23233 | MAT 1:20 | Ito bajiro ĩ tʉoĩa cani waroca, ĩ cãirojʉ Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ ĩre. Goacõri ado bajiro gotiyijʉ ángel ĩre: —Tʉoya José David ñayorʉ janami mʉ. Maríare manojo cʉti güibesa mʉ. Espíritu Santo ĩ masirise, ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñamo iso. |
23256 | MAT 2:18 | Ramá sita gago iso rĩare iso tʉoĩa otija ruyuyijʉ. Ito bajiro oti ñagõti ñayijo iso, Raquel rĩare otigo. Gãjerã ĩna sobojarocati yisi ãmobisijo Raquel iso rĩa godajare, yi ucayijʉ Jeremías. |
23260 | MAT 2:22 | Ma wacʉjʉ tʉoyijʉ José, “Herodes ñajacʉ macʉ Arquelao wame cʉtigʉ ĩ jacʉre wasoagʉ Judea sitajʉ ñayijʉ”, yija tʉoyijʉ José. Iti tʉocõri wa ãmobisijʉ ĩ itojʉ. Mʉcana itojʉ cãiyijʉ ĩ. Ito bajiro cãicõri, “Galilea sitajʉ yʉ waja quena”, yiyijʉ ĩ. |
23261 | MAT 2:23 | Galilea sitajʉ ejacõri, Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ ñagʉ̃ wayijʉ ĩ. Diore goti ĩsiri masa, “Nazaret cʉto gagʉ ñagʉ̃ yiguĩji Jesús”, ĩna yi ucare ñajare ito bajiroti bajiyijʉ iti. |
23272 | MAT 3:11 | Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan: —“Ãna ñama ĩna ñeñaro yirise jidicãrã”, yi ĩorocʉ idenati masare idé gua yʉ. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan masare. |
23273 | MAT 3:12 | Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩnare: —Yʉ bero ejagʉ trigo besegʉ bajiro yigʉ yiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Yatirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama trigo ĩ seorojʉ seogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyijʉ Juan masare. |
23274 | MAT 3:13 | Iti rʉmʉri Galilea sitana wacõri Jordán wame cʉtirisa ejayijʉ Jesús. Juan tʉjʉ ejacõri: “Yʉre idé guya mʉ”, yiyijʉ Jesús ĩre. |
23284 | MAT 4:6 | Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Jesús mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: Ĩ ñaro gãna ángel mesare mʉre code rotigʉ yiguĩji Dios. Mʉ quedi waja gʉ̃tagã joejʉ quedi jeacõri mʉ ya gʉbo jeabe yirona mʉre boca ãmirã yirãji ĩna, yi gotia Dios oca, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Gaje ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi tobʉayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure. |
23285 | MAT 4:7 | Ĩ ito bajiro yibojarocati ado robojʉa yiyijʉ Jesús ĩre: —Mʉ ito bajiro yirisere cʉdibicʉja yʉ. Gaje ado bajiro gotia Dios oca tuti. Tite mʉ: “ ‘No bajiro Dios ĩ yija ticʉja yʉ’, yirocʉ ĩre ʉsirio codebesa”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. |
23290 | MAT 4:12 | “Tubiara wijʉ ñami Juan”, yire oca tʉocõri Galilea sitajʉ tʉdi wayijʉ Jesús. |
23291 | MAT 4:13 | Itojʉ ejacõri ĩ ñaro Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ tujabisijʉ Jesús. Galilea wame cʉtirita tʉnima tʉ Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ ñarocʉ wayijʉ Jesús. Sõjʉ meje ñayijʉ Zabulón sita ito yicõri Neftalí sita cʉni. |
23293 | MAT 4:15 | Jordán jodejʉ Galilea wame cʉtirita ñacʉ. Itira tʉnima tʉ ñacʉ Zabulón sita ito yicõri Neftalí sita. Iti sitajʉ ñarã judio masa meje ñarãji ĩna. |
23296 | MAT 4:18 | Itajura Galilea wame cʉtirita tʉnima wa ucugʉ wayijʉ Jesús. Ito wacʉjʉ tiyijʉ Jesús, Simón Pedro ito yicõri ĩ ocabaji Andrésre cʉni. Wai jori masa ñayijarã ĩna. Yori yucʉrina wai waya ñayijarã ĩna. |
23301 | MAT 4:23 | Galilea sitajʉ riaso ucu jeoyijʉ Jesús. Co cʉto rʉyabeto judio masa minijuara wi sãjacõri oca quenarise, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús masare. Ñajediro cõrãre ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ Jesús. |
23303 | MAT 4:25 | No Jesús ĩ waro jãjarã masa ĩre sʉya wayijarã. Tite. Galilea sita gãna, Decápolis cʉto gãna, Jerusalén cʉto gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jordán wame cʉtirisa sidʉja gãna cʉni Jesure sʉya wayijarã ĩna. |
23308 | MAT 5:5 | ’“Gãjerã rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ goticãdo bajiroti queno bʉjarã yirãji mʉa. |
23310 | MAT 5:7 | ’Gãjerãre ti maicõri mʉa queno yija, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Dios cʉni mʉare ti maicõri mʉare queno yigʉ yiguĩji ĩ. |
23324 | MAT 5:21 | Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia iti: “Gãjire sĩabesa. No gãjire sĩagʉ̃ti ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ. |
23326 | MAT 5:23 | ’Itire masicõri, gaje ocare cʉni tʉoĩaña mʉa. Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsira casabojʉ ejacõri, “Gãji rãca oca cʉtia yʉ”, mʉa yi tʉoĩa bʉjaja Diore rʉ̃cʉbʉorona ecarʉre sĩacõri soebeja maji. |
23328 | MAT 5:25 | ’Gaje ado bajiro bajia. Gãji mʉare ĩ seti yija oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa ejaroto riojʉa oca quenoña mʉa. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca quenobeja ĩ mʉare poreciare ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji. |
23330 | MAT 5:27 | Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia: “Gãji manojo rãca ajebesa”, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ. |
23334 | MAT 5:31 | Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Gaje ado bajiro gotia jane mejejʉ yigore: “Ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ manojore ĩ cõa ãmoja papera ucarʉja ĩre: Adio rãca manojo cʉtibojagʉti isore cõagʉ̃ ya yʉ. Yʉ manojo meje ñamo ĩja, yi ucarʉja ĩre”, yi gotia jane mejejʉ yigore. |
23335 | MAT 5:32 | Yʉama ado bajiro mʉare gotia: Sĩgʉ̃ ĩ manojo gãji rãca ajebitigoro ñabojarocati isore ĩ cõaja, isore bʉto ñeñaro yami ĩocʉ̃. Gãji rãca iso manʉjʉ cʉtibojaja ĩre ajego yigõji iso. Ito yicõri no iso rãca manojo cʉtija isore ajegʉ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23360 | MAT 6:9 | Ito bajiri Diore mʉa bʉsija, ado bajiro bʉsiba: Gʉa Jacʉ, ũmacʉ̃jʉ gagʉ ña mʉ. Mʉ wame masicõri masa ñajediro rʉ̃cʉbʉojaro ĩna. |
23363 | MAT 6:12 | Gʉa ñeñaro yirisere ãcabojoya. Gʉa cʉni ito bajiroti gʉare ñeñaro yirãre ãcabojoa. |
23364 | MAT 6:13 | ¿No bajiro yʉre cʉdirã yirãjida ĩna? yi tʉoĩabesa gʉare. Gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉaya. Mʉ ña ʉjʉ ñatĩñarocʉ. Mʉ ña bʉto masitĩñare gaye rʉcotĩñarocʉ. Mʉ ña masa jeyaro ĩna rʉ̃cʉbʉotĩñarocʉ. Itocõ ña. Amén. Ito bajiro Diore mʉa bʉsija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23366 | MAT 6:15 | Gãjerã ĩna ñeñaro yirisere mʉa ãcabojobeja mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ cʉni mʉa ñeñaro yirisere ãcabojobicʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23369 | MAT 6:18 | “Bamena riti Diore bʉsirã ñama ĩna”, masa yibe yirona wanʉ quenama. Mani Jacʉ mani rãca ñagʉ̃ ĩ sĩgʉ̃ti masitĩñagʉ̃ yiguĩji. Gãjerã masibeto ĩ sĩgʉ̃ti masigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri manire waja yigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23370 | MAT 6:19 | ’Adi sitajʉ gajeoni jairo mio cũbesa. Adojʉ gajeoni mʉa mio cũbojarisere mʉtarãcã barã yirãji gajeoni bari masa. Gajeoni jogaro yiroja, ito yicõri riniri masa rinirã yirãji. |
23371 | MAT 6:20 | Yʉ tija ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise miojuja quena. Itojʉ gajeoni bari masa manaji. Gajeoni jogabetoja. Ito yicõri riniri masa cʉni ejamenaji. Ũmacʉ̃jʉ manire yiari queno yisotitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Manire ĩ queno yirise jedibetoja. |
23372 | MAT 6:21 | Gajeoni mani rʉcorojʉ mani tʉoĩarise ñaro yiroja manire. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise mani miojuja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23375 | MAT 6:24 | ’Cocati mani ʉjarã jʉ̃arãre cʉdi masibea mani. Jʉ̃arã ĩna ñaja sĩgʉ̃re queno ti maicõri, gãjire ti tudirã yirãji mani. Sĩgʉ̃re queno cʉdirã yirãji mani. Gãjire queno cʉdimena yirãji mani. Iti robo bajiroti Diore mani cʉdija, niyerujʉare bʉto tʉoĩamenaji mani. Niyerure riti mani bʉto tʉoĩaja Diore queno cʉdisabea mani, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23376 | MAT 6:25 | ’Gaje mʉare ado bajiro gotia yʉ: “¿Ñe bacõri catigʉti yʉ?” ito yicõri, “¿Ñe idicõri catigʉti yʉ?” yi tʉoĩabesa. “¿Ñejʉa sãñacõri ñagʉ̃ti yʉ?” yi tʉoĩabesa. Manire rujeorʉ ñacõri mani baroti, mani idiroti cʉni ĩsi masiguĩji Dios. |
23381 | MAT 6:30 | Gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Goama seyorise ñabojaroti yoari mejeti siniaroja ũmacañi jeana. Iti siniaja ticõri, itire soerã yirãji masa. “Manire yutabuju ĩsiguĩji Dios”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩre queno tʉorʉ̃nʉsabea mʉa. |
23386 | MAT 7:1 | ’Gãjerãre seti yibesa, Dios mʉare ĩ seti yibe yirona. |
23387 | MAT 7:2 | Gãjerãre mʉa seti yiro bajiroti mʉare cʉni seti yigʉ yiguĩji Dios. “Itocõ seti ña ĩnare”, gãjerãre mʉa yiro bajiroti mʉare cʉni, “Itocõ ña seti”, yi masigʉ̃ yiguĩji Dios. |
23388 | MAT 7:3 | “Ãnire jabeto seti ña”, yibojarãti, “Gʉare jai bʉsaro seti ña”, yi masibea mʉa. Seti cʉtirã ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajirã ña mʉa. Tʉote. Mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã iti ñaja ti masia mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãña biaja, ti masibea mʉa. |
23397 | MAT 7:12 | ’Gãjerã mʉare queno yire mʉa ãmoja ĩnare cʉni queno yiya mʉa. Ito bajiroti rotiyijʉ Moisés ñayorʉ, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucayore cʉni, yiyijʉ Jesús masare. |
23406 | MAT 7:21 | ’Jãjarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti coriarãti ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ ejarã yirãji ĩna. Yʉ Jacʉ ĩ ãmoro robo bajiro yirã riti ejarã yirãji. |
23407 | MAT 7:22 | Iti rʉmʉ iti ejaroca jãjarã ado bajiro yibojarã yirãji: “Gʉa Ʉjʉ mʉ rotire rãca riti Dios oca bʉsisoticʉ gʉa. Mʉ rotire rãca rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõacʉ gʉa. Ito yicõri mʉ wame rãca jaje tiyamani ĩocʉ gʉa”, yibojarã yirãji ĩna yʉre. |
23423 | MAT 8:9 | Gãjerã yʉ ʉjarã roca gagʉ ña yʉ. Ĩna rotirise cʉdigʉ ña yʉ. Ito bajiri yʉ roca gãna yʉ ya surara yʉ rotirã ñama yʉre cʉni. Sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija waguĩji ĩ. Gãjire, “Waya”, yʉ yija wadiguĩji ĩ. Ito yicõri yʉre ejabʉari masʉ ĩre yʉ rotija, ĩre yʉ rotiro bajiroti yiguĩji ĩ. Adojʉnati mʉ goti ñucaja yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23432 | MAT 8:18 | Jãjarã masa ĩ tʉjʉ ĩna gãni biaja ticõri, “Gaje dʉjajʉ jẽa wato mani”, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23436 | MAT 8:22 | —Adocãtati yʉre sʉyaja quena. Godarãma godarãmasiti gãmeri yujejaro. Jeyaro mʉ tʉoĩa oca jairisere jidicãcõri yʉre sʉyaja quena, yiyijʉ Jesús ĩre. Yʉre tʉorʉ̃nʉmena godacãnare bajiro bajirã ñama. Ĩnamasiti godarãre yujerã yirãji. |
23439 | MAT 8:25 | Ito iti bajija ticõri, ĩ rãca riasotirã ĩre yujioyijarã. Ĩre yujiocõri ado bajiro yiyijarã ĩna ĩre: —Gʉa Ʉjʉ rujarã ya mani. Ito bajiri gʉare masoña, yiyijarã ĩna Jesure. |
23442 | MAT 8:28 | Itajura gaje dʉjajʉ Gadara wame cʉtiri sita ejayijarã ĩna. Ito ĩna ejaroca jʉ̃arã ʉ̃mʉa masari cumajʉ budi wadiyijarã. Ito yicõri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna. Jʉ̃arãjʉti rʉ̃mʉ́a sãñarã ñayijarã ĩna. Bʉto guarã ñayijarã ĩna. Ito bajiri ĩna tʉ rẽta masia mañijʉ. |
23445 | MAT 8:31 | Yeseare ticõri ado bajiro Jesure josayijarã rʉ̃mʉ́a: —Gʉare mʉ bucõaja, õa yeseare gʉare sãja rotiya, yiyijarã ĩna Jesure. |
23461 | MAT 9:13 | Dios oca tuti gaye ticõri tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro gotia iti. “Gãjerãre mʉa tʉo maire ãmoa yʉ. Gãjerãre tʉo maibitibojarãti ecarʉre sĩacõri yʉre mʉa soe ĩsibojaja ñe waja ma iti”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús ĩnare. Queno yirãre jirocʉ meje adi sita wadicʉ yʉ. Ñeñaro yirãre ñeñaro ĩna yirise jidicãtoni gaje adi sitajʉ wadicʉ yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23462 | MAT 9:14 | Ito ñana Juan idé guri masʉ rãca riasotirã Jesure seniĩarona ĩ tʉ ejacã ĩna: —Gʉa ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã cʉni coji rʉyabeto Diore rʉ̃cʉbʉorã bamenati ĩre rʉ̃cʉbʉocʉ gʉa. ¿No yija mʉ rãca riasotirãma bare bamenati ĩre rʉ̃cʉbʉobeati ĩna? yicã ĩna Jesure. |
23475 | MAT 9:27 | Itojʉ gʉa waroca cajea timena jʉ̃arã awasã sʉyacã Jesure: —Gʉare ti maiña David ñayorʉ janerãbatia janami mʉ, yicã ĩna Jesure. |
23476 | MAT 9:28 | Wijʉ gʉa sãja ejaroca ĩna jʉ̃arã cajea mana cʉni sãja ejacã. Ito bajiri ĩnare ado bajiro seniĩaquĩ Jesús: —“Gʉa ya cajea tiroca yigʉ yiguĩji Jesús”, ¿yi tʉoĩati mʉa? yiquĩ Jesús ĩnare. —Ito bajiroti tʉoĩa yʉ Ʉjʉ gʉa, yicã ĩna Jesure. |
23478 | MAT 9:30 | Ito ĩ yirocati ĩna ya cajeari ticoacã ĩna. Ito yicõri sẽoro ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Queno tʉoĩama. Gãjerãre goti batobeja, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23494 | MAT 10:8 | Rujʉ jogarãre mʉa ti bʉjaja ĩnare yisioba mʉa. Gãjerã gaje ñarise cʉtirãre cʉni yisioba mʉa. Godanare cʉni ĩna catiroca yiba. Rʉ̃mʉ́a sãñarãre cʉni ĩnare bucõama mʉa. Ito bajiro mʉa yi masitoni waja manoti mʉare jidicã yʉ. Ito bajiro mʉare yʉ jidicãjare mʉa yirise waja, waja senibeja mʉa cʉni, yiquĩ Jesús gʉare. |
23496 | MAT 10:10 | Ito yicõri gajeoni sãra bajuri ãmi wabeja mʉa. Coro mʉa sãñaro riti ãmi waja. Gaje gʉboco mʉa wasoaroti ãmi wabeja. Gajegʉ turigʉ ãmi wabeja. Diore moa ĩsirã mʉa ñajare mʉa riasorãjʉa mʉare bare ĩna ecaja quena, yiquĩ Jesús gʉare. |
23501 | MAT 10:15 | Riti mʉare gotia yʉ. Sodoma ito yicõri Gomorra gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji ĩna masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ, yiquĩ Jesús gʉare. |
23507 | MAT 10:21 | ’Guijorise iti rẽtaja tirã yirãji mʉa. Masa ĩna ñarãreti gãjerã ĩna sĩatoni ñia rotirã yirãji ĩna. Ito yicõri jacʉ mesa gãjerã ĩna sĩatoni ĩna rĩare ñia rotirã yirãji. Ito yicõri ĩna rĩajʉ ĩnare ti junisinicõri gãjerãre sĩa rotirã yirãji ĩna. |
23529 | MAT 11:1 | Gʉa ĩ rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarãre ito bajiro riaso rotiquĩ Jesús. Ito bajiro ĩ goti tĩoja bero iti sita cʉtori masare riaso ucurã wacʉ gʉa, Jesure sʉyarã. |
23531 | MAT 11:3 | Gʉa tʉ ejacõri ado bajiro Jesure seniĩacã ĩna: —¿Mʉti ñati Cristo Dios ĩ cõarʉ? Gãji mʉ ñajama, ¿gãjijʉare bocatirãtite gʉa? yi seniĩacã ĩna Jesure. |
23533 | MAT 11:5 | Ado bajiro ĩre mʉa gotire ãmoa yʉ: “Timena cʉni ticoa. Wamena cʉni wacoa. Rujʉ cami jogarã cʉni cami yaticoa. Tʉomena cʉni tʉocoama. Godana cʉni tʉdi caticoama. Ito yicõri bojoro bʉjarã cʉni Dios oca quenarise gaye tʉo, baji ñañi ĩna Jesús ĩ masirise ĩ ĩojare”, yi gotiba, Juan tʉ mʉa ejaja. |
23537 | MAT 11:9 | ¿Ñimʉjʉare tʉoĩa wasacati mʉa? ¿Diore goti ĩsiri masʉre tʉoĩa wacatite mʉa? Riti mʉare gotia yʉ. Gãjerã Diore goti ĩsiri masa rẽtoro ñagʉ̃re tiyija mʉa. |
23543 | MAT 11:15 | “Gãmo goje cʉtirã tʉoya mʉa”, yiquĩ Jesús masare. |
23549 | MAT 11:21 | —Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Corazín gãna. Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Betsaida gãna cʉni. Tiro cʉto gãna ito yicõri Sidón cʉto gãnare cʉni mʉare tiyamani yʉ ĩocato bajiro ĩnare yʉ ĩoja iti rʉmʉjʉ ĩna ñeñaro yirisere tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãboana ĩna. “Gʉa ñeñaro yirise jidicã gʉa”, yirona yutabuju bojori baju sãñaboana ĩna. Ito yicõri, “Bojori bʉja gʉa”, yirona ĩna ya rijogajʉ õja jeoboana ĩna. |
23555 | MAT 11:27 | ’Jeyaro yʉ yirise, yʉ ĩogorise cʉni yʉ yi masiroca yami yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti yʉre masiami. Gãjerãma yʉre masibeama. Yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre ti masia. Gãjerãma ĩre ti masimenaji. Ĩre masitoni yʉ gotirã riti yʉ Jacʉre masirãji ĩna. |
23559 | MAT 12:1 | Iti rʉmʉri tujacãra rʉmʉ ñaroca ote wato wacʉ gʉa Jesús rãca. Gʉa ĩ rãca riasotirã ñiocõcʉ. Ito bajiri trigo ajeri beja ãmicõri bacʉ gʉa. |
23573 | MAT 12:15 | Ito bajiro ĩna tʉoĩaja, tʉo masicõri gajerojʉa waquĩ Jesús mʉcana. Gʉa cʉni ĩ rãca wacʉ. Jesús ĩ waja ticõri, jãjarã masa sʉya wacã gʉa rãca. Ito ĩ warojʉ ñajediro masa cõrãre yisioquĩ Jesús. |
23616 | MAT 13:8 | Gaje ajeriama sita quenaro quedi queayijʉ. Iti judi mʉjacõri queno rica cʉtiyijʉ. Coria sarari cien ñari ajeri rica cʉtiyijʉ. Gaje sarari setenta ñaricari, gaje sarari treinta ñaricari rica cʉtiyijʉ. |
23619 | MAT 13:11 | Ado bajiro gʉare cʉdiquĩ ĩ: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna tʉoĩabitire mʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãreama ĩna masiroca yibeami Dios. |
23630 | MAT 13:22 | Gãjerãma Dios oca tʉo ñiabojarãti bʉto adi sita gaye tʉoĩa ʉsirioama ĩnaõna. Ĩna ñama jota wato quedira ajeri robo bajiro bajirã. Bʉto gajeonire tʉoĩa ãmosacõri queno Dios ocare tʉo sʉyabeama ĩnaõna. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro queno yi masimena yirãji ĩna, ito yicõri ĩre queno moa ĩsimenaji ĩna. |
23631 | MAT 13:23 | Gãjerãma Dios oca tʉocõri queno tʉo ñiarã yirãji. Ĩna ñama sita quenarisejʉ quedira ajeri robo bajiro bajirã. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna. Ĩna ñarã yirãji cien rica cʉtiri sara robo bajiro bajirã. Ito yicõri gãjerã sesenta rica cʉtiri sara robo bajiro bajirã, gãjerãma treinta rica cʉtiri sara robo bajiro bajirã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare. |
23635 | MAT 13:27 | Ito bajija ticõri, ĩ ya moari masa ĩre gotirã wayijarã. Ĩ tʉ ejacõri ado bajiro yiyijarã ĩna: “¿Gʉa ʉjʉ ote quenarise riti otebojacati mʉ? ¿No yija ito bajibojarocati ta widirise wʉsari?” yiyijarã ĩna ʉjʉre. |
23640 | MAT 13:32 | Gaje ote ajeri rẽtoro mʉtacã bʉsa ña iti mostaza ajeri. Ito bajiro mʉtacã ñabojaroti bʉcʉa wato gaje ote yucʉri rẽto bʉsaro jajocʉ ñaroja itigʉ. Jajocʉ itigʉ ñajare itigʉ rʉjʉrijʉ minia jibʉ menirãji ĩna. Itire bajiroti Dios mani Ʉjʉ ĩ ñaja, gãjerãre goti ãmorãji mani, jãjarã bʉsa ĩre masirã ĩna ñatoni, yi riasoquĩ Jesús masare. |
23643 | MAT 13:35 | Ito bajiro masare ĩ riasoja Diore goti ĩsiri masʉ ĩ goticãdo bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro gotiyoñi ĩ: Goti masiore ocana riti masare gotigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro rujeoroto riojʉa gaye masa ĩna masibitire gotigʉ yiguĩji, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ yʉre tʉoĩa yugʉ, yiquĩ Jesús masare. |
23655 | MAT 13:47 | ’“Ado bajiro bajia Dios rotirojʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuri rʉmʉ”, yirocʉ gʉare riasoquĩ Jesús: Gãjerã wai wayari masa yorigʉ cõacõri wai jeyarore ãmiyijarã ĩna. |
23656 | MAT 13:48 | Jãjarã wai bʉjacõri jajʉjʉ ĩnare mocũyijarã ĩna. Jajʉjʉ ĩnare mocũcõri ĩnare beseyijarã ĩna. Quenarãre jibʉjʉ miosãyijarã ĩna. Gãjerã ñeñarãreama cõa roacõyijarã ĩna. |
23660 | MAT 13:52 | Gʉa ito bajiro yija, ado bajiro cʉdiquĩ ĩ gʉare: —Mʉa coriarã iti rʉmʉjʉ maji, bʉcʉrã oca riasori masa ñayijarã. Adocãtama yʉ rãca riasotirã ña mʉa. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca yʉ rãca riasoticõri jʉaji masire gaye ña mʉare. Dios oca, bʉcʉ mʉa tʉogore cʉni ña mʉare. Bʉcʉ oca, Dios oca mame cʉni masia mʉa. Ito bajiri gajeoni seorajʉ bʉcʉ gaye mame gaye cʉni bese masirã bajiro bajirã ña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare. |
23667 | MAT 14:1 | Iti rʉmʉriti Galilea gagʉ ʉjʉ, Herodes wame cʉtigʉ Jesús gaye oca tʉoyijʉ. |
23668 | MAT 14:2 | Ĩ rãca ñarãre ado bajiro yiyijʉ Herodes, Jesure tʉoĩa wacʉ: —Juan idé guri masʉti ñaguĩji mʉcana. Godabojagʉti tʉdi catiguĩji. Ito bajiri tiyamani gaye ĩoguĩji ĩ, yi tʉoĩabojayijʉ Herodes. |
23679 | MAT 14:13 | Juan idé guri masʉre ĩna sĩare tʉocõri bojori bʉjaquĩ Jesús. Ito bajiri cuma sãjacõri ricati waquĩ ĩ. Ito bajiro Jesús ĩ waja masicã masa. Gãjerã boejʉna Jesure sʉya wacã. |
23687 | MAT 14:21 | Gʉa itire bagoana cinco mil ʉ̃mʉa ñacʉ gʉa. Romiare ito yicõri rĩacare cʉni cõĩabiticʉ gʉa. |
23688 | MAT 14:22 | Cumajʉ gʉare sãja rotiquĩ Jesús ĩ riojʉa gʉa jẽa watoni. Gʉa waroca riti masare ware gotiñi Jesús. |
23699 | MAT 14:33 | Gʉa cumajʉ ñacãnama Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũcʉ, ĩre rʉ̃cʉbʉorã: —Riti Dios Macʉ ña mʉ, yicʉ gʉa Jesure. |
23700 | MAT 14:34 | Ito jẽa wacõri Genesaret wame cʉtiri sitajʉ ejacʉ gʉa. |
23715 | MAT 15:13 | Ito bajiro gʉa yija, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Dise rocati judire ĩ otere meje iti ñaja, ñe rãcati wãjacõagʉ̃ yiguĩji iti ote wese ʉjʉ. Ito bajiroti yigʉ yiguĩji yʉ Jacʉ cʉni. Gaje oca ñasarise mejeti ricati bajiro ĩna riasobojaja iti jedi waroca yigʉ yiguĩji yʉ Jacʉ. |
23721 | MAT 15:19 | Ĩna ya ʉsina tʉoĩacõri ñeñaro yama masa. Tite mʉa. Gãjerãre sĩama ĩna. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajeama. Jeyaro ĩna tʉoĩaro bajiroti romia rãca ñeñaro ajeama ĩna. Riniama ĩna. Socama ĩna. Rocati oca gotiama ĩna. Ito bajiro yama masa. |
23731 | MAT 15:29 | Ito yija bero Galilea wame cʉtirita tʉnima wacʉ gʉa. Itojʉ ejacõri tʉriajʉ mʉja wacʉ gʉa. Itojʉ gʉa joejearoca rujiquĩ Jesús. |
23735 | MAT 15:33 | Gʉajʉa ado bajiro yicʉ ĩre: —Ado masa manojʉ no bajiro masa tĩjaro bare bʉja masia ma, yicʉ gʉa Jesure. |
23740 | MAT 15:38 | Gʉa itire bagoana cuatro mil ʉ̃mʉa ñacʉ gʉa. Romiare ito yicõri rĩacare cʉni cõĩabiticʉ gʉa. |
23755 | MAT 16:14 | Ado bajiro cʉdicʉ gʉa ĩre: —Coriarã ĩna bʉsija, “Juan idé guri masʉ ñami”, yama ĩna mʉre. Gãjerãma, “Elías ñami”, yama ĩna. Gãjerãma, “Jeremías ñami”, yama ĩna. Gãjerãma, “Diore goti ĩsiri masʉ ñaguĩji gajea”, yama ĩna mʉre, yicʉ gʉa Jesure. |
23759 | MAT 16:18 | Ado bajiro mʉre gotia yʉ. Iti mʉ wame ña Pedro, “gʉ̃tagã”, yireoni ña iti Pedro. Riti ña mʉ bʉsirise. Iti oca mʉ bʉsirise jedibetoja. Gʉ̃tagã bʉtirica robo bajiro bajirise ña iti mʉ bʉsirise. Iti oca tʉocõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉ bero gãna. Ito bajiri yʉ ñarã, ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare godana ʉjʉ ĩnare rẽtocũbicʉ yiguĩji. Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji ĩna. |
23776 | MAT 17:7 | Ito bajiro ĩna bajija ticõri, ĩna tʉ wacõri ĩnare moaĩayijʉ Jesús. Ĩnare moaĩacõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Wʉmʉña. Güibesa mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23789 | MAT 17:20 | —Yʉre queno tʉorʉ̃nʉbiticõri rʉ̃mʉ́re bucõa masibea mʉa maji. Riti mʉare gotia yʉ. Jabetacã yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, jaibiti aje mostaza aje robo bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa rotiro bajiroti bajiroja. I tʉriare, “Gajerojʉ cʉní rʉ̃gʉ̃ña”, mʉa yija, mʉa rotiro bajiroti bajiroja iti. Ñejʉa mʉa yi masibiti mano yiroja, queno yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja. |
23791 | MAT 17:22 | Galilea sitajʉ cojʉ gʉa waroca ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Masa Rĩjorʉ ña yʉ. Yʉre ĩna ñiatoni gotigʉ yiguĩji sĩgʉ̃. |
23794 | MAT 17:25 | —Waja yigʉ yiguĩji, yi cʉdiyijʉ Pedro. Jesure bʉsirocʉ wijʉ ĩ sãjaroca, Jesujʉa ado bajiro ĩre bʉsigoquĩ: —¿No bajiro tʉoĩati Simón mʉ? ¿Adi sita gãna ʉjarã noare waja seniati? ¿Ĩna ñarãre seniatite? ¿Gãjerãjʉare seniatite? yi seniĩaquĩ Jesús Pedrore. |
23795 | MAT 17:26 | —Gãjerãre waja seniama ĩna, yi cʉdiquĩ Pedro. Ĩ ito yija, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Riti ya mʉ. Dios Macʉ yʉ ñajare yʉre waja seniado mama ĩna. |