23214 | MAT 1:1 | Abraham ñayorʉ ito yicõri David ñayorʉ janerãbatia janami ñayijʉ Jesús. Jesús ñicʉsabatia wame mʉare gotigʉ ya yʉ. Ado bajiro wame cʉtiyoyijarã ĩna: |
23215 | MAT 1:2 | Abraham ñayorʉ macʉ ñayijʉ Isaac. Ito bero Isaac macʉ ñayijʉ Jacob. Jacob macʉ ñayijʉ Judá. Ito yicõri gãjerã ĩ ocabaji mesa cʉni ñayijarã. |
23216 | MAT 1:3 | Judá rĩa ñayijarã Fares ito yicõri Zara wame cʉtirã. Ĩna jaco ñayijo Tamar. Ito bero Fares macʉ ñayijʉ Esrom. Esrom macʉ ñayijʉ Aram. |
23217 | MAT 1:4 | Aram macʉ ñayijʉ Aminadab. Aminadab macʉ ñayijʉ Naasón. Naasón macʉ ñayijʉ Salmón. |
23220 | MAT 1:7 | Ito bero Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Roboam macʉ ñayijʉ Abías. |
23221 | MAT 1:8 | Abías macʉ ñayijʉ Asa. Asa macʉ ñayijʉ Josafat. Josafat macʉ ñayijʉ Joram. Joram macʉ ñayijʉ Uzías. |
23222 | MAT 1:9 | Uzías macʉ ñayijʉ Jotam. Jotam macʉ ñayijʉ Acaz. Acaz macʉ ñayijʉ Ezequías. |
23223 | MAT 1:10 | Ezequías macʉ ñayijʉ Manasés. Manasés macʉ ñayijʉ Amón. Amón macʉ ñayijʉ Josías. |
23226 | MAT 1:13 | Zorobabel macʉ ñayijʉ Abiud. Abiud macʉ ñayijʉ Eliaquim. Eliaquim macʉ ñayijʉ Azor. |
23227 | MAT 1:14 | Azor macʉ ñayijʉ Sadoc. Sadoc macʉ ñayijʉ Aquim. Aquim macʉ ñayijʉ Eliud. |
23230 | MAT 1:17 | Abraham rĩa janerãbatia David ĩ ñayorajʉna catorce masa ñasʉoyijarã. Abraham macʉ ñayijʉ Isaac. Isaac macʉ ñayijʉ Jacob. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja David ĩ ñarajʉna catorce ñarã ñayijarã ĩna. Ito bero mʉcana David macʉ ñayijʉ Salomón. Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja, Babiloniajʉ Israel sita gãnare ĩna ãmi warajʉna mʉcana catorce ñayijarã ĩna. Jeconías macʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel macʉ ñayijʉ Zorobabel. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja Cristo ĩ rujearajʉna catorce ñayijarã mʉcana. |
23235 | MAT 1:22 | Diore goti ĩsiri masʉ, “Ado bajiro rẽtaro yiroja”, ĩ yiado bajiroti rẽtayijʉ. Dios ĩ bʉsire gotigʉ ado bajiro yiyijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: |
23243 | MAT 2:5 | Ĩnajʉa ado bajiro yiyijarã ĩre: —Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeagʉ yiguĩji, yi ucañi sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ. Ado bajiro bajia ĩ ucare: |
23251 | MAT 2:13 | Ñocõare riasotiri masa ĩna tʉdija bero ángel goayijʉ Josére ĩ cãirojʉ. Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: —Yujiya, macʉacãre, ĩ jacore cʉni Egiptojʉ ãmi rudi wasa mʉ. Itojʉ riti ñama maji yʉ mʉre gotirocõjʉti. Herodes macʉacãre sĩarocʉ ĩre ãmagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ ángel Josére. |
23255 | MAT 2:17 | Ito bajiro Herodes rĩacare ĩ sĩa rotija Diore goti ĩsiri masʉ Jeremías wame cʉtigʉ ĩ ucado robo bajiroti rẽtayijʉ. Ado bajiro ucañi ĩ: |
23257 | MAT 2:19 | Egiptojʉ José ĩ ñaroca godayijʉ Herodes. Ĩ godaja bero Egiptojʉ José ĩ ñaroca ĩ cãirojʉ sĩgʉ̃ ángel ĩre goaĩoyijʉ. Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: |
23260 | MAT 2:22 | Ma wacʉjʉ tʉoyijʉ José, “Herodes ñajacʉ macʉ Arquelao wame cʉtigʉ ĩ jacʉre wasoagʉ Judea sitajʉ ñayijʉ”, yija tʉoyijʉ José. Iti tʉocõri wa ãmobisijʉ ĩ itojʉ. Mʉcana itojʉ cãiyijʉ ĩ. Ito bajiro cãicõri, “Galilea sitajʉ yʉ waja quena”, yiyijʉ ĩ. |
23264 | MAT 3:3 | Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtigʉ ĩ ucado bajiroti yiyijʉ Juan. “Ado bajiro yigʉ yiguĩji”, yirocʉ ucañi Isaías Juanre tʉoĩa yugʉ: Sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ mʉare ado bajiro oca sẽoro gotigʉ yiguĩji: “Ñeñaro mʉa yirise jidicãña mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ya ʉsijʉ ĩ queno ña masitoni. Ñeñaro yirise jidicãcõri quenarisejʉa tʉoĩaña mʉa”, yigʉ yiguĩji sĩgʉ̃, yi ucañi Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ. |
23268 | MAT 3:7 | Jãjarã fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri saduceo gaye tʉoĩarã cʉni ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Juan: —Mʉare yʉ idé gure ãmoboja mʉa. Ãña rima juniro bajiro ñeñaro yirã ña mʉa. Ado bajiro tʉoĩaboja mʉa: “Dios waja ĩ seniri rʉmʉ iti ejaroca manire waja senibiquĩji Dios. Ñeñaro yirã mani ñabojarocati manire ti maicõri manire waja senibiquĩji Dios”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãbeja mʉa tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare. |
23270 | MAT 3:9 | Ado bajiro yi tʉoĩabesa mʉa: “Abraham ñayorʉ janerãbatia gʉa ñare waja gʉare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ado bajiro bajia. Adi gʉ̃tana Abraham janerãbatia robo bajiro ĩ godo weo ãmoja, godo weo masiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare. |
23271 | MAT 3:10 | Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Juan: —Comeana yucʉre quẽarocʉ ñacãmi sĩgʉ̃. Ito bajiri yucʉ queno rica manigʉ̃re ti bʉjacõri quẽagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeana soegʉ yiguĩji ĩ. Ado bajiro yireoni ña iti: “Masa ĩna ñeñaro yirisere waja senirocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise jidicãbeja ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare”, yiyijʉ Juan masare. |
23284 | MAT 4:6 | Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Jesús mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: Ĩ ñaro gãna ángel mesare mʉre code rotigʉ yiguĩji Dios. Mʉ quedi waja gʉ̃tagã joejʉ quedi jeacõri mʉ ya gʉbo jeabe yirona mʉre boca ãmirã yirãji ĩna, yi gotia Dios oca, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Gaje ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi tobʉayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure. |
23288 | MAT 4:10 | Ito bajiro ĩ gotibojarocati: —Wasa Satanás mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: “Mani Ʉjʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉocõri cʉdija quena”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. |
23295 | MAT 4:17 | Iti sitajʉ ejacõri masare Dios oca riaso ucusʉoyijʉ Jesús. Ado bajiro gotiyijʉ: —Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri mama ʉsi wasoaya mʉa, yi masare riaso ucuyijʉ Jesús. |
23296 | MAT 4:18 | Itajura Galilea wame cʉtirita tʉnima wa ucugʉ wayijʉ Jesús. Ito wacʉjʉ tiyijʉ Jesús, Simón Pedro ito yicõri ĩ ocabaji Andrésre cʉni. Wai jori masa ñayijarã ĩna. Yori yucʉrina wai waya ñayijarã ĩna. |
23307 | MAT 5:4 | ’Adocãta tʉoĩa riorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ mʉa tʉoĩa riorise rẽtogʉ̃ yiguĩji Dios. |
23309 | MAT 5:6 | ’Adocãta Diore cʉdi jeo ãmorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji Dios, ĩre mʉa cʉdi jeo masitoni. |
23312 | MAT 5:9 | ’Adocãta oca quenori masa mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ, “Yʉ rĩa ña mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios. |
23321 | MAT 5:18 | Riti mʉare gotia yʉ. Dios ĩ rotirise ñajediro ñatĩñaro yiroja. Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa co wame godo cʉtibeto yiroja. Ñajediro Dios ĩ gotiado bajiroti rẽtaro yiroja. |
23324 | MAT 5:21 | Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia iti: “Gãjire sĩabesa. No gãjire sĩagʉ̃ti ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ. |
23330 | MAT 5:27 | Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia: “Gãji manojo rãca ajebesa”, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ. |
23334 | MAT 5:31 | Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Gaje ado bajiro gotia jane mejejʉ yigore: “Ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ manojore ĩ cõa ãmoja papera ucarʉja ĩre: Adio rãca manojo cʉtibojagʉti isore cõagʉ̃ ya yʉ. Yʉ manojo meje ñamo ĩja, yi ucarʉja ĩre”, yi gotia jane mejejʉ yigore. |
23336 | MAT 5:33 | Mʉcana gaje gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia iti: “Riti ado bajiro yicʉja yʉ”, Diore mʉa gotija mʉa goticãdo bajiroti yiba, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ. |
23337 | MAT 5:34 | Yʉama ado bajiro mʉare gotia: “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yicõri, riojo yiba. “Yʉ goticãdo bajiroti yicʉja yʉ”, yirocʉ “Riti gotia yʉ Dios ĩ ñaro riojo”, yibesa itioni. Ĩ ñaro ña ĩ rotirojʉ. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Adi macãrʉcʉ̃ro riojo cʉni, riti gotia yʉ”, yibesa itioni. |
23338 | MAT 5:35 | Adi macãrʉcʉ̃ro ña Dios yaro. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Jerusalén wame cʉtiri cʉto riojo cʉni riti gotia yʉ”, yibesa itioni. Mani Ʉjʉ ñasagʉ cʉto ña Jerusalén. Ito bajiri iti cʉto wame rãca “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yibesa. |
23339 | MAT 5:36 | “Yʉ ya rijoganati riojo gotia yʉ”, yibesa itioni. Ñirise, botirise mani ya rijoga joa godo weo masibea mani. Dios sĩgʉ̃ti ñami itioni godo weo masigʉ̃. Ito bajiri iti wame rãca, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yibesa mʉa. |
23341 | MAT 5:38 | Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia iti: “Sĩgʉ̃ ĩ cajea jioja gãjire cʉni cajea jioja quena. Sĩgʉ̃ ĩ guji jabejasãja gãjire cʉni guji jabejasãja quena”, yiyijarã masa jane mejejʉ gãna. |
23342 | MAT 5:39 | Yʉama ado bajiro mʉare gotia. Sĩgʉ̃ ñeñaro mʉare ĩ yija ĩre gãmebeja. Ado bajirojʉa yiba. Sĩgʉ̃ rio mʉare ĩ jaja gaje dʉja cʉni rotiba. |
23344 | MAT 5:41 | Sĩgʉ̃ ĩ ya gajeoni coji cõrecõ ĩ ũma rotija jʉaji cõrecõ ĩre ũma ĩsima. “Ado bajiro yʉre moa ĩsiña”, gãji mʉare ĩ rotija, ĩ rotiro rẽto bʉsaro ĩre moa ĩsija quena. |
23346 | MAT 5:43 | ’Jane mejejʉ gãna ĩna bʉsigore tʉogoana ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajia iti: “Mʉa babare queno ti maiña. Ito yicõri mʉa wajacʉre ti teya”, yiyijarã masa jane mejejʉ gãna. |
23364 | MAT 6:13 | ¿No bajiro yʉre cʉdirã yirãjida ĩna? yi tʉoĩabesa gʉare. Gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉaya. Mʉ ña ʉjʉ ñatĩñarocʉ. Mʉ ña bʉto masitĩñare gaye rʉcotĩñarocʉ. Mʉ ña masa jeyaro ĩna rʉ̃cʉbʉotĩñarocʉ. Itocõ ña. Amén. Ito bajiro Diore mʉa bʉsija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23370 | MAT 6:19 | ’Adi sitajʉ gajeoni jairo mio cũbesa. Adojʉ gajeoni mʉa mio cũbojarisere mʉtarãcã barã yirãji gajeoni bari masa. Gajeoni jogaro yiroja, ito yicõri riniri masa rinirã yirãji. |
23374 | MAT 6:23 | Ito bajibojarocati tibojarãti queno mani tʉoĩabeja, mani ya ʉsi cʉni quenabetoja manire. Rãitĩarojʉ mani rʉ̃gõro robo bajiro bajiroja manire. “Ado bajiro ãmoami Dios”, yi masibojarãti Diore mani cʉdibeja, ĩre masirã meje ña mani. Ito bajiri bʉto bʉsa rãitĩarojʉ mani rʉ̃gõro robo bajiro bajiroja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23388 | MAT 7:3 | “Ãnire jabeto seti ña”, yibojarãti, “Gʉare jai bʉsaro seti ña”, yi masibea mʉa. Seti cʉtirã ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajirã ña mʉa. Tʉote. Mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã iti ñaja ti masia mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãña biaja, ti masibea mʉa. |
23390 | MAT 7:5 | “Yiro robo yirã ña gʉa”, yirã ñaboja mʉa. Mʉa ya cajeajʉ sita sãñarisere ãmicãña maji cajero. Iti sita mʉa ãmicãja berojʉa queno ti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri mʉa babare cajeajʉ sũjuri ñarisere ãmicã masirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa bajia. Bʉto ñeñaro yirise mʉa jidicãja berojʉa, “Mʉ ñeñaro yirise jidicãña mʉ”, yi masirã yirãji mʉa babare, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23422 | MAT 8:8 | Ito bajiro ĩ yiroca ado bajiro cʉdiyijʉ surara ʉjʉ, Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, ñasagʉ meje ña yʉ, yʉ ya wi mʉ sãjabojaja cʉni. Adojʉnati goti ñucaña mʉ. Ito yirocati yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji. |
23423 | MAT 8:9 | Gãjerã yʉ ʉjarã roca gagʉ ña yʉ. Ĩna rotirise cʉdigʉ ña yʉ. Ito bajiri yʉ roca gãna yʉ ya surara yʉ rotirã ñama yʉre cʉni. Sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija waguĩji ĩ. Gãjire, “Waya”, yʉ yija wadiguĩji ĩ. Ito yicõri yʉre ejabʉari masʉ ĩre yʉ rotija, ĩre yʉ rotiro bajiroti yiguĩji ĩ. Adojʉnati mʉ goti ñucaja yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23425 | MAT 8:11 | Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã ũmacañi ĩ quedi sãjaro gãna ĩ joejearo gãna cʉni ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ba rujirã yirãji ĩna. Abraham, Isaac, ito yicõri, Jacob ñayoana rãca ba rujirã yirãji. |
23431 | MAT 8:17 | Ito bajiro rẽtayijʉ Isaías Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ ĩ goticãdo bajiroti. Ado bajiro yiyijʉ Isaías ñayorʉ: “Manire rujʉ gajajuarise ito yicõri mani rujʉ ñarise cʉtirise yisiogʉ yiguĩji”, yiyijʉ Isaías ñayorʉ yʉre tʉoĩa yugʉ, yiyijʉ Jesús masare. |
23434 | MAT 8:20 | Ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Buyairoare ĩna caniri goje ñacʉ. Wʉtirãre cʉni ĩna ya jibʉ ñacʉ. Ito bajibojarocati Masa Rĩjorʉreama no cũñarajʉ ma ĩreama. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre. |
23436 | MAT 8:22 | —Adocãtati yʉre sʉyaja quena. Godarãma godarãmasiti gãmeri yujejaro. Jeyaro mʉ tʉoĩa oca jairisere jidicãcõri yʉre sʉyaja quena, yiyijʉ Jesús ĩre. Yʉre tʉorʉ̃nʉmena godacãnare bajiro bajirã ñama. Ĩnamasiti godarãre yujerã yirãji. |
23443 | MAT 8:29 | Jesure ticõri ado bajiro awasãyijarã ĩnare sãñarã rʉ̃mʉ́a: —Jesús, Dios Macʉ ña mʉ. ¿No yija gʉa tʉ wadiati mʉ? ¿Adocãta jeame ʉ̃jʉrojʉ gʉare cõacõri gʉa tõbʉjaroca yigʉ wadiri mʉ? yiyijarã ĩna Jesure. |
23447 | MAT 8:33 | Yeseare tirʉ̃nʉbojana ito iti bajija ticõri, güirã ũmaquedi wayijarã ĩna. Cʉtojʉ ejacõri, “Ado bajiro rẽtamʉ”, yirona goti jeoyijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́a sãñabojarãre ĩna rʉ̃mʉ́a budigore gaye goti jeoyijarã ĩna iti cʉto gãnare. |
23454 | MAT 9:6 | Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Adi sitajʉ Dios ĩ cũre rãca ña yʉ. Ito bajiri masa ñeñaro ĩna yirisere ãcabojo masia yʉ. “Riti Dios ĩ cũrʉ ña mʉ”, yʉre mʉa yi ti masitoni ado bajiro ya yʉ rudurʉre: —Wʉmʉña. Mʉ ya cama ãmiña. Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa, yiyijʉ Jesús. |
23456 | MAT 9:8 | Ĩ ito bajiro bajija ticõri, güiyijarã masa. “Adi sita gagʉre ĩ masirise jidicãñi Dios”, yi tʉoĩacõri, Diore rʉ̃cʉbʉoyijarã masa. |
23461 | MAT 9:13 | Dios oca tuti gaye ticõri tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro gotia iti. “Gãjerãre mʉa tʉo maire ãmoa yʉ. Gãjerãre tʉo maibitibojarãti ecarʉre sĩacõri yʉre mʉa soe ĩsibojaja ñe waja ma iti”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús ĩnare. Queno yirãre jirocʉ meje adi sita wadicʉ yʉ. Ñeñaro yirãre ñeñaro ĩna yirise jidicãtoni gaje adi sitajʉ wadicʉ yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23472 | MAT 9:24 | Jesús ado bajiro gotiquĩ ĩnare: —Adijʉre budigoya mʉa maji. Adio macoacã cõgõ meje yamo. Canigõ yamo, yiquĩ Jesús ĩnare. Ĩ ito yija tʉocõri, ĩre ajacã ĩna. |
23488 | MAT 10:2 | Adocõ ña gʉa jʉa gʉbojeno ñarã Jesús oca riaso ucutoni ĩ cũana. Tite mʉa. Cajero Simón Pedro wame cʉtigʉ ito yicõri ĩ ocabaji Andrés, ito bero Santiago, ito bero ĩ ocabaji Juan, Zebedeo rĩa ñama ĩna. |
23489 | MAT 10:3 | Bero Felipe, bero Bartolomé, bero Tomás, ito bero yʉ Mateo ʉjarãre yiari waja seni ĩsibojacacʉ, ito bero Santiago, Alfeo macʉ ñami. Ito bero Tadeo. |
23491 | MAT 10:5 | Ado bajiro gʉa jʉa gʉbojeno ñarãre riaso ucu rotiquĩ Jesús: —Judio masa meje ĩna ñari cʉtori riaso ucubeja mʉa. Samaria sita cʉtori cʉni wabeja mʉa. |
23502 | MAT 10:16 | ’Yʉ mʉare riaso ucu rotija, oveja robo bajiro yaia wato guijorojʉ mʉare cõa yʉ. Queno ãñare bajiro ñacãña mʉa. Ito bajibojarocati bujare bajiro queno yirã ñama mʉa. Itojʉ mʉa waroto riojʉa, “Ado bajiro mani yija quena”, yirona queno tʉoĩama maji. Ito bajiri ito gãna mʉa ejaroca ñeñaro ĩna yibojarocati queno yiba mʉama ĩnare. |
23533 | MAT 11:5 | Ado bajiro ĩre mʉa gotire ãmoa yʉ: “Timena cʉni ticoa. Wamena cʉni wacoa. Rujʉ cami jogarã cʉni cami yaticoa. Tʉomena cʉni tʉocoama. Godana cʉni tʉdi caticoama. Ito yicõri bojoro bʉjarã cʉni Dios oca quenarise gaye tʉo, baji ñañi ĩna Jesús ĩ masirise ĩ ĩojare”, yi gotiba, Juan tʉ mʉa ejaja. |
23553 | MAT 11:25 | Iti rʉmʉri Diore ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Cʉna, ũmacʉ̃jʉ gagʉ Ʉjʉ ña mʉ. Adi tuti gagʉ cʉni Ʉjʉ ña mʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Yʉ riasorise ñasari masa, bʉto tʉo masirãre cʉni ĩna masibitiroca ya mʉ. Ito yicõri yʉ riasorise bʉto ñasari masa meje, bʉto tʉo masimenare cʉni ĩna tʉo masiroca ya mʉ. Ito bajiri mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. |
23565 | MAT 12:7 | Dios oca tuti gaye queno tʉoĩa masibea mʉa. Ado bajiro gotia iti: “Masa gãjerãre queno ti maija quena yʉre. No yibea ecarʉ sĩacõri yʉre ĩna soe ĩsija”, yi gotia Dios oca. Itire mʉa tʉoĩa masija, gãjerãre ti maicõri, “Ĩnare seti ña”, yibitiboana mʉa. |
23575 | MAT 12:17 | Isaías ñayorʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ goticãdo bajiroti rẽtacʉ iti. Ado bajiro goti ucayoñi Isaías ñayorʉ: |
23590 | MAT 12:32 | Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. No yʉre ĩ bʉsituja, ĩocʉ̃re ãcabojo masiguĩji Dios. Ito bajibojarocati, no Espíritu Santore ĩ bʉsituja itireama ĩre ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios. Adi tutire ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ cʉni ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios, Espíritu Santore masa ĩna bʉsituja, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23591 | MAT 12:33 | ’Yucʉgʉ quenaricʉ iti ñaja, quenarise rica cʉtiro yiroja. Yucʉgʉ ñeñaricʉ iti ñaja, ñeñarise rica cʉtiroja. Ricajʉ ticõri, “Adigʉ ña quenarise rica cʉtiricʉ, adigʉ ña ñeñarise rica cʉtiricʉ”, yi ti masia mani. |
23598 | MAT 12:40 | Ado bajiro rẽtayijʉ Jonásre: Ʉdia rʉmʉ, ʉdia ñami wai jaigʉ totijʉ ñabojayijʉ. Ito bajiroti yʉ cʉni Masa Rĩjorʉ ñami ʉdia ñami ʉ̃mʉa ʉdia rʉmʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ sita watojʉ. |
23611 | MAT 13:3 | Ito yija goti masiore ocana masare riasoquĩ Jesús. Ado bajiro riasoquĩ ĩ: —Sĩgʉ̃ wesecajʉ ĩ ya ote ajeri otegʉ wayijʉ ĩ. |
23619 | MAT 13:11 | Ado bajiro gʉare cʉdiquĩ ĩ: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna tʉoĩabitire mʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãreama ĩna masiroca yibeami Dios. |
23623 | MAT 13:15 | Adocãta gãna yʉ tʉoĩaro bajiro ĩna ya ʉsina yʉre tʉoĩa ãmobeama ĩna. Tʉobojarãti ñeñaro tʉo godo weorãji. Ito yicõri tibojarãti bibicãna bajiro bajiama ĩna. Yʉ ĩobojarise ti ãmobeama. Ĩna ya gãmo gojena tʉo ãmobeama ĩna. Ĩna ya ʉsina tʉo masi ãmobeama ĩna. Ito yicõri yʉre yisio rotirã ejamena yirãji ĩna, yi gotiami Dios, yi ucayoñi Isaías ñayorʉ, yiquĩ Jesús gʉare. |
23636 | MAT 13:28 | Ito ĩna yijare: “Sĩgʉ̃ yʉ wajacʉ oterʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito ĩ yijare: “¿Adocãta ta widirise gʉa wãjagore ãmoati mʉ?” yi seniĩayijarã ĩna ʉjʉre. |
23638 | MAT 13:30 | Adocãta ote rãca cocati bʉcʉacõjaro maji. Iti rica cʉtiroca mʉare wãja roticʉja yʉ maji. Ito yicõri itire soeja quenaroja. Ito bero rica ãmicõri rica cũadojʉ mʉare seo roticʉja yʉ”, yiyijʉ oteri masʉ ĩ ya moari masare, yi riasoquĩ Jesús masare. |
23643 | MAT 13:35 | Ito bajiro masare ĩ riasoja Diore goti ĩsiri masʉ ĩ goticãdo bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro gotiyoñi ĩ: Goti masiore ocana riti masare gotigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro rujeoroto riojʉa gaye masa ĩna masibitire gotigʉ yiguĩji, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ yʉre tʉoĩa yugʉ, yiquĩ Jesús masare. |
23655 | MAT 13:47 | ’“Ado bajiro bajia Dios rotirojʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuri rʉmʉ”, yirocʉ gʉare riasoquĩ Jesús: Gãjerã wai wayari masa yorigʉ cõacõri wai jeyarore ãmiyijarã ĩna. |
23660 | MAT 13:52 | Gʉa ito bajiro yija, ado bajiro cʉdiquĩ ĩ gʉare: —Mʉa coriarã iti rʉmʉjʉ maji, bʉcʉrã oca riasori masa ñayijarã. Adocãtama yʉ rãca riasotirã ña mʉa. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca yʉ rãca riasoticõri jʉaji masire gaye ña mʉare. Dios oca, bʉcʉ mʉa tʉogore cʉni ña mʉare. Bʉcʉ oca, Dios oca mame cʉni masia mʉa. Ito bajiri gajeoni seorajʉ bʉcʉ gaye mame gaye cʉni bese masirã bajiro bajirã ña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare. |
23663 | MAT 13:55 | Adi sita gagʉ cumu jãi moari masʉ macʉ ñami ãni. Ito yicõri María macʉti ñami ãni. Santiago, José, Simón, Judas rĩjorʉti ñami ãni. |
23665 | MAT 13:57 | Ĩna ya sita gagʉti ĩ ñajare queno ĩre tʉorʉ̃nʉbiticã ĩna. Ado bajiro ĩnare gotiquĩ Jesús: —Dios oca goti ĩsiri masʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa. Ito bajibojarocati ĩ ya sita gãna, ĩ ya wi gãna cʉni ĩre rʉ̃cʉbʉomena yirãji, yiquĩ Jesús masare. |
23669 | MAT 14:3 | Ĩ Herodes ĩ ocabaji Felipe manojore ẽmayijʉ. Iso ñayijo Herodías wame cʉtigo. Ado bajiro yiyijʉ Juan Herodesre: —Isore manojo cʉtibitirʉja mʉre, yibojayijʉ Juan Herodesre. Ĩre tʉo ãmobisijʉ ĩ. Ito bajiri Juanre tubia rotiyijʉ Herodes. Ito yicõri come misina ĩre sia rotiyijʉ ĩ. |
23684 | MAT 14:18 | —Adojʉa yʉre ãmi waya maji, yiquĩ Jesús gʉare. |
23706 | MAT 15:4 | Ado bajiro rotia Dios oca: “Mʉ jacʉ, mʉ jacore cʉni queno rʉ̃cʉbʉoya mʉ. No ĩ jaco, ĩ jacʉre cʉni ñeñaro bʉsitugʉ godacoajaro”, yi rotia Dios oca. |
23707 | MAT 15:5 | Mʉama ricati bajiro rotia. Ado bajirojʉa rotia mʉa: “No, ‘Jeyaro gajeoni yʉ rʉcorise Diore yʉ ĩsiroti riti ña. Ito bajiri yʉ jacʉsabatiare ejabʉa masibea yʉ’, ĩ yija, ĩ jacʉsabatiare ejabʉabeja quena”, yi tʉoĩa rotiboja mʉa. |
23709 | MAT 15:7 | Mʉa yiro bajiro yirã meje ña mʉa. Diore goti ĩsiri masʉ Isaías ñayorʉ mʉare tʉoĩa wacʉ queno ucañi ĩ. Ado bajiro ucañi ĩ: |
23734 | MAT 15:32 | Ito yija gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ ĩ: —Ado gãnare ti bʉjatobea yʉ. Ʉdia rʉmʉ tʉja ĩja, adocãta yʉ rãca ĩna ñaroca. Ito bajiri queno bare ma ĩnare. Ĩna babetoti ĩna ya wirijʉ wa roti ãmobea yʉ. Ĩnare yʉ wa rotija majʉ boga quedirã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare. |
23735 | MAT 15:33 | Gʉajʉa ado bajiro yicʉ ĩre: —Ado masa manojʉ no bajiro masa tĩjaro bare bʉja masia ma, yicʉ gʉa Jesure. |
23744 | MAT 16:3 | Busuri jĩjʉ iti sũaja mʉa tija, wajʉ bueri rãca iti ñaja. “Adi rʉmʉ quenado ma”, ya mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ticõri, “Ito bajiro rẽtaro ya adi rʉmʉ”, yi masia mʉa. Ito bajibojarocati adi rʉmʉ rẽtarise gaye, “Ito bajiro bajiro wado ya”, yi masibea mʉa. |
23755 | MAT 16:14 | Ado bajiro cʉdicʉ gʉa ĩre: —Coriarã ĩna bʉsija, “Juan idé guri masʉ ñami”, yama ĩna mʉre. Gãjerãma, “Elías ñami”, yama ĩna. Gãjerãma, “Jeremías ñami”, yama ĩna. Gãjerãma, “Diore goti ĩsiri masʉ ñaguĩji gajea”, yama ĩna mʉre, yicʉ gʉa Jesure. |
23759 | MAT 16:18 | Ado bajiro mʉre gotia yʉ. Iti mʉ wame ña Pedro, “gʉ̃tagã”, yireoni ña iti Pedro. Riti ña mʉ bʉsirise. Iti oca mʉ bʉsirise jedibetoja. Gʉ̃tagã bʉtirica robo bajiro bajirise ña iti mʉ bʉsirise. Iti oca tʉocõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉ bero gãna. Ito bajiri yʉ ñarã, ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare godana ʉjʉ ĩnare rẽtocũbicʉ yiguĩji. Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji ĩna. |