojʉ mʉa waroto riojʉa, “Ado bajiro mani yija quena”, yirona queno tʉoĩama maji. Ito bajiri ito gãna mʉa ejaroca ñeñaro ĩna yibojarocati queno yiba mʉama ĩnare.
23507  MAT 10:21  Guijorise iti rẽtaja tirã yirãji mʉa. Masa ĩna ñarãreti gãjerã ĩna sĩatoni ñia rotirã yirãji ĩna. Ito yicõri jacʉ mesa gãjerã ĩna sĩatoni ĩna rĩare ñia rotirã yirãji. Ito yicõri ĩna rĩajʉ ĩnare ti junisinicõri gãjerãre sĩa rotirã yirãji ĩna.
23510  MAT 10:24  Sĩgʉ̃ riasotiri masʉ ĩre riasorʉ rẽto bʉsaro masigʉ̃ mami. Ito yicõri sĩgʉ̃ moari masʉ ĩ ʉjʉ rẽtogʉ̃ mami.
23512  MAT 10:26  Ito bajiro ĩna bʉsitubojarocati ĩnare güibeja mʉa. Ñejʉa yeyo bʉsire ma Dios ĩ tiro riojo. Ñejʉa masa ĩna yeyo masirise ma. Jeyaro ti masiguĩji Dios.
23515  MAT 10:29  Minia jʉ̃arãcã waja niyeru cotiacã senirãji ĩna. Waja mana ĩna ñabojarocati ĩna quedi godaja ti masiguĩji mani Jacʉ.
23518  MAT 10:32  Masa tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirãreama yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Ĩna ñama yʉ ñarã”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ.
23520  MAT 10:34  “Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri masa ĩna queno wanʉ quenatoni wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ñeñaro yi ãmorã yʉ oca tʉomenati junisinirã yirãji masa.
23523  MAT 10:37  No ĩ jacore ĩ jacʉre yʉre rẽto bʉsaro maigʉ̃, yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃. No ĩ macore ĩ macʉre yʉre rẽto bʉsaro maigʉ̃ yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃.
23526  MAT 10:40  No mʉare boca ãmirãti yʉre cʉni boca ãmirã yirãji ĩna. Ito yicõri no yʉre boca ãmirãti yʉre cõarʉre cʉni boca ãmirã yirãji ĩna.
23540  MAT 11:12  Cajero Juan ĩ riasosʉorocajʉ, ito yicõri adi rʉmʉrijʉ cʉni jãjarã ñama Dios ĩ rotirojʉ sãja ãmorã. Jãjarã ñabojama ĩna ñeñaro yirise jidicãmenati jore sãja ãmobojarã.
23544  MAT 11:16  ¿Ñena cõĩacõri no bajiro bajiatibe adi rʉmʉri gãna masa, yi cõĩagʉ̃tibe yʉ? Rĩaca cʉto gʉdareco ĩna baba rãca aje rujicõri bʉsi rujirãre bajiro bajiama ĩna.
23555  MAT 11:27  Jeyaro yʉ yirise, yʉ ĩogorise cʉni yʉ yi masiroca yami yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti yʉre masiami. Gãjerãma yʉre masibeama. Yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre ti masia. Gãjerãma ĩre ti masimenaji. Ĩre masitoni yʉ gotirã riti yʉ Jacʉre masirãji ĩna.
23587  MAT 12:29  Sĩgʉ̃ gãji sẽogʉ̃ ya wi sãjacõri ĩre siabicʉti gajeoni ẽma masibiquĩji ĩ. Ĩre ĩ siaja berojʉ gajeoni ẽma masiguĩji ĩ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́are bucõa yʉ, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
23588  MAT 12:30  robo bajiro tʉoĩamena yʉre tʉo terã ñama ĩnaõna. Yʉre ejabʉabicʉ yʉre ñeñaro yami ĩocʉ̃, yiquĩ Jesús ĩnare.
23589  MAT 12:31  Riti mʉare gotia yʉ. Masa ĩna ñeñaro yija, ito yicõri ñeñaro ĩna bʉsija cʉni, ĩnare ãcabojo masiguĩji Dios. Espíritu Santore ĩna bʉsituja, itireama ĩnare ãcabojo masibiquĩji Dios.
23591  MAT 12:33  Yucʉgʉ quenaricʉ iti ñaja, quenarise rica cʉtiro yiroja. Yucʉgʉ ñeñaricʉ iti ñaja, ñeñarise rica cʉtiroja. Ricajʉ ticõri, “Adigʉ ña quenarise rica cʉtiricʉ, adigʉ ña ñeñarise rica cʉtiricʉ”, yi ti masia mani.
23601  MAT 12:43  Rʉ̃mʉ́ sĩgʉ̃re ĩ budija, ide manojʉ tuja ãmogʉ̃ ãma ucuguĩji. Ĩ bʉjabeja ado bajiro tʉoĩagʉ̃ yiguĩji:
23624  MAT 13:16  Queno wanʉrã ña mʉa. Yʉre ticõri ti masia mʉa. Ito yicõri yʉre tʉocõri tʉo masia mʉa.
23626  MAT 13:18  “Oteri masʉ sĩgʉ̃ ado bajiro bajiyijʉ”, yirocʉ mʉare gotibʉ yʉ. Ito bajiri adocãta mʉare goti rẽtobugʉ ya yʉ, mʉa queno tʉo masitoni. Queno tʉoya mʉa.
23652  MAT 13:44  “Dios ĩ rotirojʉ mʉa eja ãmoja, ñeñaro yirise jidicãcõri ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa”, yirocʉ ado bajiro riasoquĩ Jesús gʉare: Sĩgʉ̃ gãji ye bʉto waja cʉtirise sita watojʉ ĩ yeyobojare bʉjayijʉ. Itire bʉjacõri mʉcana itijʉti tʉdi yeyocũ remoyijʉ ĩ. Ito bajiri itire wanʉgʉ̃, ĩ gajeoni cʉtirise ñarocõti gãjerãre ĩsi jeocõyijʉ ĩ niyeru bʉjarocʉ. Iti niyeru bʉjacõri iti sita ʉjʉre waja yirocʉ yiyijʉ ĩ. “Sita bʉjacõri sita wato yeyore cʉni bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yirocʉ iti sita ʉjʉre waja yiyijʉ ĩ. Dios gaye quenarise mʉa bʉja ãmosaja, ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa, yi riasoquĩ Jesús gʉare.
23653  MAT 13:45  “Dios ĩ rotirojʉ mʉa eja ãmoja, ñeñaro yirise jidicãcõri ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa”, yirocʉ ado bajiro riasoquĩ Jesús gʉare: Sĩgʉ̃ ñaque bʉto waja cʉtirisere ãmagʉ̃ ñayijʉ. Iti ñaque perla wame cʉtirise ñayijʉ.
23655  MAT 13:47  “Ado bajiro bajia Dios rotirojʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuri rʉmʉ”, yirocʉ gʉare riasoquĩ Jesús: Gãjerã wai wayari masa yorigʉ cõacõri wai jeyarore ãmiyijarã ĩna.
23707  MAT 15:5  Mʉama ricati bajiro rotia. Ado bajirojʉa rotia mʉa: “No, ‘Jeyaro gajeoni yʉ rʉcorise Diore yʉ ĩsiroti riti ña. Ito bajiri yʉ jacʉsabatiare ejabʉa masibea, ĩ yija, ĩ jacʉsabatiare ejabʉabeja quena”, yi tʉoĩa rotiboja mʉa.
23742  MAT 16:1  Fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri saduceo gaye tʉoĩarã cʉni Jesure tirona ejacã ĩna. “ ‘Riti Dios ĩ cõarʉ ña, gʉa yi masitoni ũmacʉ̃jʉ gaye tiyamani ĩoña gʉare”, yi ejabojacã ĩna.
23753  MAT 16:12  Ito ĩ yijare tʉo masicʉ gʉa. “ ‘Fariseo gaye tʉoĩarã, saduceo gaye tʉoĩarã naju wadarise ʉco gayere tʉoĩarã ya mʉa, gʉare ĩ yija, ‘Ĩna riasorisere queno tʉoĩa masiña mʉa, yireonire gʉare gotiyijari Jesús”, yi tʉoĩacʉ gʉa ĩja.
23804  MAT 18:8  Mʉa ya ãmo, mʉa ya gʉbo, mʉa ñeñaro yiroca mʉare iti yija, itire jatacõri sõjʉ cõacõña. Manire co dʉja ãmo manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa ãmo, ãmo cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ manire Dios ĩ cõaja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja.
23814  MAT 18:18  Riti mʉare gotia yʉ. Ũmacʉ̃jʉ gagʉ Dios ĩ cũana ña mʉa. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ mʉa rẽoja, ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ cʉni rẽore ñaro yiroja. Gajere cʉni, “Ito bajiroti bajiya mʉ”, mʉa yiro bajiroti ũmacʉ̃jʉ cʉni bajiro yiroja, yiquĩ Jesús gʉare.
23815  MAT 18:19  Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Mʉa jʉ̃arã sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Diore mʉa seni ãmoja, mʉa ãmoro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ.
23824  MAT 18:28  Ito bajiro ĩ ʉjʉ yija tʉocõri, budi wayijʉ ĩ. Budi wacõri ĩ baba ĩre waja ruyuriogʉre ti bʉjayijʉ ĩ cʉni. Ito bajiri ĩ babare ĩ ya ãmʉma ñia rʉ̃gʉ̃cõri, “Yʉre mʉ waja ruyuriorise cojiti waja tĩoña mʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre.
23828  MAT 18:32  Ito bajiri ĩre ĩna gotija tʉocõri, “Ĩre yʉre ji ĩsitẽña”, yiyijʉ ʉjʉ. Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro ĩre yiyijʉ ĩ: “Yʉre moa ĩsiri masʉ quenabisija mʉ. ‘Yʉre mʉ waja ruyuriorisere ito bajicõato mʉre, yibojacʉ yʉ, yʉre mʉ josajare.
23868  MAT 20:7  “Ñimʉjʉa gʉare, ‘Moa ĩsiña mʉa, yibeama. Ito bajiri ñacõa gʉa”, yiyijarã ĩna ĩre. “Wasa mʉa cʉni. Yʉ ya ote wese moa ĩsitẽña. Yiro robo queno mʉare waja yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare.
23874  MAT 20:13  Ito bajiro ĩna yibojarocati sĩgʉ̃re ado bajiro cʉdiyijʉ ʉjʉ: “Yʉ baba mʉre rinibea yʉ. ‘Yicʉja, yʉ yiado bajiroti ya yʉ. Jĩjʉ oca quenocãmʉ mani. ‘Co rʉmʉ moare waja co cuji niyeru cuji waja cʉtia, yiari mʉre bʉsicãmʉ yʉ.
23900  MAT 21:5  Jerusalén gãnare ado bajiro yiba: “Tiya mʉa. Mʉa Ʉjʉ wadiami. ‘Ñasagʉ ña, yirocʉ meje ejami ĩ. Burro gajeoni ũmari masʉ macʉ ĩ joe jesacõri wadiami ĩ”, yiba, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ.
23919  MAT 21:24  Ito bajiro ĩna yija tʉocõri: —Yʉ cʉni mʉare ado bajiro seniĩagʉ̃ ya. Yʉre mʉa cʉdija berojʉa, “Ĩ rotirena ya yʉ”, mʉare yicʉja maji. ¿Ñimʉ cõayijari Juanre masare ĩ idé gutoni? ¿Dios cõayijarite? ¿Masajʉa cõayijarite? yi seniĩaquĩ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri tʉoĩa bʉsicã ĩna: “ ‘Dioti Juanre idé gu rotiñi, mani yija, mʉcana manire seniĩagʉ̃ yiguĩji Jesús: ‘¿No yija ĩre tʉorʉ̃nʉbiticati mʉa? yi seniĩagʉ̃ yiguĩji Jesús manire.
23921  MAT 21:26  ‘Masati Juanre idé gu rotiñi, mani yijama, masa bʉto ti tudirã yirãji manire. ‘Diore goti ĩsiri masʉ ñami Juan, yi tʉoĩarãji masa”, yi gãmeri tʉoĩa bʉsicã ĩna.
23928  MAT 21:33  Gaje goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ: Sĩgʉ̃ weseca cʉtigʉ ĩ ya wesejʉ ʉyé oteyijʉ. Iti wesere ote tĩocõri iti wesere camotayijʉ ĩ. Ito yicõri ʉyé ide bijerotijʉ cojʉ meniyijʉ ĩ. Iti wese ñacõri tirʉ̃nʉrocʉ ũmacʉ̃jʉ casabo meniyijʉ ĩ. Ito yija bero co rʉmʉ gãjerãre tirʉ̃nʉ wasoa rotiyijʉ. Ito yicõri gajerojʉ wacoayijʉ ĩ.
23932  MAT 21:37  Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, “Yʉ macʉjʉare rʉ̃cʉbʉorãji”, yi tʉoĩacõri ĩ macʉre wa rotiyijʉ ĩ.
23952  MAT 22:11  Ito yija ĩ oca cõanare tigʉ sãjayijʉ ʉjʉ. Sĩgʉ̃ ĩ ãmo siara rʉmʉ sãñare gaye yutabuju ĩ sãñabeja tiyijʉ ĩ.
23956  MAT 22:15  Ito ĩ yija tʉocõri, fariseo gaye tʉoĩarã wacoacã. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, “Josari oca ĩre mani seniĩaja, cʉdi masibicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ cʉdi masibeja tʉocõri, ‘Ĩre seti ña, yirã yirãji mani”, yi tʉoĩari seyobojacã ĩna.
23995  MAT 23:8  Mʉama ricati yija quena. “Yʉre riasogʉ”, masa ĩna mʉare yiroca yibeja. Mani jeyaro sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã ña mani. Yʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ yʉ sĩgʉ̃ti ña mʉare riasori masʉ.
24001  MAT 23:14  Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Manʉjʉ godagoana romiare rʉocõri jairoguti ĩnare waja senia mʉa. Ito bajiro yicõri ĩna rʉcobojarisere ñarocõti ẽma jeoa mʉa. Queno yimena ñabojarãti masa mʉare tʉo wanʉtoni yoari ĩna tiro riojo Diore bʉsitobʉaboja mʉa. Ito bajiri bʉto bʉsa mʉare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri gãjerã rẽtoro tõbʉjarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
24002  MAT 23:15  Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. “Mani robo gãji ĩ tʉoĩaja quena”, yi tʉoĩabojacõri jeyaro masare riaso ucua mʉa. Sĩgʉ̃ mʉare bajiro tʉoĩaroca mʉa yigʉre bʉto bʉsa ñeñaro ĩ tʉoĩaroca ya mʉa. Ito bajiri mʉa rẽto bʉsaro ñeñaro yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉjami ĩ cʉni, yiquĩ Jesús ĩnare.
24003  MAT 23:16  Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. Cajea mana gãjerã cajea manare tʉ̃a wabojarãre bajiro bajirã ña mʉa. Ado bajiro gãjerãre yiboja mʉa: “ ‘Dios ya wi wamenati ado bajiro yicʉja, yibojarãti mʉa yiro robo yibeja cʉni no yibea iti. ‘Dios ya wijʉ oro wamena ado bajiro yicʉja, mʉa yija, yiro bajiroti yiba itireama”, yiboja mʉa gãjerãre.
24005  MAT 23:18  Gaje ado bajiro masare yiboja mʉa: “ ‘Diore ĩna soe ĩsisotira casabo wamena ado bajiro yicʉja, yibojarãti mʉa yiro robo yibeja cʉni, no yibea iti. ‘Diore ĩna soe ĩsisotira casabojʉ ĩre ĩsiroti wame rãca ado bajiro yicʉja, mʉa yija, mʉa yiro bajiroti mʉa yija quena itireama”, yiboja mʉa masare.
24007  MAT 23:20  Ado bajiro bajia. Tʉote mʉa. No, “Diore ĩna soe ĩsisotira casabo wamena ado bajiro yicʉja yʉ”, yigʉ iti casabo wamena meje riti, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yiguĩji. Diore soe ĩsira casabojʉ jesarise rãca, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yigʉre bajiro bajiami ĩocʉ̃.
24010  MAT 23:23  Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Jũ queno sʉtirise, anís, menta, comino waja rʉ̃cʉbiti gaye mʉa rʉcoja, Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiroti Diore jabeto ĩsia mʉa. Ito bajibojarocati rotire ñasarisere tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ado bajiro bajia ñasarise, queno yire, gãjerãre ti maire, Diore tʉorʉ̃nʉre, itocõti ña ñasarise. Iti gaye yitĩñama mʉa, Diore jabeto ĩsire gaye cʉni jidicãbeja mʉa.
24012  MAT 23:25  Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Somotẽro idira tẽrori cʉni joejʉa riti coea mʉa. Totijʉama ñarocõti ʉeri cʉtia maji. Mʉa guaja, joe rujʉ riti coea mʉa. Jubejʉama ñeñaro tʉoĩa maji. Gãjerã ĩna rʉcorise ti ʉorã ĩnare rʉoa mʉa. Ito bajiri bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa.
24014  MAT 23:27  Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Masari cuma bajiro bajirã ña mʉa. Ado bajiro bajia masari cuma, joeti mani tija queno boti quena. Ito bajibojarocati jubejʉama gõarigoti ñaroja, ito yicõri jogare bʉorise ñaroja.
24016  MAT 23:29  Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Diore goti ĩsiri masa ĩna godaja bero masari cuma menia mʉa. Queno yirãre masari cuma queno tirʉ̃nʉa mʉa, ito yicõri tija seyorise iti joere jeoa mʉa.
24020  MAT 23:33  Ãña bajiro bajicõri ĩ robo junirã ña mʉa. Jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa tõbʉjaroti rẽtare ma mʉare.
24024  MAT 23:37  Jerusalén gãna mʉare cõañi Dios ĩre goti ĩsiri masa, ito yicõri ĩ oca riasori masare. Ĩre goti ĩsiri masa, ĩ oca riasori masa cʉni mʉare gotirona cõañi Dios. Ito bajibojarocati ĩnare sĩayija mʉa. Coji meje mʉare mioju ãmobojacʉ yʉ. Cara iso rĩare caero rocajʉ iso miojuro robo bajiro, mʉare yi ãmobojacʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yi ãmobojarocati ãmobiticʉ mʉa.
24035  MAT 24:9  Mʉare ñiacõri gãjerã mʉare ja ajetoni mʉare ĩsirã yirãji ĩna. Aje tĩocõri mʉare sĩarã yirãji ĩna. Yʉ ñarã mʉa ñajare mʉare ti tudirã yirãji adi sita gãna jeyaro.
24041  MAT 24:15  Diore goti ĩsiri masʉ Daniel ñayorʉ ado bajiro ucañi: “Adi macãrʉcʉ̃ro jedi wari rʉmʉri sĩgʉ̃ masare ñeñaro ĩna yiroca yigʉ goagʉ yiguĩji. Ĩ ñami masare ruyuriogʉ wadirʉ. Dios ya wi rʉ̃cʉbʉorajʉ ĩ rʉ̃gõja tirã yirãji mʉa”, yi ucañi Daniel ñayorʉ. Mʉa adi papera ticõri, itire queno tʉoĩaña. “Jabeto rʉya adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto”, yi masiña mʉa.
24049  MAT 24:23  Iti rʉmʉri, “Tiya ado ñami Cristo”, ito yicõri “Titẽña õ ñami Cristo”, sĩgʉ̃ mʉare ĩ yija, ĩre tʉorʉ̃nʉbeja mʉa.
24055  MAT 24:29  Ito bajiro masa ĩna tõbʉjari rʉmʉ iti jedija bero ũmacañi ʉ̃mʉa gagʉ rãitĩacoagʉ yiguĩji. Ñami gagʉ cʉni busubicʉ yiguĩji. Ñocõa cʉni quedi jedicoarã yirãji. Ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃ro cʉni ʉero yiroja.
24058  MAT 24:32  Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Higuera wame cʉtiricʉre tʉoĩate mʉa. Higueragʉ iti ñasãtuja, ito yicõri iti jũ wasoaja, “Jabeto rʉya cʉma iti ejaroto”, yi masia mani.
24062  MAT 24:36  “Iti rʉmʉ itocõ tʉjaroca ejagʉ yiguĩji Jesús”, yirã mama. Ángel mesa cʉni masimenaji ĩna. Dios Macʉ ñabojagʉti, “Itocõ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi masibea yʉ cʉni. Yʉ Jacʉ Dios ĩ sĩgʉ̃ti masiguĩji, yiquĩ Jesús gʉare.
24063  MAT 24:37  Noé ñayorʉ ĩ catiroca Diore rʉ̃cʉbʉobitiyoñi masa. Ito bajiroti bajirã yirãji masa, yʉ tʉdi ejari rʉmʉ. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ.
24068  MAT 24:42  Bocatiari ñacãña mʉa. Yʉ mʉa Ʉjʉ yʉ tʉdi ejaroti rʉmʉ masibea mʉa.
24071  MAT 24:45  Mʉa tʉoĩaja, ¿no bajiro bajiguĩjida queno cʉdicõri queno tʉoĩagʉ̃? Ado bajiro bajiguĩji ĩocʉ̃. Gãjerã ĩ ya moari masare tirʉ̃nʉtoni ito yicõri ĩnare ĩ ecatoni cũgʉ̃ yiguĩji ĩ ʉjʉ ĩre.
24090  MAT 25:13  Ito bajiri ña yucãña mʉa. “Jane busuri itocõ ñaroca ejagʉ yiguĩji Jesús”, yi masibea mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
24092  MAT 25:15  Sĩgʉ̃re co dʉjamocõ mil niyeru cujiri ĩsiyijʉ. Gãjire jʉaji mil ĩsiyijʉ. Gãjire mil ñari cujiriacã ĩsiyijʉ. “Ado bajiroti moari seyoama ĩna”, yi tʉoĩa wacʉ ito bajiro ĩnare batoyijʉ ĩ. Ito bajiro yicõri wacoayijʉ.
24096  MAT 25:19  Yoari ĩna ʉjʉ tʉdi ejayijʉ mʉcana. “¿No bajiro yʉre moa ĩsiati ĩna?” yirocʉ ĩnare ji ñucayijʉ ĩ mʉcana.
24101  MAT 25:24  Ito yija bero gãji mil cujiri boca ãmirʉ ejayijʉ. Ĩ ʉjʉre ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Yʉ ʉjʉ sẽoro rotigʉ ñaquĩ ĩ. Ĩ otebeto cʉni, ĩ biabeto cʉni bare bʉja quena ñaquĩ ĩ, yi tʉoĩa wacʉ, güicʉ yʉ.