Wildebeest analysis examples for:   myy-myy   I    February 11, 2023 at 19:13    Script wb_pprint_html.py   by Ulf Hermjakob

23215  MAT 1:2  Abraham ñayorʉ macʉ ñayiIsaac. Ito bero Isaac macʉ ñayiJacob. Jacob macʉ ñayiJudá. Ito yicõri gãjerã ĩ ocabaji mesa cʉni ñayijarã.
23216  MAT 1:3  Judá rĩa ñayijarã Fares ito yicõri Zara wame cʉtirã. Ĩna jaco ñayijo Tamar. Ito bero Fares macʉ ñayiEsrom. Esrom macʉ ñayiAram.
23218  MAT 1:5  Salmón macʉ ñayiBooz. Ĩ jaco ñayoyijo Rahab. Ito bero Booz macʉ ñayiObed. Ĩ jaco ñayoyijo Rut. Obed macʉ ñayiIsaí.
23219  MAT 1:6  Isaí macʉ ñayiɄjʉ David wame cʉtigʉ. David macʉ ñayiSalomón. Ĩ jaco ñayijo Urías ñayorʉ manojo godogo.
23220  MAT 1:7  Ito bero Salomón macʉ ñayiRoboam. Roboam macʉ ñayiAbías.
23224  MAT 1:11  Josías macʉ ñayiJeconías. Ito yicõri ĩ ocabaji mesa cʉni ñayijarã. Ito bajiro ĩna baji ñariBabilonia gãna Israel sita gãnare ñia ãmi wacõri ĩnare moari masa cʉtiyijarã ĩna ya cʉtojʉ.
23225  MAT 1:12  Ito bero mʉcana Jeconías macʉ ñayiSalatiel. Salatiel macʉ ñayiZorobabel.
23229  MAT 1:16  Jacob macʉ ñayiJosé. Ĩ ñayiMaría manʉjʉ. Iso ñayijo Dios ĩ cõarʉ Jesucristo jaco.
23230  MAT 1:17  Abraham rĩa janerãbatia David ĩ ñayorajʉna catorce masa ñasʉoyijarã. Abraham macʉ ñayiIsaac. Isaac macʉ ñayiJacob. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja David ĩ ñarajʉna catorce ñarã ñayijarã ĩna. Ito bero mʉcana David macʉ ñayiSalomón. Salomón macʉ ñayiRoboam. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja, Babiloniajʉ Israel sita gãnare ĩna ãmi warajʉna mʉcana catorce ñayijarã ĩna. Jeconías macʉ ñayiSalatiel. Salatiel macʉ ñayiZorobabel. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja Cristo ĩ rujearajʉna catorce ñayijarã mʉcana.
23232  MAT 1:19  José iso manʉjʉ ñarocʉ queno yiñayijʉ. Ito bajiri masa ĩna tiro riojo bojoro iso tõbʉjaroca yi ãmobisiJosé. Ito bajiri masa ĩna masibeto, “Mʉre ãmobea yʉ”, yi ãmobojayiJosé isore.
23233  MAT 1:20  Ito bajiro ĩ tʉoĩa cani waroca, ĩirojʉ Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyiĩre. Goacõri ado bajiro gotiyiángel ĩre: —Tʉoya José David ñayorʉ janami mʉ. Maríare manojo cʉti ibesa mʉ. Espíritu Santo ĩ masirise, ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñamo iso.
23234  MAT 1:21  Macʉ rʉcogo yigõji iso. Jesús wame wõgʉ̃ yigʉja mʉ ĩre. Masare ĩna ñeñaro yirise waja yicõri masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri Jesús wame cʉtiyiguĩji ĩ, yiyiángel Josére.
23236  MAT 1:23  Romio ʉ̃mʉgʉ̃ rãca ajeĩabeco macʉ sãñagõ ñagõ yigõji iso. Ito bajiri macʉ cʉtigo yigõji iso. Emanuel yiyirãji masa ĩre, yiyiDiore goti ĩsiri masʉ. “Dios ñami mani rãca”, yireoni ña iti Emanuel yire.
23237  MAT 1:24  Ito bajiri yujigʉti ángel ĩ gotiado bajiroti yiyiĩ. Maríare manojo cʉtiyiĩ ĩja.
23238  MAT 1:25  Iso macʉ ñasʉogʉ rʉcoroto riojʉa, manojo macʉ bajiro bajiyiJosé maji. Iso rʉcoja bero Jesús wame yiyijarã ĩna ĩre.
23239  MAT 2:1  Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeayiJesús. Iti rodori ĩ rujearoca iti sita ʉjʉ ñayiHerodes wame cʉtigʉ. Iti rodori Jerusalénjʉ ejayijarã ũmacañi joeja wadiro gãna ñocõare riasotiri masa.
23240  MAT 2:2  Iti cʉto ejacõri seniĩayijarã ĩna: —¿No ñati judio masa ʉjʉ ñarocʉ, rujearʉ? Ũmacañi joeja wadiro ñocõare ticõri, “Rujeañi ĩ”, yi masigʉa. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorona wadia gʉa, yiyijarã ĩna.
23241  MAT 2:3  Ito bajiro ĩna seniĩa ucuja tʉocõri, ito gagʉ ʉjʉ Herodes bʉto tʉoĩaiyijʉ. Ĩre bajiro riti tʉoĩayijarã iti cʉto Jerusalén gãna cʉni.
23242  MAT 2:4  Ito bajiro tʉoĩacõri paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masare cʉni ji ñucayiHerodes. Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro seniĩayiĩ: “¿Nojʉ rujeagʉ yiguĩjida Cristo?” yiyiĩ ĩnare.
23244  MAT 2:6  “Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉto, jaibiti cʉto ñabojarocati ñasari cʉto ñaro yiroja iti cʉto. Iti cʉto gagʉ ʉjʉ ñasagʉ rujeagʉ yiguĩji. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji yʉ ñarã Israel sita gãna ʉjʉ. Ĩnare tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyiDios”, yi ucare ña adi, yiyijarã judio masa rotirise riasori masa.
23246  MAT 2:8  Ito yija Belénjʉ ĩnare wa rotiyiĩ: —Wasa ĩ macʉacãre ãmatẽña. Mʉa ĩre ti bʉjaja yʉre gotiwadiba. cʉni ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ warocʉ ya, yiyiĩnare rʉogʉ.
23249  MAT 2:11  Ñocõagã ĩ ñaro roca ñari wi sãja wacõri ĩna tija ito ñayimacʉacã ĩ jaco María rãca. Ĩre ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija bero ĩna rʉcori jedori janayijarã ĩna. Janacõri orore, ʉco queno sʉtirise, ito yicõri mirra wame cʉtirise iti ãmicõri ĩre ĩsiyijarã ĩna.
23250  MAT 2:12  Ito yija bero ĩnairojʉ, “Herodes tʉ tʉdi wabesa. Ito ñaguĩji macʉacã”, ĩ yi masime yirona, yiyiDios ĩnare. Ito bajiri iti masicõri Jerusalénjʉ rẽta wa ãmomena gaje majʉ tʉdi wayijarã ĩna.
23251  MAT 2:13  Ñocõare riasotiri masa ĩna tʉdija bero ángel goayiJosére ĩirojʉ. Ado bajiro yiyiĩ ĩre: —Yujiya, macʉacãre, ĩ jacore cʉni Egiptojʉ ãmi rudi wasa mʉ. Itojʉ riti ñama maji yʉ mʉre gotirocõjʉti. Herodes macʉacãre sĩarocʉ ĩre ãmagʉ̃ yiguĩji, yiyiángel Josére.
23253  MAT 2:15  Ito ĩna ñaroca riti godacoayiHerodes. “Egiptojʉ yʉ Macʉre ji ñucagʉ̃ yigʉja yʉ”, ĩre goti ĩsiri masʉna sʉoriti Dios ĩ yija, ĩ gotiado bajiroti bajiyijʉ.
23254  MAT 2:16  Ñocõare riasotiri masa ĩre goti ãmomena gaje majʉ ĩna tʉdi waja tʉocõri, bʉto junisiniyiHerodes. Ito bajiri junisinigʉ̃ Belén gãna rĩaca ʉ̃mʉare ito yicõri, iti cʉto tʉ gãna rĩacare cʉni sĩa roti jeocõyiHerodes ĩ ya moari masare. Jʉa rodo tʉjarãre ĩna bero rujeanare cʉni sĩa roti jeocõyiHerodes. “Jʉa rodo tʉja ñocõa ĩ rujeaja bero”, ñocõare riasotiri masa ĩna yija tʉocõri, jʉa rodo tʉjarãre ito yicõri ĩna bero rujeanare cʉni sĩa roti jeocõyiHerodes.
23255  MAT 2:17  Ito bajiro Herodes rĩacare ĩ sĩa rotija Diore goti ĩsiri masʉ Jeremías wame cʉtiĩ ucado robo bajiroti rẽtayijʉ. Ado bajiro ucañi ĩ:
23256  MAT 2:18  Ramá sita gago iso rĩare iso tʉoĩa otija ruyuyijʉ. Ito bajiro oti ñagõti ñayijo iso, Raquel rĩare otigo. Gãjerã ĩna sobojarocati yisi ãmobisijo Raquel iso rĩa godajare, yi ucayiJeremías.
23258  MAT 2:20  —Yujiya, macʉacãre ĩ jacore cʉni Israel sitajʉ ãmi tʉdi wasa. Macʉacãre sĩa ãmoana goda jedicoama ĩna, yiyiĩ Josére.
23259  MAT 2:21  Ito yija yujicõri, macʉacãre ĩ jacore cʉni Israel sitajʉ ãmi wayiJosé.
23260  MAT 2:22  Ma wacʉjʉ tʉoyiJosé, “Herodes ñajacʉ macʉ Arquelao wame cʉtiĩ jacʉre wasoagʉ Judea sitajʉ ñayijʉ”, yija tʉoyiJosé. Iti tʉocõri wa ãmobisiĩ itojʉ. Mʉcana itojʉ iyiĩ. Ito bajiro icõri, “Galilea sitajʉ yʉ waja quena”, yiyiĩ.
23262  MAT 3:1  Iti rodori ito bajija bero Juan masare iguri masʉ Judea sitajʉ yucʉ manojʉ wayijʉ.
23263  MAT 3:2  Itojʉ ejacõri masare riasogʉ, ado bajiro yiyiĩ: —Nocõ mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãña mʉa, yiyiJuan masare.
23264  MAT 3:3  Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtiĩ ucado bajiroti yiyiJuan. “Ado bajiro yiyiguĩji”, yirocʉ ucañi Isaías Juanre tʉoĩa yugʉ: Sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ mʉare ado bajiro oca sẽoro gotiyiguĩji: “Ñeñaro mʉa yirise jidicãña mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ya ʉsiĩ queno ña masitoni. Ñeñaro yirise jidicãcõri quenarisejʉa tʉoĩaña mʉa”, yiyiguĩji sĩgʉ̃, yi ucañi Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ.
23265  MAT 3:4  Juan ĩ sãñaro yutabuju, camello joana suado ñayijʉ. Waibʉcʉ wiro ñayiĩ ya wecʉ wiro. Rujiro ñimia bayiĩ. Ito yicõri joa gaye beroa ide idiyiĩ.
23269  MAT 3:8  Mʉcana ado bajiro gotiyiJuan: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni.
23271  MAT 3:10  Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyiJuan: —Comeana yucʉre quẽarocʉ ñacãmi sĩgʉ̃. Ito bajiri yucʉ queno rica manigʉ̃re ti bʉjacõri quẽagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeana soegʉ yiguĩji ĩ. Ado bajiro yireoni ña iti: “Masa ĩna ñeñaro yirisere waja senirocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise jidicãbeja ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare”, yiyiJuan masare.
23272  MAT 3:11  Gaje ado bajiro gotiyiJuan: —“Ãna ñama ĩna ñeñaro yirise jidicãrã”, yi ĩorocʉ idenati masare igua yʉ. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyiJuan masare.
23273  MAT 3:12  Gaje ado bajiro gotiyiJuan ĩnare: —Yʉ bero ejagʉ trigo besegʉ bajiro yiyiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Yatirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama trigo ĩ seorojʉ seogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yiyiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyiJuan masare.
23274  MAT 3:13  Iti rʉmʉri Galilea sitana wacõri Jordán wame cʉtirisa ejayiJesús. Juan tʉjʉ ejacõri: “Yʉre iguya mʉ”, yiyiJesús ĩre.
23275  MAT 3:14  Ito bajiro ĩ yibojarocati ĩre igu ãmobisiJuan. Ito bajiri ado bajiro yiyiĩ Jesure: —Meje, mʉáma yʉre mʉ iguja quena. Yʉre igu rotibitirʉja mʉ. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ña mʉ. Ito bajiri mʉre igu masibea yʉ, yiyiJuan Jesure.
23278  MAT 3:17  Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyiũmacʉ̃jʉ: —Ãni yʉ Macʉ ñami, maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ, yi ruyuyioca ũmacʉ̃jʉ.
23279  MAT 4:1  Jesús ĩ igu rotija bero yucʉ manojʉ ĩre ãmi wayiEspíritu Santo. Itojʉ Jesús ĩ ejaroca, “¿Diore riti cʉdiyiguĩjida Jesús?” yirocʉ ĩre ʉsirio codeyirʉ̃mʉ́a ʉjʉ.
23280  MAT 4:2  Jʉ̃arã masacõ rʉmʉri bare babicʉti ñayiJesús yucʉ manojʉ. Itocõ bero ñiocõyimʉcana.
23282  MAT 4:4  Ito bajiro rʉ̃mʉ́ ĩre yibojarocati: —Yibesa. Dios oca ado bajiro gotia: “Najuna riti meje catiyirãji masa. Jeyaro Dios ocana queno wanʉ quena ñarã yirãji masa”, yi gotia Dios oca, yiyiJesús rʉ̃mʉ́re.
23283  MAT 4:5  Ĩ ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayirʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Ito ejacõri mʉcana Dios ya wi joejʉ Jesure ãmi mʉja wayirʉ̃mʉ́.
23284  MAT 4:6  Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Jesús mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: Ĩ ñaro gãna ángel mesare mʉre code rotiyiguĩji Dios. quedi waja gʉ̃tagã joejʉ quedi jeacõri mʉ ya gʉbo jeabe yirona mʉre boca ãmiyirãji ĩna, yi gotia Dios oca, yiyirʉ̃mʉ́ Jesure. Gaje ado bajiro yiyiĩ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi tobʉayirʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure.
23286  MAT 4:8  Ĩ ito yija tʉocõri, cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmarijoejʉ ãmi wayirʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri adi sita gaye quenari cʉtorire ĩo jeocõyirʉ̃mʉ́ Jesure.
23287  MAT 4:9  Ito yicõri ado bajiro gotiyirʉ̃mʉ́: —Yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ yʉ riojo rijomunigãna ñini rũjũja, adi sita ñarocõti ñarise mʉre ĩsicʉja yʉ, yi rʉoyirʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure.
23288  MAT 4:10  Ito bajiro ĩ gotibojarocati: —Wasa Satanás mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: “Mani Ʉjʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉocõri cʉdija quena”, yi gotia Dios oca, yiyiJesús rʉ̃mʉ́re.
23289  MAT 4:11  Jesús ito ĩ yija tʉocõri, wacoayirʉ̃mʉ́ ĩja. Ito yija bero ángel mesa Jesure ejabʉarona ejayijarã ĩja.
23291  MAT 4:13  Itojʉ ejacõri ĩ ñaro Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ tujabisiJesús. Galilea wame cʉtirita tʉnima tʉ Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ ñarocʉ wayiJesús. Sõjʉ meje ñayiZabulón sita ito yicõri Neftalí sita cʉni.
23292  MAT 4:14  Iti cʉtojʉ Jesús ĩ ñaja Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtiĩ ucayore rẽtayiĩja. Jesure tʉoĩa yugʉ ado bajiro ucayoñi Isaías:
23293  MAT 4:15  Jordán jodejʉ Galilea wame cʉtirita ñacʉ. Itira tʉnima tʉ ñacʉ Zabulón sita ito yicõri Neftalí sita. Iti sitajʉ ñarã judio masa meje ñarãji ĩna.
23294  MAT 4:16  Diore masibiticõri itĩaro bajiro ñarãji ĩna. Ito bajicõri sĩgʉ̃ queno busugʉre ti wanʉrã yirãji ĩna. Diore masimena ñari godanare bajiro bajirãji ĩna. Ito bajiri busugʉ ĩ ejaja ticõri, wanʉrã yirãji ĩna. Ĩna tʉo masiroca yiyiguĩji ĩ. Ito bajiri mama rʉmʉ bajiro ejaro yiroja ĩnare, yi ucayoñi Isaías. Ĩ ucare bajiroti iti sitajʉ ejayiJesús.
23295  MAT 4:17  Iti sitajʉ ejacõri masare Dios oca riaso ucusʉoyiJesús. Ado bajiro gotiyijʉ: —Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri mama ʉsi wasoaya mʉa, yi masare riaso ucuyiJesús.
23296  MAT 4:18  Itajura Galilea wame cʉtirita tʉnima wa ucugʉ wayiJesús. Ito wacʉjʉ tiyiJesús, Simón Pedro ito yicõri ĩ ocabaji Andrésre cʉni. Wai jori masa ñayijarã ĩna. Yori yucʉrina wai waya ñayijarã ĩna.
23299  MAT 4:21  Ito yija ito sõjʉa bʉsa wa remoyiJesús. Jabeto wa remocõri tiyiJesús, Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni. Zebedeo rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna jacʉ rãca cumajʉ yori yucʉri sia queno ñayijarã ĩna. Ĩnare ticõri ĩnare jiyiJesús.
23300  MAT 4:22  Ĩ ito yija tʉocõri, cumajʉti ĩna jacʉre wagoyijarã ĩna. Ito bajiri Zebedeo rĩa Jesús rãca wacoayijarã ĩna ĩja.
23302  MAT 4:24  Ito bajiro cõrãre Jesús ĩ yisioja Siria sita gãna cʉni tʉo jediyijarã ĩna. Ito bajiri ñajediro cõrãre ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Jeyaro ñarise cʉtirãre ãmi ejayijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́ sãjagoana, ʉsi jedi quediana, ruduanare cʉni ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyiĩ.
23304  MAT 5:1  Jãjarã masare ticõri tʉria maja wayiJesús. Itojʉ maja wacõri rujiyiJesús. Ito yija ĩ rãca riasotiĩ tʉ minijuayijarã.
23306  MAT 5:3  —“Jaje rʉya Dios oca queno yʉ masi jeoroti”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ĩ rãca rotiyirãji mʉa.
23307  MAT 5:4  ’Adocãta tʉoĩa riorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ mʉa tʉoĩa riorise rẽtogʉ̃ yiguĩji Dios.
23308  MAT 5:5  ’“Gãjerã rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ goticãdo bajiroti queno bʉjarã yirãji mʉa.
23311  MAT 5:8  ’Dios ĩ ãmoro bajiro riti quenarise mʉa tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Diore tiyirãji mʉa.
23312  MAT 5:9  ’Adocãta oca quenori masa mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ, “Yʉ rĩa ña mʉa”, yiyiguĩji Dios.
23313  MAT 5:10  ’Diore mʉa cʉdire ticõri, gãjerã mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri, ĩ rãca rotiyirãji mʉa.
23315  MAT 5:12  Diore goti ĩsiri masare cʉni ito bajiroti ñeñaro yiyijarã masa jane mejejʉ cʉni. Itire masicõri queno wanʉ quenaña mʉa. Ijajʉ Dios ejacõri ñajediro ĩ seo ĩsirisere queno bʉjarã yirãji mʉa, yiyiJesús ĩ rãca riasotirãre.
23316  MAT 5:13  Mʉcana ado bajiro gotiyiJesús ĩ rãca riasotirãre: —Moa ba ãmoama masa. Ito bajibojarocati iti ocabeja ñe waja ma moa. Jʉaji iti ocarise ejabeto yiroja. Iti ocarise jedija ticõri, itire cõacõrãji masa. Ito yicõri itire cʉdarã yirãji ĩna. Moa bajiro bajiña mani cʉni. Mani queno yija ticõri, mani bajiro queno yi ãmorãji gãjerã cʉni. Ito bajibojarocati mani queno yibeja, “Diore tʉorʉ̃nʉña mʉa cʉni”, mani yi riasobojaja manire tʉo ãmomenaji gãjerã, yiyiJesús.
23317  MAT 5:14  Mʉcana ado bajiro gotiyiJesús: —Ñami bʉtoitĩari ñami iti ñaja sõjʉ jea iti busuja queno ruyuroja. Tʉria joe mani cʉto menija masa jeyaro tiyirãji jea iti busurise. Ito bajiroti mani queno yija masa jeyaro tiyirãji ĩna.
23319  MAT 5:16  Ito bajiroti queno yiya mʉa “Queno yiñama Diore tʉorʉ̃nʉrã”, yi ti masiyirãji masa jeyaro. Mʉa queno yirise ticõri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre wanʉ rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa, yiyiJesús ĩ rãca riasotirãre.
23320  MAT 5:17  ’“Moisés ñayorʉ ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna riasorisere cõarocʉ wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Itire cõarocʉ meje wadia yʉ. Ĩna riasorisere mʉa queno tʉoĩatoni wadiyʉ.
23322  MAT 5:19  No Dios rotirisere jabeto cʉdibicʉ, “No yibea mani cʉdi jeobeja cʉni”, yi riasogʉ quenabeami. Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ meje bajiro ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. No Dios rotirise cʉdicõri, “Jeyaro ĩ rotirise mani cʉdi jeoja quena”, yi riasogʉ ĩ ñami quenagʉ̃. Ito bajiri Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩama.
23326  MAT 5:23  Itire masicõri, gaje ocare cʉni tʉoĩaña mʉa. Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsira casabojʉ ejacõri, “Gãji rãca oca cʉtia yʉ”, mʉa yi tʉoĩa bʉjaja Diore rʉ̃cʉbʉorona ecarʉre sĩacõri soebeja maji.
23327  MAT 5:24  Itire cũña maji. Itire cũcõri oca quenorona mʉa baba tʉ wasa. Ĩ rãca oca quenocõri Diore soe ĩsirona tʉdi waja quena, ya yʉ mʉare.
23329  MAT 5:26  Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro mʉa yigore mʉa waja yi jeobeto riojʉa budimena yirãji mʉa. Iti robo bajiroti bajia Dios waja seniri rʉmʉ ejaroto riojʉa ĩ rãca mʉa oca quenobeja, ya yʉ mʉare, yiyiJesús ĩ rãca riasotirãre.
23332  MAT 5:29  ’Mʉa ya riojocadʉja cajeana ticõri ñeñaro mʉa yi ãmoja iti cajeare ruacõña. Itire ruacõri cõatẽña. Manire co dʉja cajea manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa cajea, cajea cʉtiñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja.
23333  MAT 5:30  Mʉa ya ãmona ñeñarise mʉa yija, itire jatacõña. Itire jatacõri cõatẽña. Manire co dʉja ãmo manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa ãmo, ãmo cʉtiñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãña mʉa”, yirocʉ ito bajiro yiyiJesús ĩ rãca riasotirãre.
23335  MAT 5:32  Yʉama ado bajiro mʉare gotia: Sĩgʉ̃ ĩ manojo gãji rãca ajebitigoro ñabojarocati isore ĩ cõaja, isore bʉto ñeñaro yami ĩocʉ̃. Gãji rãca iso manʉjʉ cʉtibojaja ĩre ajego yigõji iso. Ito yicõri no iso rãca manojo cʉtija isore ajegʉ yiguĩji ĩ, yi gotiyiJesús ĩ rãca riasotirãre.
23337  MAT 5:34  Yʉama ado bajiro mʉare gotia: “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yicõri, riojo yiba. “Yʉ goticãdo bajiroti yicʉja yʉ”, yirocʉ “Riti gotia Dios ĩ ñaro riojo”, yibesa itioni. Ĩ ñaro ña ĩ rotirojʉ. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Adi macãrʉcʉ̃ro riojo cʉni, riti gotia yʉ”, yibesa itioni.