23222 | MAT 1:9 | Uzías macʉ ñayijʉ Jotam. Jotam macʉ ñayijʉ Acaz. Acaz macʉ ñayijʉ Ezequías. |
23223 | MAT 1:10 | Ezequías macʉ ñayijʉ Manasés. Manasés macʉ ñayijʉ Amón. Amón macʉ ñayijʉ Josías. |
23226 | MAT 1:13 | Zorobabel macʉ ñayijʉ Abiud. Abiud macʉ ñayijʉ Eliaquim. Eliaquim macʉ ñayijʉ Azor. |
23227 | MAT 1:14 | Azor macʉ ñayijʉ Sadoc. Sadoc macʉ ñayijʉ Aquim. Aquim macʉ ñayijʉ Eliud. |
23231 | MAT 1:18 | Jesús ĩ rujeare gaye ado bajiro bajiyijʉ: José manojo ñaroco ñayijo María. José rãca iso ñaroto riojʉajʉ Espíritu Santo ĩ masirisena ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñayijo iso. |
23232 | MAT 1:19 | José iso manʉjʉ ñarocʉ queno yigʉ ñayijʉ. Ito bajiri masa ĩna tiro riojo bojoro iso tõbʉjaroca yi ãmobisijʉ José. Ito bajiri masa ĩna masibeto, “Mʉre ãmobea yʉ”, yi ãmobojayijʉ José isore. |
23233 | MAT 1:20 | Ito bajiro ĩ tʉoĩa cani waroca, ĩ cãirojʉ Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ ĩre. Goacõri ado bajiro gotiyijʉ ángel ĩre: —Tʉoya José David ñayorʉ janami mʉ. Maríare manojo cʉti güibesa mʉ. Espíritu Santo ĩ masirise, ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñamo iso. |
23249 | MAT 2:11 | Ñocõagã ĩ ñaro roca ñari wi sãja wacõri ĩna tija ito ñayijʉ macʉacã ĩ jaco María rãca. Ĩre ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija bero ĩna rʉcori jedori janayijarã ĩna. Janacõri orore, ʉco queno sʉtirise, ito yicõri mirra wame cʉtirise iti ãmicõri ĩre ĩsiyijarã ĩna. |
23256 | MAT 2:18 | Ramá sita gago iso rĩare iso tʉoĩa otija ruyuyijʉ. Ito bajiro oti ñagõti ñayijo iso, Raquel rĩare otigo. Gãjerã ĩna sobojarocati yisi ãmobisijo Raquel iso rĩa godajare, yi ucayijʉ Jeremías. |
23260 | MAT 2:22 | Ma wacʉjʉ tʉoyijʉ José, “Herodes ñajacʉ macʉ Arquelao wame cʉtigʉ ĩ jacʉre wasoagʉ Judea sitajʉ ñayijʉ”, yija tʉoyijʉ José. Iti tʉocõri wa ãmobisijʉ ĩ itojʉ. Mʉcana itojʉ cãiyijʉ ĩ. Ito bajiro cãicõri, “Galilea sitajʉ yʉ waja quena”, yiyijʉ ĩ. |
23264 | MAT 3:3 | Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtigʉ ĩ ucado bajiroti yiyijʉ Juan. “Ado bajiro yigʉ yiguĩji”, yirocʉ ucañi Isaías Juanre tʉoĩa yugʉ: Sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ mʉare ado bajiro oca sẽoro gotigʉ yiguĩji: “Ñeñaro mʉa yirise jidicãña mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ya ʉsijʉ ĩ queno ña masitoni. Ñeñaro yirise jidicãcõri quenarisejʉa tʉoĩaña mʉa”, yigʉ yiguĩji sĩgʉ̃, yi ucañi Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ. |
23268 | MAT 3:7 | Jãjarã fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri saduceo gaye tʉoĩarã cʉni ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Juan: —Mʉare yʉ idé gure ãmoboja mʉa. Ãña rima juniro bajiro ñeñaro yirã ña mʉa. Ado bajiro tʉoĩaboja mʉa: “Dios waja ĩ seniri rʉmʉ iti ejaroca manire waja senibiquĩji Dios. Ñeñaro yirã mani ñabojarocati manire ti maicõri manire waja senibiquĩji Dios”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãbeja mʉa tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare. |
23269 | MAT 3:8 | Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Juan: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni. |
23271 | MAT 3:10 | Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Juan: —Comeana yucʉre quẽarocʉ ñacãmi sĩgʉ̃. Ito bajiri yucʉ queno rica manigʉ̃re ti bʉjacõri quẽagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeana soegʉ yiguĩji ĩ. Ado bajiro yireoni ña iti: “Masa ĩna ñeñaro yirisere waja senirocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise jidicãbeja ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare”, yiyijʉ Juan masare. |
23272 | MAT 3:11 | Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan: —“Ãna ñama ĩna ñeñaro yirise jidicãrã”, yi ĩorocʉ idenati masare idé gua yʉ. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan masare. |
23275 | MAT 3:14 | Ito bajiro ĩ yibojarocati ĩre idé gu ãmobisijʉ Juan. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure: —Meje, mʉáma yʉre mʉ idé guja quena. Yʉre idé gu rotibitirʉja mʉ. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ña mʉ. Ito bajiri mʉre idé gu masibea yʉ, yiyijʉ Juan Jesure. |
23277 | MAT 3:16 | Jesús ĩ majaroca riti ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃ro soje janayijʉ. Ũmacʉ̃jʉ Jesús ĩ ti mʉorocati bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo. |
23278 | MAT 3:17 | Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ: —Ãni yʉ Macʉ ñami, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ, yi ruyuyijʉ oca ũmacʉ̃jʉ. |
23282 | MAT 4:4 | Ito bajiro rʉ̃mʉ́ ĩre yibojarocati: —Yibesa. Dios oca ado bajiro gotia: “Najuna riti meje catirã yirãji masa. Jeyaro Dios ocana queno wanʉ quena ñarã yirãji masa”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. |
23284 | MAT 4:6 | Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Jesús mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: Ĩ ñaro gãna ángel mesare mʉre code rotigʉ yiguĩji Dios. Mʉ quedi waja gʉ̃tagã joejʉ quedi jeacõri mʉ ya gʉbo jeabe yirona mʉre boca ãmirã yirãji ĩna, yi gotia Dios oca, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Gaje ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi tobʉayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure. |
23286 | MAT 4:8 | Ĩ ito yija tʉocõri, cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri adi sita gaye quenari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. |
23288 | MAT 4:10 | Ito bajiro ĩ gotibojarocati: —Wasa Satanás mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: “Mani Ʉjʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉocõri cʉdija quena”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. |
23294 | MAT 4:16 | Diore masibiticõri rãitĩaro bajiro ñarãji ĩna. Ito bajicõri sĩgʉ̃ queno busugʉre ti wanʉrã yirãji ĩna. Diore masimena ñari godanare bajiro bajirãji ĩna. Ito bajiri busugʉ ĩ ejaja ticõri, wanʉrã yirãji ĩna. Ĩna tʉo masiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri mama rʉmʉ bajiro ejaro yiroja ĩnare, yi ucayoñi Isaías. Ĩ ucare bajiroti iti sitajʉ ejayijʉ Jesús. |
23299 | MAT 4:21 | Ito yija ito sõjʉa bʉsa wa remoyijʉ Jesús. Jabeto wa remocõri tiyijʉ Jesús, Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni. Zebedeo rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna jacʉ rãca cumajʉ yori yucʉri sia queno ñayijarã ĩna. Ĩnare ticõri ĩnare jiyijʉ Jesús. |
23301 | MAT 4:23 | Galilea sitajʉ riaso ucu jeoyijʉ Jesús. Co cʉto rʉyabeto judio masa minijuara wi sãjacõri oca quenarise, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús masare. Ñajediro cõrãre ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ Jesús. |
23302 | MAT 4:24 | Ito bajiro cõrãre Jesús ĩ yisioja Siria sita gãna cʉni tʉo jediyijarã ĩna. Ito bajiri ñajediro cõrãre ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Jeyaro ñarise cʉtirãre ãmi ejayijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́ sãjagoana, ʉsi jedi quediana, ruduanare cʉni ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ ĩ. |
23306 | MAT 5:3 | —“Jaje rʉya Dios oca queno yʉ masi jeoroti”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ĩ rãca rotirã yirãji mʉa. |
23307 | MAT 5:4 | ’Adocãta tʉoĩa riorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ mʉa tʉoĩa riorise rẽtogʉ̃ yiguĩji Dios. |
23308 | MAT 5:5 | ’“Gãjerã rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ goticãdo bajiroti queno bʉjarã yirãji mʉa. |
23309 | MAT 5:6 | ’Adocãta Diore cʉdi jeo ãmorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji Dios, ĩre mʉa cʉdi jeo masitoni. |
23310 | MAT 5:7 | ’Gãjerãre ti maicõri mʉa queno yija, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Dios cʉni mʉare ti maicõri mʉare queno yigʉ yiguĩji ĩ. |
23311 | MAT 5:8 | ’Dios ĩ ãmoro bajiro riti quenarise mʉa tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Diore tirã yirãji mʉa. |
23312 | MAT 5:9 | ’Adocãta oca quenori masa mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ, “Yʉ rĩa ña mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios. |
23313 | MAT 5:10 | ’Diore mʉa cʉdire ticõri, gãjerã mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri, ĩ rãca rotirã yirãji mʉa. |
23314 | MAT 5:11 | ’Yʉre mʉa cʉdire ticõri, gãjerã mʉare aja tudija, mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, ito yicõri mʉare ĩna bʉsitubojaja cʉni, wanʉ quenarã yirãji mʉa. |
23315 | MAT 5:12 | Diore goti ĩsiri masare cʉni ito bajiroti ñeñaro yiyijarã masa jane mejejʉ cʉni. Itire masicõri queno wanʉ quenaña mʉa. Ijajʉ Dios tʉ ejacõri ñajediro ĩ seo ĩsirisere queno bʉjarã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23316 | MAT 5:13 | Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Moa ba ãmoama masa. Ito bajibojarocati iti ocabeja ñe waja ma moa. Jʉaji iti ocarise ejabeto yiroja. Iti ocarise jedija ticõri, itire cõacõrãji masa. Ito yicõri itire cʉdarã yirãji ĩna. Moa bajiro bajirã ña mani cʉni. Mani queno yija ticõri, mani bajiro queno yi ãmorãji gãjerã cʉni. Ito bajibojarocati mani queno yibeja, “Diore tʉorʉ̃nʉña mʉa cʉni”, mani yi riasobojaja manire tʉo ãmomenaji gãjerã, yiyijʉ Jesús. |
23317 | MAT 5:14 | Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Ñami bʉto rãitĩari ñami iti ñaja sõjʉ jea iti busuja queno ruyuroja. Tʉria joe mani cʉto menija masa jeyaro tirã yirãji jea iti busurise. Ito bajiroti mani queno yija masa jeyaro tirã yirãji ĩna. |
23319 | MAT 5:16 | Ito bajiroti queno yiya mʉa “Queno yirã ñama Diore tʉorʉ̃nʉrã”, yi ti masirã yirãji masa jeyaro. Mʉa queno yirise ticõri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre wanʉ rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23320 | MAT 5:17 | ’“Moisés ñayorʉ ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna riasorisere cõarocʉ wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Itire cõarocʉ meje wadia yʉ. Ĩna riasorisere mʉa queno tʉoĩatoni wadibʉ yʉ. |
23322 | MAT 5:19 | No Dios rotirisere jabeto cʉdibicʉ, “No yibea mani cʉdi jeobeja cʉni”, yi riasogʉ quenabeami. Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ meje bajiro ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. No Dios rotirise cʉdicõri, “Jeyaro ĩ rotirise mani cʉdi jeoja quena”, yi riasogʉ ĩ ñami quenagʉ̃. Ito bajiri Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩama. |
23323 | MAT 5:20 | Riti mʉare gotia yʉ. Judio masa rotirise riasori masa ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã ĩna queno yibojado rẽtoro mʉa queno yibeja Dios rotirojʉ ejamenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23325 | MAT 5:22 | Yʉama ado bajiro mʉare goti remoa: No gãjire junisini tigʉre waja senigʉ̃ yiguĩji oca quenori masʉ. No gãjire bʉsitugʉre waja senirã yirãji oca quenori masa. No, “Rocati mecʉri masʉ ña mʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉja mʉ”, yigʉti ĩjʉare waja senirocʉ ĩre cõagʉ̃ yiguĩji Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ, ya yʉ mʉare. |
23327 | MAT 5:24 | Itire cũña maji. Itire cũcõri oca quenorona mʉa baba tʉ wasa. Ĩ rãca oca quenocõri Diore soe ĩsirona tʉdi waja quena, ya yʉ mʉare. |
23328 | MAT 5:25 | ’Gaje ado bajiro bajia. Gãji mʉare ĩ seti yija oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa ejaroto riojʉa oca quenoña mʉa. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca quenobeja ĩ mʉare poreciare ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji. |
23329 | MAT 5:26 | Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro mʉa yigore mʉa waja yi jeobeto riojʉa budimena yirãji mʉa. Iti robo bajiroti bajia Dios waja seniri rʉmʉ ejaroto riojʉa ĩ rãca mʉa oca quenobeja, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23332 | MAT 5:29 | ’Mʉa ya riojocadʉja cajeana ticõri ñeñaro mʉa yi ãmoja iti cajeare ruacõña. Itire ruacõri cõatẽña. Manire co dʉja cajea manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa cajea, cajea cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja. |
23333 | MAT 5:30 | Mʉa ya ãmona ñeñarise mʉa yija, itire jatacõña. Itire jatacõri cõatẽña. Manire co dʉja ãmo manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa ãmo, ãmo cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãña mʉa”, yirocʉ ito bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23340 | MAT 5:37 | Mani riojo gotija quena. Mani cʉdibeja cʉni riojo gotija quena. “Riti gotia yʉ”, yirona gaje mani goti remoja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ejabʉarisena goti remoa mani, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23341 | MAT 5:38 | Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia iti: “Sĩgʉ̃ ĩ cajea jioja gãjire cʉni cajea jioja quena. Sĩgʉ̃ ĩ guji jabejasãja gãjire cʉni guji jabejasãja quena”, yiyijarã masa jane mejejʉ gãna. |
23344 | MAT 5:41 | Sĩgʉ̃ ĩ ya gajeoni coji cõrecõ ĩ ũma rotija jʉaji cõrecõ ĩre ũma ĩsima. “Ado bajiro yʉre moa ĩsiña”, gãji mʉare ĩ rotija, ĩ rotiro rẽto bʉsaro ĩre moa ĩsija quena. |
23345 | MAT 5:42 | Noa mʉare gajeoni senirãreti ĩsicõaja quena. Sĩgʉ̃ mʉare wasoa ãmoja wasoaja quena. Ito yicõri “Mʉre ĩsicʉjʉ yʉ”, yija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23346 | MAT 5:43 | ’Jane mejejʉ gãna ĩna bʉsigore tʉogoana ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajia iti: “Mʉa babare queno ti maiña. Ito yicõri mʉa wajacʉre ti teya”, yiyijarã masa jane mejejʉ gãna. |
23347 | MAT 5:44 | Yʉama mʉare ado bajiro gotia: “Mʉa wajanare ti maiña. Ĩnare queno yiya. Mʉa tõbʉjaroca yirãre yiari Diore bʉsi ĩsiña”, ya yʉ mʉare. |
23348 | MAT 5:45 | Ito bajiro mʉa yija mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ rĩa ñarã yirãji mʉa, ĩ ãmoro bajiro riti mʉa yisotija. Masa ñajedirore queno ejabʉami Dios. Ĩre cʉdimenare cʉni ejabʉami ĩ. Ĩ ñami quenarã, ñeñarãre cʉni ũmacañi busuroca yigʉ. Ĩ ñami riojo cʉdirã, riojo cʉdimenare cʉni ide queo ĩsigʉ̃. |
23349 | MAT 5:46 | Mʉare ti mairãre riti mʉa ti maija ñe waja ma iti. Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉare waja yibiquĩji Dios. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ĩnare mairãre riti ti mairãji ĩna cʉni. Ĩnare bajiro yibesa mʉa. Mʉare ti terãre cʉni maija quena. |
23352 | MAT 6:1 | ’Queno mʉa yija, “Queno yama ĩna”, yijaro gãjerã yirona meje, queno yiba mʉa. Masa tiro riojo riti, “Ãni ñami queno Diore cʉdigʉ”, mʉa yi ĩobojaja ñe waja bʉjamenaji mʉa, ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ Dios tʉjʉ mʉa ejaja. |
23354 | MAT 6:3 | Mʉama bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉaja, masa ĩna masibeto ito yicõri mʉa baba ñasagʉ ĩ masibeto masare ejabʉaja quena. |
23355 | MAT 6:4 | Reco meje masa ĩna tibeto bojoro bʉjarãre ejabʉaba mʉa. Masa ĩna tibeto bojoro bʉjarãre mani queno yija, ti masiguĩji Dios manire. Ito bajiri waja yigʉ yiguĩji manire, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23364 | MAT 6:13 | ¿No bajiro yʉre cʉdirã yirãjida ĩna? yi tʉoĩabesa gʉare. Gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉaya. Mʉ ña ʉjʉ ñatĩñarocʉ. Mʉ ña bʉto masitĩñare gaye rʉcotĩñarocʉ. Mʉ ña masa jeyaro ĩna rʉ̃cʉbʉotĩñarocʉ. Itocõ ña. Amén. Ito bajiro Diore mʉa bʉsija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23368 | MAT 6:17 | Bamena riti Diore mʉa bʉsija, joa cʉni queno siro, rio cʉni queno coe yiba mʉare masa ti masime yirona. |
23369 | MAT 6:18 | “Bamena riti Diore bʉsirã ñama ĩna”, masa yibe yirona wanʉ quenama. Mani Jacʉ mani rãca ñagʉ̃ ĩ sĩgʉ̃ti masitĩñagʉ̃ yiguĩji. Gãjerã masibeto ĩ sĩgʉ̃ti masigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri manire waja yigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23371 | MAT 6:20 | Yʉ tija ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise miojuja quena. Itojʉ gajeoni bari masa manaji. Gajeoni jogabetoja. Ito yicõri riniri masa cʉni ejamenaji. Ũmacʉ̃jʉ manire yiari queno yisotitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Manire ĩ queno yirise jedibetoja. |
23372 | MAT 6:21 | Gajeoni mani rʉcorojʉ mani tʉoĩarise ñaro yiroja manire. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise mani miojuja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23373 | MAT 6:22 | ’Mani ya cajea queno iti ruyuja, mani tʉoĩarise queno sosaroja manire. Ticõri queno mani tʉoĩaja mani ya ʉsi cʉni quenaroja manire. |
23374 | MAT 6:23 | Ito bajibojarocati tibojarãti queno mani tʉoĩabeja, mani ya ʉsi cʉni quenabetoja manire. Rãitĩarojʉ mani rʉ̃gõro robo bajiro bajiroja manire. “Ado bajiro ãmoami Dios”, yi masibojarãti Diore mani cʉdibeja, ĩre masirã meje ña mani. Ito bajiri bʉto bʉsa rãitĩarojʉ mani rʉ̃gõro robo bajiro bajiroja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23375 | MAT 6:24 | ’Cocati mani ʉjarã jʉ̃arãre cʉdi masibea mani. Jʉ̃arã ĩna ñaja sĩgʉ̃re queno ti maicõri, gãjire ti tudirã yirãji mani. Sĩgʉ̃re queno cʉdirã yirãji mani. Gãjire queno cʉdimena yirãji mani. Iti robo bajiroti Diore mani cʉdija, niyerujʉare bʉto tʉoĩamenaji mani. Niyerure riti mani bʉto tʉoĩaja Diore queno cʉdisabea mani, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23381 | MAT 6:30 | Gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Goama seyorise ñabojaroti yoari mejeti siniaroja ũmacañi jeana. Iti siniaja ticõri, itire soerã yirãji masa. “Manire yutabuju ĩsiguĩji Dios”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩre queno tʉorʉ̃nʉsabea mʉa. |
23384 | MAT 6:33 | “Dios ñami yʉ Ʉjʉ. Ĩ yagʉ ña yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Iti ña ñasarise. “Ĩre bajiro quenarise riti yi ãmoa yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Ito bajiro mani yija, iti jeyaro manire rʉyarise boca ãmirã yirãji mani. |
23390 | MAT 7:5 | “Yiro robo yirã ña gʉa”, yirã ñaboja mʉa. Mʉa ya cajeajʉ sita sãñarisere ãmicãña maji cajero. Iti sita mʉa ãmicãja berojʉa queno ti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri mʉa babare cajeajʉ sũjuri ñarisere ãmicã masirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa bajia. Bʉto ñeñaro yirise mʉa jidicãja berojʉa, “Mʉ ñeñaro yirise jidicãña mʉ”, yi masirã yirãji mʉa babare, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23391 | MAT 7:6 | ’Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare. |