23218 | MAT 1:5 | Salmón macʉ ñayijʉ Booz. Ĩ jaco ñayoyijo Rahab. Ito bero Booz macʉ ñayijʉ Obed. Ĩ jaco ñayoyijo Rut. Obed macʉ ñayijʉ Isaí. |
23219 | MAT 1:6 | Isaí macʉ ñayijʉ Ʉjʉ David wame cʉtigʉ. David macʉ ñayijʉ Salomón. Ĩ jaco ñayijo Urías ñayorʉ manojo godogo. |
23220 | MAT 1:7 | Ito bero Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Roboam macʉ ñayijʉ Abías. |
23221 | MAT 1:8 | Abías macʉ ñayijʉ Asa. Asa macʉ ñayijʉ Josafat. Josafat macʉ ñayijʉ Joram. Joram macʉ ñayijʉ Uzías. |
23222 | MAT 1:9 | Uzías macʉ ñayijʉ Jotam. Jotam macʉ ñayijʉ Acaz. Acaz macʉ ñayijʉ Ezequías. |
23223 | MAT 1:10 | Ezequías macʉ ñayijʉ Manasés. Manasés macʉ ñayijʉ Amón. Amón macʉ ñayijʉ Josías. |
23224 | MAT 1:11 | Josías macʉ ñayijʉ Jeconías. Ito yicõri ĩ ocabaji mesa cʉni ñayijarã. Ito bajiro ĩna baji ñarijʉ Babilonia gãna Israel sita gãnare ñia ãmi wacõri ĩnare moari masa cʉtiyijarã ĩna ya cʉtojʉ. |
23225 | MAT 1:12 | Ito bero mʉcana Jeconías macʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel macʉ ñayijʉ Zorobabel. |
23229 | MAT 1:16 | Jacob macʉ ñayijʉ José. Ĩ ñayijʉ María manʉjʉ. Iso ñayijo Dios ĩ cõarʉ Jesucristo jaco. |
23230 | MAT 1:17 | Abraham rĩa janerãbatia David ĩ ñayorajʉna catorce masa ñasʉoyijarã. Abraham macʉ ñayijʉ Isaac. Isaac macʉ ñayijʉ Jacob. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja David ĩ ñarajʉna catorce ñarã ñayijarã ĩna. Ito bero mʉcana David macʉ ñayijʉ Salomón. Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja, Babiloniajʉ Israel sita gãnare ĩna ãmi warajʉna mʉcana catorce ñayijarã ĩna. Jeconías macʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel macʉ ñayijʉ Zorobabel. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja Cristo ĩ rujearajʉna catorce ñayijarã mʉcana. |
23231 | MAT 1:18 | Jesús ĩ rujeare gaye ado bajiro bajiyijʉ: José manojo ñaroco ñayijo María. José rãca iso ñaroto riojʉajʉ Espíritu Santo ĩ masirisena ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñayijo iso. |
23233 | MAT 1:20 | Ito bajiro ĩ tʉoĩa cani waroca, ĩ cãirojʉ Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ ĩre. Goacõri ado bajiro gotiyijʉ ángel ĩre: —Tʉoya José David ñayorʉ janami mʉ. Maríare manojo cʉti güibesa mʉ. Espíritu Santo ĩ masirise, ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñamo iso. |
23237 | MAT 1:24 | Ito bajiri yujigʉti ángel ĩ gotiado bajiroti yiyijʉ ĩ. Maríare manojo cʉtiyijʉ ĩ ĩja. |
23249 | MAT 2:11 | Ñocõagã ĩ ñaro roca ñari wi sãja wacõri ĩna tija ito ñayijʉ macʉacã ĩ jaco María rãca. Ĩre ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija bero ĩna rʉcori jedori janayijarã ĩna. Janacõri orore, ʉco queno sʉtirise, ito yicõri mirra wame cʉtirise iti ãmicõri ĩre ĩsiyijarã ĩna. |
23255 | MAT 2:17 | Ito bajiro Herodes rĩacare ĩ sĩa rotija Diore goti ĩsiri masʉ Jeremías wame cʉtigʉ ĩ ucado robo bajiroti rẽtayijʉ. Ado bajiro ucañi ĩ: |
23256 | MAT 2:18 | Ramá sita gago iso rĩare iso tʉoĩa otija ruyuyijʉ. Ito bajiro oti ñagõti ñayijo iso, Raquel rĩare otigo. Gãjerã ĩna sobojarocati yisi ãmobisijo Raquel iso rĩa godajare, yi ucayijʉ Jeremías. |
23264 | MAT 3:3 | Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtigʉ ĩ ucado bajiroti yiyijʉ Juan. “Ado bajiro yigʉ yiguĩji”, yirocʉ ucañi Isaías Juanre tʉoĩa yugʉ: Sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ mʉare ado bajiro oca sẽoro gotigʉ yiguĩji: “Ñeñaro mʉa yirise jidicãña mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ya ʉsijʉ ĩ queno ña masitoni. Ñeñaro yirise jidicãcõri quenarisejʉa tʉoĩaña mʉa”, yigʉ yiguĩji sĩgʉ̃, yi ucañi Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ. |
23272 | MAT 3:11 | Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan: —“Ãna ñama ĩna ñeñaro yirise jidicãrã”, yi ĩorocʉ idenati masare idé gua yʉ. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan masare. |
23277 | MAT 3:16 | Jesús ĩ majaroca riti ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃ro soje janayijʉ. Ũmacʉ̃jʉ Jesús ĩ ti mʉorocati bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo. |
23279 | MAT 4:1 | Jesús ĩ idé gu rotija bero yucʉ manojʉ ĩre ãmi wayijʉ Espíritu Santo. Itojʉ Jesús ĩ ejaroca, “¿Diore riti cʉdigʉ yiguĩjida Jesús?” yirocʉ ĩre ʉsirio codeyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. |
23291 | MAT 4:13 | Itojʉ ejacõri ĩ ñaro Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ tujabisijʉ Jesús. Galilea wame cʉtirita tʉnima tʉ Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ ñarocʉ wayijʉ Jesús. Sõjʉ meje ñayijʉ Zabulón sita ito yicõri Neftalí sita cʉni. |
23292 | MAT 4:14 | Iti cʉtojʉ Jesús ĩ ñaja Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtigʉ ĩ ucayore rẽtayijʉ ĩja. Jesure tʉoĩa yugʉ ado bajiro ucayoñi Isaías: |
23293 | MAT 4:15 | Jordán jodejʉ Galilea wame cʉtirita ñacʉ. Itira tʉnima tʉ ñacʉ Zabulón sita ito yicõri Neftalí sita. Iti sitajʉ ñarã judio masa meje ñarãji ĩna. |
23294 | MAT 4:16 | Diore masibiticõri rãitĩaro bajiro ñarãji ĩna. Ito bajicõri sĩgʉ̃ queno busugʉre ti wanʉrã yirãji ĩna. Diore masimena ñari godanare bajiro bajirãji ĩna. Ito bajiri busugʉ ĩ ejaja ticõri, wanʉrã yirãji ĩna. Ĩna tʉo masiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri mama rʉmʉ bajiro ejaro yiroja ĩnare, yi ucayoñi Isaías. Ĩ ucare bajiroti iti sitajʉ ejayijʉ Jesús. |
23431 | MAT 8:17 | Ito bajiro rẽtayijʉ Isaías Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ ĩ goticãdo bajiroti. Ado bajiro yiyijʉ Isaías ñayorʉ: “Manire rujʉ gajajuarise ito yicõri mani rujʉ ñarise cʉtirise yisiogʉ yiguĩji”, yiyijʉ Isaías ñayorʉ yʉre tʉoĩa yugʉ, yiyijʉ Jesús masare. |
23542 | MAT 11:14 | “Diore goti ĩsiri masʉ Elías wame cʉtigʉ goaĩogʉ̃ yiguĩji”, yi goti yuyijarã ĩna. “Juana sʉoriti goaĩoami ĩna tʉoĩa yurʉ”, mʉa yi tʉoĩaja quena. |
23549 | MAT 11:21 | —Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Corazín gãna. Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Betsaida gãna cʉni. Tiro cʉto gãna ito yicõri Sidón cʉto gãnare cʉni mʉare tiyamani yʉ ĩocato bajiro ĩnare yʉ ĩoja iti rʉmʉjʉ ĩna ñeñaro yirisere tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãboana ĩna. “Gʉa ñeñaro yirise jidicã gʉa”, yirona yutabuju bojori baju sãñaboana ĩna. Ito yicõri, “Bojori bʉja gʉa”, yirona ĩna ya rijogajʉ õja jeoboana ĩna. |
23575 | MAT 12:17 | Isaías ñayorʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ goticãdo bajiroti rẽtacʉ iti. Ado bajiro goti ucayoñi Isaías ñayorʉ: |
23586 | MAT 12:28 | Rʉ̃mʉ́re yʉ bucõaja Espíritu Santona sʉoriti bucõa yʉ. Ito bajiro yʉ yija, “Diore tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuri rʉmʉ eja wajʉ ĩja”, yi masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23589 | MAT 12:31 | ’Riti mʉare gotia yʉ. Masa ĩna ñeñaro yija, ito yicõri ñeñaro ĩna bʉsija cʉni, ĩnare ãcabojo masiguĩji Dios. Espíritu Santore ĩna bʉsituja, itireama ĩnare ãcabojo masibiquĩji Dios. |
23590 | MAT 12:32 | Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. No yʉre ĩ bʉsituja, ĩocʉ̃re ãcabojo masiguĩji Dios. Ito bajibojarocati, no Espíritu Santore ĩ bʉsituja itireama ĩre ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios. Adi tutire ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ cʉni ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios, Espíritu Santore masa ĩna bʉsituja, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23599 | MAT 12:41 | Nínive cʉto ñayoana Dios ĩ waja seniri rʉmʉ mʉcana tʉdi catirã yirãji. Tʉdi caticõri, “Mʉare seti ña”, yirã yirãji adi rʉmʉri gãnare. Nínive cʉto gãna ñayoana Jonás ñayorʉ Dios oca ĩ gotija tʉocõri, ñeñaro ĩna yirisere jidicãyijarã ĩna. Ito yicõri mama ʉsi wasoayijarã ĩna. Jonás ñayorʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, tʉdi caticõri, “Mʉare seti ña”, yirã yirãji ĩna adi rʉmʉri gãnare. Yʉ ado mʉa rãca ñagʉ̃ Jonás ñayorʉ rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. |
23622 | MAT 13:14 | Ito bajiro ĩna bajija Diore goti ĩsiri masʉ Isaías ñayorʉ ĩ gotiado bajiroti rẽta. Dios oca gotigʉ ado bajiro ucayoñi Isaías ñayorʉ: Yʉre tʉobojarãti itire tʉo masimena yirãji mʉa. Tibojarãti, “Ito bajia”, yi masimena yirãji mʉa. |
23623 | MAT 13:15 | Adocãta gãna yʉ tʉoĩaro bajiro ĩna ya ʉsina yʉre tʉoĩa ãmobeama ĩna. Tʉobojarãti ñeñaro tʉo godo weorãji. Ito yicõri tibojarãti bibicãna bajiro bajiama ĩna. Yʉ ĩobojarise ti ãmobeama. Ĩna ya gãmo gojena tʉo ãmobeama ĩna. Ĩna ya ʉsina tʉo masi ãmobeama ĩna. Ito yicõri yʉre yisio rotirã ejamena yirãji ĩna, yi gotiami Dios, yi ucayoñi Isaías ñayorʉ, yiquĩ Jesús gʉare. |
23663 | MAT 13:55 | Adi sita gagʉ cumu jãi moari masʉ macʉ ñami ãni. Ito yicõri María macʉti ñami ãni. Santiago, José, Simón, Judas rĩjorʉti ñami ãni. |
23669 | MAT 14:3 | Ĩ Herodes ĩ ocabaji Felipe manojore ẽmayijʉ. Iso ñayijo Herodías wame cʉtigo. Ado bajiro yiyijʉ Juan Herodesre: —Isore manojo cʉtibitirʉja mʉre, yibojayijʉ Juan Herodesre. Ĩre tʉo ãmobisijʉ ĩ. Ito bajiri Juanre tubia rotiyijʉ Herodes. Ito yicõri come misina ĩre sia rotiyijʉ ĩ. |
23672 | MAT 14:6 | Herodes ĩ joeara rodo gãni bia ejayijʉ. Ito bajiri masare oca cõayijʉ ĩ, ĩna basa titoni. Iti rʉmʉ rujarʉmʉ Herodías maco masa riojo basayijo. Iso basaja ticõri, bʉto wanʉyijʉ Herodes. |
23709 | MAT 15:7 | Mʉa yiro bajiro yirã meje ña mʉa. Diore goti ĩsiri masʉ Isaías ñayorʉ mʉare tʉoĩa wacʉ queno ucañi ĩ. Ado bajiro ucañi ĩ: |
23711 | MAT 15:9 | Minijuacõri yʉre mʉa rʉ̃cʉbʉobojaja, bʉrãti ya mʉa. Mʉa riasorise masa ĩna tʉoĩa rujeore ña iti. Itireti, “Dios ĩ rotire ña”, yiboja mʉa. Dios ĩ gotirise tʉoĩa wacʉ ito bajiro ucañi Isaías ñayorʉ, yi gotiquĩ Jesús. |
23755 | MAT 16:14 | Ado bajiro cʉdicʉ gʉa ĩre: —Coriarã ĩna bʉsija, “Juan idé guri masʉ ñami”, yama ĩna mʉre. Gãjerãma, “Elías ñami”, yama ĩna. Gãjerãma, “Jeremías ñami”, yama ĩna. Gãjerãma, “Diore goti ĩsiri masʉ ñaguĩji gajea”, yama ĩna mʉre, yicʉ gʉa Jesure. |
23772 | MAT 17:3 | Ĩna tiroca Moisés ñayorʉ, Elías ñayorʉ rãca Jesús tʉ goaĩoyijarã. Ito bajicõri Jesús rãca ĩna gãmeri bʉsija, tiyijarã ĩna. |
23773 | MAT 17:4 | Ito bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro Jesure: —Yʉ Ʉjʉ adojʉ mani ñaja quenasacõa. Mʉa ãmoja mʉare yiari wi meni ĩsirʉja gʉa. Mʉre co wi, Elíasre co wi, Moisésre co wi meni ĩsirʉja gʉa, yiyijʉ Pedro Jesure. |
23779 | MAT 17:10 | Ito yija ado bajiro Jesure seniĩayijarã ĩna: —¿No yija judio masa rotirise riasori masa, “Elíasjʉa ejasʉogʉ yiguĩji”, yicati ĩna? yi seniĩayijarã ĩna Jesure. |
23780 | MAT 17:11 | Ito yija ado bajiro ĩnare cʉdiyijʉ Jesús: —Riti yiñi judio masa rotirise riasori masa. “Elíasjʉa ejasʉogʉ yiguĩji. Ejacõri jeyaro quenogʉ̃ yiguĩji ĩ”, ĩna yija riti gotiñi. |
23781 | MAT 17:12 | Ito bajiro ĩna gotibojarocati Elías ĩ ejaja ĩre ti masibisĩ masa. Riti mʉare gotia yʉ. Elías ejacãñi. Ĩ ejaja ĩre ti masibisĩ masa. Ĩna ãmoro bajiroti yiñi masa ĩre. Ito bajiroti yʉ Masa Rĩjorʉre, tõbʉjaroca yirã yirãji masa yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23789 | MAT 17:20 | —Yʉre queno tʉorʉ̃nʉbiticõri rʉ̃mʉ́re bucõa masibea mʉa maji. Riti mʉare gotia yʉ. Jabetacã yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, jaibiti aje mostaza aje robo bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa rotiro bajiroti bajiroja. I tʉriare, “Gajerojʉ cʉní rʉ̃gʉ̃ña”, mʉa yija, mʉa rotiro bajiroti bajiroja iti. Ñejʉa mʉa yi masibiti mano yiroja, queno yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja. |
23916 | MAT 21:21 | Ado bajiro gʉare cʉdiquĩ ĩ: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, “Yʉre ejabʉabiquĩji Jesús”, mʉa yi tʉoĩabeja, janeti higueragʉre yʉ yiro bajiro meje riti yi masirãji mʉa. Gaje sẽo bʉsarise yi masirãji mʉa. I tʉriare, “Cʉní rʉ̃gõcõri riaca jajosajʉ quedi roaya”, mʉa yija, ito bajiroti rẽtaro yiroja. |
23984 | MAT 22:43 | Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉa tʉoĩaja, ¿no yija David ñayorʉ ĩre tʉoĩagʉ̃, “Yʉ Ʉjʉ”, yiyijari? Tite mʉa. Ado bajiro ucañi David ñayorʉ. Espíritu Santo ĩ rãca ĩ ñajare ado bajiro ucañi ĩ: |
24010 | MAT 23:23 | ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Jũ queno sʉtirise, anís, menta, comino waja rʉ̃cʉbiti gaye mʉa rʉcoja, Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiroti Diore jabeto ĩsia mʉa. Ito bajibojarocati rotire ñasarisere tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ado bajiro bajia ñasarise, queno yire, gãjerãre ti maire, Diore tʉorʉ̃nʉre, itocõti ña ñasarise. Iti gaye yitĩñama mʉa, Diore jabeto ĩsire gaye cʉni jidicãbeja mʉa. |
24022 | MAT 23:35 | Abel queno yigʉ ñayorʉre sĩasʉoyijarã mʉa ñicʉsabatia ito yicõri Berequiás macʉ Zacaríasjʉre sĩasʉsayijarã. Dios ya wijʉ Diore ĩna soe ĩsisotira casabo tʉ Zacaríasre sĩayija mʉa. Mʉa ñicʉsabatiare bajiroti ya mʉa cʉni. Ito bajiri queno yirãre ĩna sĩagore ñajare seti ña mʉare cʉni. |
24151 | MAT 26:28 | Iti ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Jãjarã ĩna ñeñaro yirise ĩna waja yi ĩsitoni, yʉ ya rí budiro yiroja. Itire ticõri, “Oca mame Dios ĩ goticãdo bajiroti bajia”, yi tʉoĩa masirã yirãji mʉa. |
24159 | MAT 26:36 | Warãjʉ Getsemaní wame cʉtiri wesejʉ ejacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ ejacõri ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Õ Diore bʉsigʉ yʉ waroca riti, ado rujiya maji, yiquĩ Jesús gʉare. |
24207 | MAT 27:9 | Ito bajiro ĩna yija jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ Jeremías ñayorʉ ĩ ucare ado bajiro bajiadoja: “Treinta niyeru cujiri ñarise ãmicõri riri goje ñari sita waja yiyijarã ĩna, Dios ĩ ãmocãdo bajiroti. ‘Itocõti waja cʉtiami sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃’, yi tʉoĩayijarã Israel sita gãna”, yi ucañi Jeremías ñayorʉ. Ĩ ucado bajiroti rẽta adi. |
24244 | MAT 27:46 | Ito yija ñamica tres ñaroca sẽoro ado bajiro awasãyijʉ Jesús: —Elí Elí, ¿lama sabactani? yiyijʉ Jesús. “Dios yʉ Jacʉ, ¿no yija yʉre jidicãti mʉ?” yireoni ñayijʉ iti ĩ awasãrise. |
24245 | MAT 27:47 | Coriarã itijʉ ñana ĩ awasãja tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Diore goti ĩsiri masʉ Elías ñayorʉre jigʉ yirʉ ĩ, yiyijarã ĩna. |
24247 | MAT 27:49 | Ito bajiro ĩ yibojarocati ado bajiro yiyijarã gãjerã: —Yibesa mʉ ito bajicõato. Elías ñayorʉ ĩre masogʉ̃ ejaja tiana mani, yiyijarã ĩna. |
24254 | MAT 27:56 | Ĩna wato ñayijo María Magdalena, ito yicõri María Santiago, José jaco. Zebedeo rĩa jaco cʉni ñayijo. |
24259 | MAT 27:61 | Ito bajiro ĩ yiroca masari cuma riojo María Magdalena, ito yicõri gajeo María ruji codeyijarã ĩna. |
24265 | MAT 28:1 | Tujacãra rʉmʉ iti jediroca mʉcana moasʉora rʉmʉ iti busu mʉja wadiroca María Magdalena ito yicõri gajeo María, Jesús ya masari cumajʉ tirã wayijarã ĩna. |
24273 | MAT 28:9 | Ĩna wabojaroca riti ĩnare seniĩa ejayijʉ Jesús. “¿Ñati mʉa?” ĩ yija tʉocõri, bʉto wanʉyijarã ĩna. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorã ĩ ya gʉbo wana cʉníyijarã ĩna. |
24283 | MAT 28:19 | Masa jeyarore oca goti ucurã, oca goti ucutẽña mʉa. Yʉ ya oca tʉorʉ̃nʉroca yiba ĩnare. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ Jacʉ wame, Espíritu Santo wame, yʉ wame rãca ĩnare idé guba mʉa. |
24286 | MRK 1:2 | Jane mejejʉ sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ ñayijʉ. Isaías wame cʉtiyijʉ ĩ. Dios ĩ Macʉre ĩ bʉsigore ucañi Isaías ñayorʉ. Ado bajiro ucayoñi ĩ: Tʉoya yʉ Macʉ mʉ. Mʉ riojʉa gãjire cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Juan wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ, yʉ oca gotiri masʉ. Mʉ ejaroto riojʉa masare gotigʉ yiguĩji, mʉ ejaroti gaye ĩna bocatitoni, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre. |
24287 | MRK 1:3 | Yucʉ manojʉ masare jigʉ yiguĩji Juan. Ito yicõri sẽoro ado bajiro ĩnare gotigʉ yiguĩji: “Ña yucãña mʉa. Nocõ mejeti mani Ʉjʉ ejagʉ yiguĩji. Ñeñarise yimenati quenarise riti tʉoĩaña mʉa”, yigʉ yiguĩji Juan, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre, yi ucañi Isaías ñayorʉ. |
24294 | MRK 1:10 | Jesús riaca maja rʉ̃gʉ̃cõri ĩ ti mʉoja, macãrʉcʉ̃ro soje janayijʉ. Ũmacʉ̃jʉ ĩ ti mʉorocati bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri, Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo. |
24296 | MRK 1:12 | Itijʉti yucʉ manojʉ Jesure ãmi wayijʉ Espíritu Santo. |
24343 | MRK 2:14 | Ito rẽta wacʉjʉ Leví wame cʉtigʉre ti bʉjayijʉ Jesús. Alfeo macʉ ñayijʉ ĩ. Romano masa ʉjarã ye niyeru senirijʉ rujiyijʉ Leví. Ĩnare yiari waja seni ĩsigʉ̃ yiyijʉ Leví. Ĩre ti bʉjacõri ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉ rãca waya mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito ĩ yija tʉocõri, wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ Leví. Ito yicõri Jesure sʉya wayijʉ ĩ. |
24344 | MRK 2:15 | Barajʉ ejaroca Leví ya wijʉ bayijʉ Jesús. Gãjerã jãjarã Jesús rãca rujiyijarã. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa, ñeñaro yiri masa cʉni, ito yicõri Jesús rãca riasotirã jãjarã rujiyijarã ĩna. |
24386 | MRK 3:29 | Ito bajibojarocati Espíritu Santore masa ĩna bʉsituja, iti ñeñaro ĩna yirise ãcabojobiquĩji Dios. Iti seti sʉsabetoja ĩnare, yiyijʉ Jesús. |
24462 | MRK 5:29 | Ĩ ya yutabujure iso moaĩarocati rí tadicoayijʉ isore ĩja. Iso rujʉ ñarise iti rẽtaja tʉoĩa masiyijo. |
24467 | MRK 5:34 | Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Maco, tʉoya mʉ. Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉjare mʉre yisiobʉ yʉ. “Jesure yʉ moaĩajama catigo yigoja yʉ”, mʉ yi tʉoĩajare mʉre yisiobʉ yʉ. Ito bajiri mʉre rí tadicoajʉ. Wanʉ quenagõ, cati quenagõ wasa mʉ, yiyijʉ Jesús isore. |
24479 | MRK 6:3 | Gaje ado bajiro yiyijarã ĩna: Ĩti ñami adojʉ yucʉ yijeri masʉ. María macʉ ñami ĩ. Ito yicõri Santiago, José, Judas, Simón mesa rĩjorʉ ñami ĩ. Ĩ ocabajirã romia cʉni ado gãna ñama ĩna, yiyijarã Jesús ya cʉto gãna. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, Jesure boca ãmibisijarã ĩna. |
24491 | MRK 6:15 | Gãjerãma ado bajiro yiyijarã: —Diore goti ĩsiri masʉ Elías ñayorʉ ñaguĩji mʉcana, yiyijarã ĩna. Ito ĩna yibojarocati gãjerã ado bajiro yiyijarã mʉcana: —Diore goti ĩsiri masʉ jane mejejʉ ñayorʉ ñaguĩji gajea, yiyijarã ĩna. |
24493 | MRK 6:17 | Juan ĩ sĩa ecoroto riojʉa, ado bajiro Herodesre bʉsi tudiyijʉ ĩ: —Mʉ ocabaji Felipe manojore rʉcobesa mʉ. Ito bajiro yibitirʉja mʉ, yiyijʉ Juan Herodesre. Felipe manojo ñabojaro Herodías wame cʉtiyijo iso. Herodes bʉto ãmoyijʉ isore. Ito bajiri Juan ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ĩre ñia rotiyijʉ Herodes ĩ ya surarare, ĩre ĩna tubiatoni. |
24495 | MRK 6:19 | Ito bajiro Juan ĩ bʉsija tʉocõri, Herodías bʉto tʉo tudiyijo ĩre. Ĩre sĩa ãmobojayijo iso. No bajiro ĩre sĩa masia mañijʉ isore. |
24496 | MRK 6:20 | Quenarise riti tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ Juan. Ito yicõri queno ʉsi cʉtigʉ ñayijʉ ĩ, Dios ĩ tija. Itire ticõri Juanre queno rʉ̃cʉbʉoyijʉ Herodes. Ito bajiri Juanre camotayijʉ ĩ, Herodías sĩame yirocʉ. Juan ĩ bʉsirisere tʉo oca jaibojagʉti ĩre bʉto tʉo wanʉyijʉ Herodes. |
24497 | MRK 6:21 | Co rʉmʉ ĩ ñara rodo gãni biajare basa meni rotiyijʉ Herodes. Ĩ ya moari masa ʉjarã rãca, ito yicõri surara ʉjarã rãca, Galilea ñari masa rãca cʉni ĩna rãca basa meniyijʉ Herodes. Ĩna basa wijari rʉmʉ Juanre sĩaroco tʉoĩacõyijo Herodías. |
24499 | MRK 6:23 | Mʉ senija yʉ gajeoni rʉcorise gʉdarecona mʉre ĩsicʉja yʉ. Adi cʉto gagʉ ʉjʉ ñacõri, mʉ senija gʉdarecona ĩsicʉja yʉ. Bʉgʉ meje ya yʉ adire. Ri ya yʉ, yiyijʉ Herodes Herodías macore. |
24500 | MRK 6:24 | Ito ĩ yija tʉocõri, iso jacore seniĩagõ wayijo iso: —¿Ñe gajeoni ĩre senigõti yʉ, cana? yiyijo iso. Ito yija: —“Juan masare idé guri masʉ ya rijogare ãmoa yʉ”, yiba Herodesre, yiyijo Herodías iso macore. |
24538 | MRK 7:6 | Ito ĩna yijare cʉdiyijʉ Jesús ĩnare: —“Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa tʉoĩaro bajiro yibea mʉa. Jane mejejʉ mʉare tʉoĩa yugʉ ado bajiro ucañi Diore goti ĩsiri masʉ Isaías ñayorʉ: “Diore bʉto rʉ̃cʉbʉoa gʉa”, yirã ñabojarãti mʉa ya ʉsijʉama queno ĩre rʉ̃cʉbʉobea mʉa. |
24539 | MRK 7:7 | Minijuacõri, “Diore queno rʉ̃cʉbʉoa gʉa”, yirã ñabojarãti rocati ya mʉa. Ito yicõri rocati oca bʉsi ajea mʉa itire. Mʉa gotijama, “Bʉcʉrã oca, Dios oca bajiroti bajia”, yi gotiboja mʉa, yi ucañi Isaías ñayorʉ mʉare tʉoĩa yugʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
24597 | MRK 8:28 | Ito ĩ yija: —Ado bajiro yama masa mʉre: “Juan masare idé guri masʉ ñami”, yima. Gãjerã ĩna yijama, “Elías ñami”, yima ĩna. Gãjerã ĩna yijama, “Diore goti ĩsiri masʉ ñami”, yima ĩna, yiyijarã ĩna Jesure. Ito yija ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús: |
24611 | MRK 9:4 | Ito ĩna tiroca Elías ñayorʉ, ito yicõri Moisés ñayorʉ cʉni goaĩoyijarã Jesús tʉ. Ito bajiri Jesús rãca ĩna bʉsija tiyijarã ĩna. |
24612 | MRK 9:5 | Itire ticõri bʉto güiyijarã Pedro mesa. Bʉto güicõri queno tʉoĩa masibisijʉ Pedro. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Tʉoya yʉ Ʉjʉ mʉ. Gʉa adojʉ ñaja quenasacõa. Mʉare wi meni ĩsirʉja gʉa. Mʉre co wi, Moisésre gaje wi, ito yicõri Elíasre gaje wi meni ĩsirʉja gʉa, yiyijʉ Pedro Jesure, queno tʉoĩabiticõri. |
24614 | MRK 9:7 | Ito yija ide buere ruji ejacõri Jesús, Moisés ito yicõri Elíasre cʉni gũmayijʉ. Ito yicõri bueri watojʉ oca ruyuyijʉ: —Ãni, yʉ Macʉti ñami. Ĩre maisacõa yʉ. Ĩre queno tʉoya mʉa, yi ruyuyijʉ oca. |
24618 | MRK 9:11 | Ito bajiri Jesure seniĩayijarã ĩna: —¿No yija, “Cristo ejaroto riojʉa ejagʉ yiguĩji Elías”, yati judio masa rotirise riasori masa? yiyijarã ĩna Jesure. |
24619 | MRK 9:12 | Ito ĩna yija tʉocõri: —Riti ña. Elías ñayorʉ robo bajigʉ cajero ejasʉogʉ yiguĩji. Jeyaro quenorocʉ ejagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajibojarocati yʉ Masa Rĩjorʉ ñagʉ̃ quenabeto junirise bʉjagʉ yigʉja. Ito yicõri masa yʉre rʉ̃cʉbʉomenaji. Dios oca tuti ucagore bajiroti yʉre rẽtaro yiroja. |
24620 | MRK 9:13 | Riti mʉare gotia yʉ. Elías ñayorʉ robo bajigʉ iti rʉmʉti ejacoaquĩ ĩja. Ito bajibojarocati masa ĩna ãmoro bajiroti ñeñarise yicã ĩna ĩre. Dios oca tutijʉ ucagore bajiroti rẽtacʉ Elías robo bajigʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
24732 | MRK 11:23 | Riti mʉare gotia yʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri, i tʉriare, “Cʉní rʉ̃gʉ̃cõri riaca jajosajʉ quedi roaya”, mʉa yija ito bajiroti rẽtaro yiroja. Diore senicõri, “Yʉ senirise cʉdibiquĩji Dios”, yi tʉoĩabesa mʉa. Diore senicõri, “Yʉ senirise cʉdigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩaña mʉa. Mʉa ito yijati ito bajiroti rẽtaro yiroja. |
24778 | MRK 12:36 | Jane mejejʉ Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena ado bajiro ucañi David ñayorʉ: Cristo, Dios cõarʉ yʉ Ʉjʉ ñami ĩ. Ĩ ñicʉjʉ yʉ ñabojarocati yʉ Ʉjʉ ñami Cristo, yi ucañi David ñayorʉ. Gaje uca remoñi David: Yʉ Ʉjʉ Cristore ado bajiro gotiñi Dios: “Yʉ ya riojocadʉja rujiya. Mʉ wajanare mʉ rotiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios yʉ Ʉjʉre, yi ucayoñi David. |
24797 | MRK 13:11 | Mʉare ñiacõri ʉjarã riojo mʉare ãmi cũrã yirãji ĩna. Ito bajiro mʉare ĩna yibojarocati güibeja. Ʉjarãre mʉa cʉdiroti bʉto tʉoĩa oca jaibeja. Ĩnare mʉa queno cʉditoni gotigʉ yiguĩji Espíritu Santo. Mʉa meje bʉsirã yirãji. Espíritu Santo mʉare quedi sãjacõri bʉsigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
24847 | MRK 14:24 | Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Adi ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Yʉ ya rí iti budija jãjarã masa ñeñaro ĩna yirisere coero yiroja. Yʉ ya rí yʉre iti budija ticõri, “Dios ĩ gotiado bajiroti yami ĩ”, yi masirã yirãji masa. |