23218 | MAT 1:5 | Salmón macʉ ñayijʉ Booz. Ĩ jaco ñayoyijo Rahab. Ito bero Booz macʉ ñayijʉ Obed. Ĩ jaco ñayoyijo Rut. Obed macʉ ñayijʉ Isaí. |
23224 | MAT 1:11 | Josías macʉ ñayijʉ Jeconías. Ito yicõri ĩ ocabaji mesa cʉni ñayijarã. Ito bajiro ĩna baji ñarijʉ Babilonia gãna Israel sita gãnare ñia ãmi wacõri ĩnare moari masa cʉtiyijarã ĩna ya cʉtojʉ. |
23230 | MAT 1:17 | Abraham rĩa janerãbatia David ĩ ñayorajʉna catorce masa ñasʉoyijarã. Abraham macʉ ñayijʉ Isaac. Isaac macʉ ñayijʉ Jacob. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja David ĩ ñarajʉna catorce ñarã ñayijarã ĩna. Ito bero mʉcana David macʉ ñayijʉ Salomón. Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja, Babiloniajʉ Israel sita gãnare ĩna ãmi warajʉna mʉcana catorce ñayijarã ĩna. Jeconías macʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel macʉ ñayijʉ Zorobabel. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja Cristo ĩ rujearajʉna catorce ñayijarã mʉcana. |
23239 | MAT 2:1 | Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeayijʉ Jesús. Iti rodori ĩ rujearoca iti sita ʉjʉ ñayijʉ Herodes wame cʉtigʉ. Iti rodori Jerusalénjʉ ejayijarã ũmacañi joeja wadiro gãna ñocõare riasotiri masa. |
23243 | MAT 2:5 | Ĩnajʉa ado bajiro yiyijarã ĩre: —Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeagʉ yiguĩji, yi ucañi sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ. Ado bajiro bajia ĩ ucare: |
23244 | MAT 2:6 | “Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉto, jaibiti cʉto ñabojarocati ñasari cʉto ñaro yiroja iti cʉto. Iti cʉto gagʉ ʉjʉ ñasagʉ rujeagʉ yiguĩji. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji yʉ ñarã Israel sita gãna ʉjʉ. Ĩnare tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Dios”, yi ucare ña adi, yiyijarã judio masa rotirise riasori masa. |
23246 | MAT 2:8 | Ito yija Belénjʉ ĩnare wa rotiyijʉ ĩ: —Wasa ĩ macʉacãre ãmatẽña. Mʉa ĩre ti bʉjaja yʉre gotirã wadiba. Yʉ cʉni ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ warocʉ ya, yiyijʉ ĩnare rʉogʉ. |
23254 | MAT 2:16 | Ñocõare riasotiri masa ĩre goti ãmomena gaje majʉ ĩna tʉdi waja tʉocõri, bʉto junisiniyijʉ Herodes. Ito bajiri junisinigʉ̃ Belén gãna rĩaca ʉ̃mʉare ito yicõri, iti cʉto tʉ gãna rĩacare cʉni sĩa roti jeocõyijʉ Herodes ĩ ya moari masare. Jʉa rodo tʉjarãre ĩna bero rujeanare cʉni sĩa roti jeocõyijʉ Herodes. “Jʉa rodo tʉja ñocõa ĩ rujeaja bero”, ñocõare riasotiri masa ĩna yija tʉocõri, jʉa rodo tʉjarãre ito yicõri ĩna bero rujeanare cʉni sĩa roti jeocõyijʉ Herodes. |
23276 | MAT 3:15 | Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉre mʉ idé gure ãmoa yʉ. Yʉre mʉ idé guja ñajediro Dios ĩ rotiro bajiro cʉdiana mani, yiyijʉ Jesús Juanre. —Baʉ ãmoa yʉ, yicõri Jesure idé guyijʉ Juan ĩja. |
23353 | MAT 6:2 | Ito bajiri bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉaja masa jeyarore goti batobeja. Ito bajiro yama minijuara wijʉ, marijʉ cʉni, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena. Bojoro bʉjarãre ĩna ejabʉaja, “Queno yirã ñama”, masa ĩna yitoni yama ĩnaõna. Riti mʉare gotia yʉ. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji. |
23358 | MAT 6:7 | ’Diore masimena ĩre ĩna bʉsija, coji gayeti bʉsimʉcʉtiama ĩna. “Bʉto mani bʉsimʉcʉtija Dios manire tʉogʉ yiguĩji”, yi tʉoĩa bʉsibojarãji ĩna. |
23368 | MAT 6:17 | Bamena riti Diore mʉa bʉsija, joa cʉni queno siro, rio cʉni queno coe yiba mʉare masa ti masime yirona. |
23369 | MAT 6:18 | “Bamena riti Diore bʉsirã ñama ĩna”, masa yibe yirona wanʉ quenama. Mani Jacʉ mani rãca ñagʉ̃ ĩ sĩgʉ̃ti masitĩñagʉ̃ yiguĩji. Gãjerã masibeto ĩ sĩgʉ̃ti masigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri manire waja yigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23390 | MAT 7:5 | “Yiro robo yirã ña gʉa”, yirã ñaboja mʉa. Mʉa ya cajeajʉ sita sãñarisere ãmicãña maji cajero. Iti sita mʉa ãmicãja berojʉa queno ti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri mʉa babare cajeajʉ sũjuri ñarisere ãmicã masirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa bajia. Bʉto ñeñaro yirise mʉa jidicãja berojʉa, “Mʉ ñeñaro yirise jidicãña mʉ”, yi masirã yirãji mʉa babare, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23391 | MAT 7:6 | ’Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23393 | MAT 7:8 | No senigʉ̃ti boca ãmiguĩji. No ãmagʉ̃ti bʉjagʉ yiguĩji. “Bʉsi ãmoa yʉ”, yigʉreti bʉsi rotigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23420 | MAT 8:6 | —Tʉoya yʉ Ʉjʉ mʉ. Yʉ ya wijʉ yʉ ya moari masʉ cõ yosami. Bʉto juni wisi yosami, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23428 | MAT 8:14 | Pedro ya wijʉ wayijʉ Jesús. Iti wi ejacõri, Pedro mañicõre tiyijʉ Jesús. Cama joejʉ iso cõ jesaja tiyijʉ Jesús. Bʉto rujʉ yayijʉ isore. |
23434 | MAT 8:20 | Ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Buyairoare ĩna caniri goje ñacʉ. Wʉtirãre cʉni ĩna ya jibʉ ñacʉ. Ito bajibojarocati Masa Rĩjorʉreama no cũñarajʉ ma ĩreama. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre. |
23442 | MAT 8:28 | Itajura gaje dʉjajʉ Gadara wame cʉtiri sita ejayijarã ĩna. Ito ĩna ejaroca jʉ̃arã ʉ̃mʉa masari cumajʉ budi wadiyijarã. Ito yicõri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna. Jʉ̃arãjʉti rʉ̃mʉ́a sãñarã ñayijarã ĩna. Bʉto guarã ñayijarã ĩna. Ito bajiri ĩna tʉ rẽta masia mañijʉ. |
23463 | MAT 9:15 | Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare goti masioquĩ Jesús: —¿Sĩgʉ̃ ĩ ãmo siari rʉmʉ ĩ rãca wanʉrona ĩ ji ñucana ĩ rãca ñabojarocati bojori bʉjarã yirãjida ĩna? Bojori bʉjamenaji. Yʉ baba mesa cʉni bojori bʉjamenaji ĩna rãca yʉ ñarocama. Co rʉmʉ yʉre ĩna ñiaroti rʉmʉ ejaro yiroja. Yʉre ĩna ñiaja ticõri, bamenati yʉre yiari Diore senirã yirãji yʉ baba mesa, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23465 | MAT 9:17 | Ʉyé mame ide wecʉ wiro bʉcʉ baju jiomenaji mani. Bʉcʉ baju mani jiojama wiro cuducoaroja. Ito yicõri idire wiro cʉni jʉajijʉ godaroja. Ito bajiro ʉyé mame ide wecʉ wiro mama bajuna jiore ñaroja. Ito yicõri ʉyé ide, wecʉ wiro cʉni corocõ ñaro yiroja, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23489 | MAT 10:3 | Bero Felipe, bero Bartolomé, bero Tomás, ito bero yʉ Mateo ʉjarãre yiari waja seni ĩsibojacacʉ, ito bero Santiago, Alfeo macʉ ñami. Ito bero Tadeo. |
23511 | MAT 10:25 | Sĩgʉ̃ riasotiri masʉ ĩre riasorʉre bajiroti yija quena. Ito yicõri moa ĩsiri masʉ ĩ ʉjʉre bajiroti yija quena. Yʉ mʉa ʉjʉre Beelzebú ĩna wame yi tudija, yʉ ñarã mʉa ñajare bʉto bʉsa mʉare bʉsiturã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare. |
23545 | MAT 11:17 | “Seru jutia gʉa. Ito bajibojarocati borobea mʉa. Bojori bʉjare basa gʉa sẽabojaja otibea mʉa”, rĩaca yi ajerã robo bajiro bajirã ñama adi rʉmʉri gãna. |
23549 | MAT 11:21 | —Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Corazín gãna. Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Betsaida gãna cʉni. Tiro cʉto gãna ito yicõri Sidón cʉto gãnare cʉni mʉare tiyamani yʉ ĩocato bajiro ĩnare yʉ ĩoja iti rʉmʉjʉ ĩna ñeñaro yirisere tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãboana ĩna. “Gʉa ñeñaro yirise jidicã gʉa”, yirona yutabuju bojori baju sãñaboana ĩna. Ito yicõri, “Bojori bʉja gʉa”, yirona ĩna ya rijogajʉ õja jeoboana ĩna. |
23582 | MAT 12:24 | Ito bajiro masa ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yicã fariseo gaye tʉoĩarã: —Rʉ̃mʉ́are ĩ bucõaja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Beelzebú wame cʉtigʉ ĩ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ, yicã ĩna. |
23585 | MAT 12:27 | “Beelzebú wame cʉtigʉ ĩ ejabʉarisena rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ”, yiboja mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yʉre yi tʉoĩabojaja, “Rʉ̃mʉ́ ĩ ejabʉarise rãca bucõama gʉa rãca gãna”, yirãre bajiro ya mʉa. “Tʉoĩa wisarã ya gʉa”, yi tʉoĩarʉja mʉare. |
23630 | MAT 13:22 | Gãjerãma Dios oca tʉo ñiabojarãti bʉto adi sita gaye tʉoĩa ʉsirioama ĩnaõna. Ĩna ñama jota wato quedira ajeri robo bajiro bajirã. Bʉto gajeonire tʉoĩa ãmosacõri queno Dios ocare tʉo sʉyabeama ĩnaõna. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro queno yi masimena yirãji ĩna, ito yicõri ĩre queno moa ĩsimenaji ĩna. |
23658 | MAT 13:50 | Besecõri ñeñarãreama jeame ʉ̃jʉrojʉ cõarã yirãji ĩna. Ito jeame ʉ̃jʉrojʉ ejacõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji. Ito bajiri bʉto tʉoĩa oticõri oca jairã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare. |
23660 | MAT 13:52 | Gʉa ito bajiro yija, ado bajiro cʉdiquĩ ĩ gʉare: —Mʉa coriarã iti rʉmʉjʉ maji, bʉcʉrã oca riasori masa ñayijarã. Adocãtama yʉ rãca riasotirã ña mʉa. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca yʉ rãca riasoticõri jʉaji masire gaye ña mʉare. Dios oca, bʉcʉ mʉa tʉogore cʉni ña mʉare. Bʉcʉ oca, Dios oca mame cʉni masia mʉa. Ito bajiri gajeoni seorajʉ bʉcʉ gaye mame gaye cʉni bese masirã bajiro bajirã ña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare. |
23683 | MAT 14:17 | —Bare ma gʉare. Naju riti co dʉjamocõacã ña gʉare. Ito yicõri wai jʉ̃arãti ñama gʉare, yicʉ gʉa Jesure. |
23691 | MAT 14:25 | Busu mʉja wadiroca Jesús gʉa tʉ ejaquĩ ide joena wadicõri. |
23696 | MAT 14:30 | Bʉto mino iti wẽaja tʉocõri, itire güiquĩ Pedro. Ito bajiri jacũrisena ruja wasʉoquĩ Pedro: —Yʉ Ʉjʉ yʉre masoña mʉ, yi awasãquĩ Pedro. |
23704 | MAT 15:2 | —¿No yija bʉcʉrã ĩna yisotire bajiro yiro robo cʉdibeati mʉ rãca riasotirã? Mʉ rãca riasotirã ĩna baroto riojʉa ãmo coebeama ĩna. Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiro yiro robo yibeama ĩna, yicã ĩna Jesure. |
23705 | MAT 15:3 | Ito bajiro ĩna yijare, ado bajiro ĩnare cʉdiquĩ Jesús: —Bʉcʉrã masa ĩna rotirejʉa cʉdirona Dios ĩ rotirisejʉare cʉdibea mʉa. |
23733 | MAT 15:31 | Bʉsimena bʉsicã. Ruduana wacã. Cajea mana ticã. Rujʉ ñeñarã quenari rujʉ, rujʉ cʉticã. Ito bajija ticõri, ti ʉcacã masa. Ito bajiri Diore wanʉ rʉ̃cʉbʉosʉocã ĩna. “Judio masa ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ Dios ĩ ñami quenagʉ̃”, yi rʉ̃cʉbʉocã masa. |
23744 | MAT 16:3 | Busuri jĩjʉ iti sũaja mʉa tija, wajʉ bueri rãca iti ñaja. “Adi rʉmʉ quenado ma”, ya mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ticõri, “Ito bajiro rẽtaro ya adi rʉmʉ”, yi masia mʉa. Ito bajibojarocati adi rʉmʉ rẽtarise gaye, “Ito bajiro bajiro wado ya”, yi masibea mʉa. |
23784 | MAT 17:15 | —Yʉ Ʉjʉ yʉ macʉre ti maiña mʉ. Ñama cõre cõsotiami ĩ. Ito bajiri ruje tõbʉjasotiami ĩ. Biyaro ʉsi jedi quedisotiami yʉ macʉ. Coji rʉyabeto jeame ʉ̃jʉrojʉ ʉsi jedi quedisotiami ĩ. Ito yicõri riacajʉ cʉni ʉsi jedi quedisotiami. |
23803 | MAT 18:7 | Bʉjato bʉjarã yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yiri masa. Masare ñeñaro ĩna yiroca yirise ito bajiro riti bajitĩñaro yiroja. Ito bajibojarocati, gãjerã ĩna ñeñaro yiroca ĩnare yigʉre bʉjato bajia ĩre, yiquĩ Jesús gʉare. |
23812 | MAT 18:16 | “Bajibea bʉrãti ya mʉa”, ĩ yija, gãjerã jʉ̃arãre ji ñucama. Ito bajiri mʉa bʉsirise ĩna tʉoja. “Riti bajia iti”, yi masirã yirãji ĩna. |
23823 | MAT 18:27 | Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre ti maiyijʉ ĩ: “Baʉ, no yibeati”, yi ĩre jidicãyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉ. |
23824 | MAT 18:28 | ’Ito bajiro ĩ ʉjʉ yija tʉocõri, budi wayijʉ ĩ. Budi wacõri ĩ baba ĩre waja ruyuriogʉre ti bʉjayijʉ ĩ cʉni. Ito bajiri ĩ babare ĩ ya ãmʉma ñia rʉ̃gʉ̃cõri, “Yʉre mʉ waja ruyuriorise cojiti waja tĩoña mʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre. |
23830 | MAT 18:34 | Bʉto junisinicõri ĩre ĩ waja ruyuriorise ĩ waja tĩotoni ĩre tubia rotiyijʉ ĩ ʉjʉ: “Yʉre ĩ waja ruyuriorise ĩ tĩobeja budibicʉ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ ʉjʉ, yi gotiquĩ Jesús gʉare, gʉa tʉo masitoni. |
23831 | MAT 18:35 | Bajiroti gaye gʉare riasoquĩ Jesús. Ado bajiro gʉare gotisʉsaquĩ Jesús: —Ito bajiro riti yigʉ yiguĩji yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ ñagʉ̃ cʉni, gãjerã mʉa ñarãre ñeñaro ĩna yirisere mʉa ãcabojobeja, yiquĩ Jesús gʉare. |
23853 | MAT 19:22 | Jesús ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉto bojori bʉja tʉdi waquĩ ĩ, ĩ ya gajeonire maigʉ̃. Bʉto gajeoni jaigʉ ñayijʉ ĩ. |
23862 | MAT 20:1 | “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, gʉa yi masitoni ado bajiro goti masioquĩ Jesús gʉare: —Sĩgʉ̃ ʉyé wese co wese rʉcogʉ ñayijʉ. Busuri jĩjʉ ĩre moa ĩsironare ãmagʉ̃ wayijʉ ĩ. |
23869 | MAT 20:8 | Rãiocũro ñaroca ĩ ya moari masare coderi masʉre ji ñucayijʉ ĩ, ĩ ya moari masare ĩ waja yitoni. “Bero moare sãjacãnajʉare waja yisʉoya. Ito yicõri moare sãjasʉocãnajʉare waja yi gajanoaña”, yiyijʉ ĩ, ĩ ya moari masare coderi masʉre. |
23896 | MAT 21:1 | Jerusalén cõña warã Betfagé wame cʉtiri cʉto ejacʉ gʉa. Jabeto cõñasʉocʉ Jerusalén ĩja. Olivos wame cʉtiri tʉria jʉdo ñacʉ iti cʉto. Jʉ̃arã gʉa rãca gãnare ĩ rãca riasotirãre, |
23898 | MAT 21:3 | Sĩgʉ̃ mʉare ĩ bʉsija. “Mani Ʉjʉ ĩnare ãmoami”, yiba. “Yoari mejeti mʉcana mʉre jʉdacõarã yirãji gʉa”, yiba. Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, “Baʉ wasa”, yigʉ yiguĩji mʉare, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23900 | MAT 21:5 | Jerusalén gãnare ado bajiro yiba: “Tiya mʉa. Mʉa Ʉjʉ wadiami. ‘Ñasagʉ ña yʉ’, yirocʉ meje ejami ĩ. Burro gajeoni ũmari masʉ macʉ ĩ joe jesacõri wadiami ĩ”, yiba, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ. |
23902 | MAT 21:7 | Burro ĩ macʉ rãcati ãmi wadiñi ĩna. Ĩna ya yutabujurire ruacõri burro joere jeocã ĩna. Ito ĩna yija bero mʉja jeaquĩ Jesús ĩja. |
23912 | MAT 21:17 | Ito yija bero ĩnare wagocʉ gʉa. Ĩnare wagocõri Betania wame cʉtiri cʉtojʉ ejacʉ gʉa. Itojʉ canicʉ gʉa. |
23925 | MAT 21:30 | Ito yija ĩ macʉ gãjire cʉni ito bajiroti moa rotiyijʉ. “Baʉ, moagʉ̃ wacʉja cʉna yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩja ĩ jacʉre. Ito yibojagʉti moagʉ̃ wabisijʉ ĩ. |
24000 | MAT 23:13 | Fariseo gaye tʉoĩarãre, judio masa rotirise riasori masare cʉni bʉsigʉ ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro bajiro yirã meje ña mʉa. Dios ĩ rotirojʉ gãjerã ĩna sãjabititoni itire camota mʉa. Gãjerã ĩna sãja ãmobojarocati ĩnare camota mʉa. Ito bajiri mʉa cʉni sãjamena yirãji, yiquĩ Jesús ĩnare. |
24001 | MAT 23:14 | ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Manʉjʉ godagoana romiare rʉocõri jairoguti ĩnare waja senia mʉa. Ito bajiro yicõri ĩna rʉcobojarisere ñarocõti ẽma jeoa mʉa. Queno yimena ñabojarãti masa mʉare tʉo wanʉtoni yoari ĩna tiro riojo Diore bʉsitobʉaboja mʉa. Ito bajiri bʉto bʉsa mʉare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri gãjerã rẽtoro tõbʉjarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare. |
24002 | MAT 23:15 | ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. “Mani robo gãji ĩ tʉoĩaja quena”, yi tʉoĩabojacõri jeyaro masare riaso ucua mʉa. Sĩgʉ̃ mʉare bajiro tʉoĩaroca mʉa yigʉre bʉto bʉsa ñeñaro ĩ tʉoĩaroca ya mʉa. Ito bajiri mʉa rẽto bʉsaro ñeñaro yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉjami ĩ cʉni, yiquĩ Jesús ĩnare. |
24003 | MAT 23:16 | ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. Cajea mana gãjerã cajea manare tʉ̃a wabojarãre bajiro bajirã ña mʉa. Ado bajiro gãjerãre yiboja mʉa: “ ‘Dios ya wi wamenati ado bajiro yicʉja yʉ’, yibojarãti mʉa yiro robo yibeja cʉni no yibea iti. ‘Dios ya wijʉ oro wamena ado bajiro yicʉja yʉ’, mʉa yija, yiro bajiroti yiba itireama”, yiboja mʉa gãjerãre. |
24010 | MAT 23:23 | ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Jũ queno sʉtirise, anís, menta, comino waja rʉ̃cʉbiti gaye mʉa rʉcoja, Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiroti Diore jabeto ĩsia mʉa. Ito bajibojarocati rotire ñasarisere tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ado bajiro bajia ñasarise, queno yire, gãjerãre ti maire, Diore tʉorʉ̃nʉre, itocõti ña ñasarise. Iti gaye yitĩñama mʉa, Diore jabeto ĩsire gaye cʉni jidicãbeja mʉa. |
24012 | MAT 23:25 | ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Somotẽro idira tẽrori cʉni joejʉa riti coea mʉa. Totijʉama ñarocõti ʉeri cʉtia maji. Mʉa guaja, joe rujʉ riti coea mʉa. Jubejʉama ñeñaro tʉoĩa maji. Gãjerã ĩna rʉcorise ti ʉorã ĩnare rʉoa mʉa. Ito bajiri bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. |
24022 | MAT 23:35 | Abel queno yigʉ ñayorʉre sĩasʉoyijarã mʉa ñicʉsabatia ito yicõri Berequiás macʉ Zacaríasjʉre sĩasʉsayijarã. Dios ya wijʉ Diore ĩna soe ĩsisotira casabo tʉ Zacaríasre sĩayija mʉa. Mʉa ñicʉsabatiare bajiroti ya mʉa cʉni. Ito bajiri queno yirãre ĩna sĩagore ñajare seti ña mʉare cʉni. |
24046 | MAT 24:20 | Bʉto ʉsari rʉmʉ, tujacãra rʉmʉ cʉni iti ito bajija, rudi ãmomena Diore senima mʉa. |
24053 | MAT 24:27 | Bʉjo ĩ borea borea yirise ʉsitutujʉ ĩ borea yirise cojisiti iti sojejʉ quedituaja tia mani. Itire bajiroti ejagʉ yigʉja yʉ cʉni. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. |
24068 | MAT 24:42 | ’Bocatiari ñacãña mʉa. Yʉ mʉa Ʉjʉ yʉ tʉdi ejaroti rʉmʉ masibea mʉa. |
24128 | MAT 26:5 | Ado bajiro bʉsiyijarã ĩna: —Basa rujarʉmʉ Jesure sĩamenaji mani. Rujarʉmʉ mani sĩaja, bʉto manire masa oca jaicõri gãmeri oca menirã yirãji ĩna, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna. |
24129 | MAT 26:6 | Betaniajʉ Simón cami jogagorʉ ya wijʉ ñacʉ gʉa Jesús rãca. |
24130 | MAT 26:7 | Iti cʉto gʉa ñaroca sĩgõ gʉ̃tagã toti cʉtiricajʉ sʉtirise jiocõri ãmi ejacõ. Sʉtirise iso jioraga alabastro wame cʉticʉ. Bʉto waja cʉtirise ñacʉ iti sʉtirise. Jesús ĩ ba rujiroca ĩ ya rijogajʉ sʉtirise jiojeocõ iso. |
24147 | MAT 26:24 | Dios oca iti gotiro bajiroti rẽtaro yiroja yʉre. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉre sĩarã yirãji masa. Bʉjato yiguĩji yʉre ñiatoni gãjerãre gotirocʉ. Rujeabiticõ rʉjabojañi ĩama, yiquĩ Jesús gʉare. |
24149 | MAT 26:26 | Ito yija bero gʉa ba rujiroca ĩ ya ãmojʉ naju ãmi rʉcoquĩ Jesús. “Queno ya Dios mʉ”, yicõri gʉa ĩ rãca riasotirãre batoquĩ. —Baya, iti ña yʉ ya rujʉ robo bajiro bajirise, yiquĩ Jesús gʉare. |
24153 | MAT 26:30 | Ito ĩ yija bero Diore basacʉ gʉa. Basa tĩocõri Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ wacʉ gʉa. |
24166 | MAT 26:43 | Tʉdi wacʉ ĩna caniroca tʉdi ejayijʉ Jesús mʉcana. Bʉto wʉjo ĩnare jeobʉaja caniyijarã ĩna. |
24199 | MAT 27:1 | Busuri gaje rʉmʉ paia ʉjarã, judio masa bʉcʉrã minijua ñayijarã. Sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacõri, “Ado bajiro Jesure sĩarʉja mani”, yi tʉoĩa ñayijarã ĩna. |
24203 | MAT 27:5 | Ito ĩna yija tʉocõri, Dios ya wijʉ niyeru cujiri rea bateyijʉ Judas. Ito yi, budicoayijʉ. Budi wacõri yucʉgʉjʉ mʉjayijʉ. Mʉjacõri ĩmasiti ĩ ya ãmʉmajʉ jũgʉbo cano yicõri quedi yoja godayijʉ. |
24214 | MAT 27:16 | Iti rʉmʉri tubiara wijʉ ñayijʉ sĩgʉ̃, masa jeyaro ĩna masi jedigʉ Barrabás wame cʉtigʉ. |
24215 | MAT 27:17 | Masa ĩna minijua ñaroca ado bajiro seniĩayijʉ Pilato: —¿Ñimʉjʉare yʉ bucõare ãmoati mʉa? ¿Barrabásre, Jesucristo mʉa yigʉre bucõagʉ̃tite? yi seniĩayijʉ Pilato. |
24218 | MAT 27:20 | Paia ʉjarã, judio masa bʉcʉrã cʉni, “Barrabásjʉare bucõa rotiya mʉa”, yiyijarã ĩna masare. “Ito yicõri Jesure sĩa rotiya mʉa”, yiyijarã ĩna masare. Ito bajiro ĩna yijare ito bajiroti tʉoĩayijarã masa cʉni. |
24219 | MAT 27:21 | Ito ĩna yija bero masare mʉcana ado bajiro seniĩayijʉ ʉjʉ Pilato: —¿Nijʉare yʉ bucõare ãmoati mʉa? yi seniĩayijʉ Pilato ĩnare: —Barrabásjʉare mʉ bucõare ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna Pilatore. |
24224 | MAT 27:26 | Ito yija bero Barrabásre bucõayijʉ Pilato. Ĩre bucõacõri ĩ ya surarare ĩsiyijʉ Pilato Jesure ĩna bajetoni, ito yicõri yucʉtẽojʉ ĩna jaju sĩatoni. |
24251 | MAT 27:53 | Ito bajiri masari cumajʉ ñana budiyijarã ĩna. Budicõri Jesús ĩ tudi catija bero Jerusalénjʉ Dios ĩ mairi cʉtojʉ wa ucuyijarã ĩna. Masa jãjarã tiyijarã ĩnare, ĩna wa ucuja. |
24267 | MAT 28:3 | Bʉjo ĩ borea yirisere bajiro yogʉ ñayijʉ ĩ, ito yicõri ĩ ya yutabuju cʉni bʉto botirise ñayijʉ. |
24295 | MRK 1:11 | Ito bajija bero macãrʉcʉ̃rojʉ oca ruyuyijʉ. Ado bajiro gotiyijʉ iti: —Yʉ Macʉ ña mʉ, yʉ maigʉ̃. Bʉto wanʉa yʉ mʉre, yi ruyuyijʉ oca. |
24309 | MRK 1:25 | Ito yija Jesús rʉ̃mʉ́re bʉsi rotibisijʉ: —Bʉsibesa mʉ, ito yicõri budigoya mʉ ĩ ʉ̃mʉgʉ̃re, yi tudiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. |
24319 | MRK 1:35 | Busucũro iti rãitĩaroca riti masa manojʉa wayijʉ Jesús. Ĩ Jacʉ Dios rãca bʉsirocʉ wayijʉ ĩ. |
24344 | MRK 2:15 | Barajʉ ejaroca Leví ya wijʉ bayijʉ Jesús. Gãjerã jãjarã Jesús rãca rujiyijarã. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa, ñeñaro yiri masa cʉni, ito yicõri Jesús rãca riasotirã jãjarã rujiyijarã ĩna. |
24351 | MRK 2:22 | Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Ʉyé mame ide wecʉ wiro baju bʉcʉ baju jiomenaji mani. Bʉcʉ baju mani jiojama wiro cuducoaro yiroja. Ito yicõri idire, wiro cʉni jʉajijʉ godaroja. Ito bajiro ʉyé mame ide wecʉ wiro mama bajuna jiore ñaroja. Ito yicõri ʉyé ide, wecʉ wiro cʉni corocõ ñaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
24374 | MRK 3:17 | Gãjerã ñayijarã Santiago, ĩ ocabaji Juan, Zebedeo rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna jʉ̃arãre Boanerges wame yiyijʉ Jesús. Ĩna ocana yijama, “Bʉjo Rĩa”, yireoni ñayijʉ. |
24375 | MRK 3:18 | Gãjerã ñayijarã: Andrés, Felipe, Bartolomé, Mateo, Tomás, Santiago, Alfeo macʉ ñayijʉ ĩ Santiago, ito yicõri ñayijarã Tadeo, Simón celote gaye tʉoĩagorʉ cʉni. |
24379 | MRK 3:22 | Judio masa rotirise riasori masa Jerusalén gãna ado bajiro yiyijarã ĩna cʉni: —Ĩ ya ʉsijʉ Beelzebú rʉ̃mʉ́a ʉjʉ sãñagʉ̃ ñami ĩ. Ito bajiri Beelzebú ĩ masirisena rʉ̃mʉ́a sãñanare rʉ̃mʉ́are bucõami Jesús, yiyijarã ĩna. |
24380 | MRK 3:23 | Ito ĩna yija tʉocõri, ĩnare jiyijʉ Jesús. Goti masiore ocana ĩnare gotirocʉ jiyijʉ: —Gãji ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ ĩ sãñaja, ¿no bajiro ĩmasiti ĩre budigoguĩjida? Budigobiquĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
24477 | MRK 6:1 | Iti cʉtore budi wayijʉ Jesús. Budi wacõri ĩ ya cʉto ñasarijʉ ejayijʉ Nazaret wame cʉtirojʉ. Ĩ rãca riasotirã cʉni wayijarã ĩ rãca. |
24478 | MRK 6:2 | Ito bajiri tujacãra rʉmʉ ñaroca masare riasosʉoyijʉ Jesús minijuara wijʉ. Ĩre tʉocõri, “Bʉto masigʉ̃ ñami ĩ”, yirona ʉcayijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro yiyijarã masa Jesure tʉocõri: —¿No bajicõri bʉto tʉo masiati ãni? ¿Ñimʉ ĩre riasoyijari? ¿No bajicõri ĩ bʉto tʉo masirise ñati ĩre? Ĩmasiti guijoro bajiami. Cõrãre ĩ moaĩarocati ñarise rẽtacoajʉ, yiyijarã ĩna Jesús ya cʉto gãna. |
24487 | MRK 6:11 | Gaje cʉtori mʉa waja, masa mʉare cʉdibeja, Dios oca ĩna tʉo ãmobeja, itocõti ĩnare jidicãma. Ĩnare jidicãcõri ado bajiro yiba. Mʉa ya gʉbojʉ sita wãrisere ja bateba ĩna ñarijʉre warã. Ito bajiro mʉa yija ticõri: “Bʉjato ya mani ĩnare. Queno yibea mani ĩnare”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
24499 | MRK 6:23 | Mʉ senija yʉ gajeoni rʉcorise gʉdarecona mʉre ĩsicʉja yʉ. Adi cʉto gagʉ ʉjʉ ñacõri, mʉ senija gʉdarecona ĩsicʉja yʉ. Bʉgʉ meje ya yʉ adire. Ri ya yʉ, yiyijʉ Herodes Herodías macore. |
24512 | MRK 6:36 | Ito bajiri masa ĩna cʉtojʉ tʉdi wajaro. Õjʉ ĩna ñarojʉ bare gãme barã wajaro. Bare ma ado. Ito ñaroja, naju gãme barajʉ, yiyijarã ĩna Jesure. |
24521 | MRK 6:45 | Ito yija ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Cuma sãjacõri sidʉja jẽa wasa. Itojʉ Betsaidajʉ yʉre yuba, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ĩna jẽa waroca masare ware goti ñayijʉ Jesús. |
24528 | MRK 6:52 | Bare jabetacãna jãjarã masare Jesús ĩ ecaja tibojarãti, “Dioti ñami ĩ”, yi masibisijarã ĩna maji. “Tiyamani ĩo masigʉ̃ ñami Jesús”, yi ãmobisijarã ĩna. Queno tʉo masibisijarã maji. |