23216 | MAT 1:3 | Judá rĩa ñayijarã Fares ito yicõri Zara wame cʉtirã. Ĩna jaco ñayijo Tamar. Ito bero Fares macʉ ñayijʉ Esrom. Esrom macʉ ñayijʉ Aram. |
23218 | MAT 1:5 | Salmón macʉ ñayijʉ Booz. Ĩ jaco ñayoyijo Rahab. Ito bero Booz macʉ ñayijʉ Obed. Ĩ jaco ñayoyijo Rut. Obed macʉ ñayijʉ Isaí. |
23219 | MAT 1:6 | Isaí macʉ ñayijʉ Ʉjʉ David wame cʉtigʉ. David macʉ ñayijʉ Salomón. Ĩ jaco ñayijo Urías ñayorʉ manojo godogo. |
23229 | MAT 1:16 | Jacob macʉ ñayijʉ José. Ĩ ñayijʉ María manʉjʉ. Iso ñayijo Dios ĩ cõarʉ Jesucristo jaco. |
23241 | MAT 2:3 | Ito bajiro ĩna seniĩa ucuja tʉocõri, ito gagʉ ʉjʉ Herodes bʉto tʉoĩa güiyijʉ. Ĩre bajiro riti tʉoĩayijarã iti cʉto Jerusalén gãna cʉni. |
23242 | MAT 2:4 | Ito bajiro tʉoĩacõri paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masare cʉni ji ñucayijʉ Herodes. Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro seniĩayijʉ ĩ: “¿Nojʉ rujeagʉ yiguĩjida Cristo?” yiyijʉ ĩ ĩnare. |
23243 | MAT 2:5 | Ĩnajʉa ado bajiro yiyijarã ĩre: —Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeagʉ yiguĩji, yi ucañi sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ. Ado bajiro bajia ĩ ucare: |
23244 | MAT 2:6 | “Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉto, jaibiti cʉto ñabojarocati ñasari cʉto ñaro yiroja iti cʉto. Iti cʉto gagʉ ʉjʉ ñasagʉ rujeagʉ yiguĩji. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji yʉ ñarã Israel sita gãna ʉjʉ. Ĩnare tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Dios”, yi ucare ña adi, yiyijarã judio masa rotirise riasori masa. |
23245 | MAT 2:7 | Ĩna ito yija tʉocõri, mʉcana ñocõare riasotiri masare yeyoroacã ji ñucayijʉ Herodes. Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro seniĩayijʉ ĩ: “¿Nocãta ñocõa goasʉocati?” yi seniĩayijʉ ĩ ĩnare. |
23247 | MAT 2:9 | Ĩ ito bajiro rotija tʉocõri, ĩ yiro bajiroti wayijarã ĩna. Ũmacañi joeja wadirojʉ ñocõa ĩna tirʉ ĩna riojʉa wayijʉ mʉcana. Ĩ wajasaroti tuja rʉ̃gʉ̃yijʉ macʉacã ĩ ñaro weca. |
23249 | MAT 2:11 | Ñocõagã ĩ ñaro roca ñari wi sãja wacõri ĩna tija ito ñayijʉ macʉacã ĩ jaco María rãca. Ĩre ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija bero ĩna rʉcori jedori janayijarã ĩna. Janacõri orore, ʉco queno sʉtirise, ito yicõri mirra wame cʉtirise iti ãmicõri ĩre ĩsiyijarã ĩna. |
23252 | MAT 2:14 | Ĩ ito yija bero yujiyijʉ José. Yujicõri macʉacãre, ĩ jacore cʉni Egiptojʉ ĩnare ãmi wayijʉ ĩ. |
23257 | MAT 2:19 | Egiptojʉ José ĩ ñaroca godayijʉ Herodes. Ĩ godaja bero Egiptojʉ José ĩ ñaroca ĩ cãirojʉ sĩgʉ̃ ángel ĩre goaĩoyijʉ. Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: |
23266 | MAT 3:5 | Ĩre tʉorã masa jãjarã ejayijarã. Jerusalén gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jordán wame cʉtirisa gãna cʉni ejayijarã ĩre tʉorã. |
23267 | MAT 3:6 | Ĩna ñeñaro yirise ĩna goti rẽtobuja, Jordán wame cʉtirisajʉ ĩnare idé guyijʉ Juan. |
23272 | MAT 3:11 | Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan: —“Ãna ñama ĩna ñeñaro yirise jidicãrã”, yi ĩorocʉ idenati masare idé gua yʉ. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan masare. |
23276 | MAT 3:15 | Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉre mʉ idé gure ãmoa yʉ. Yʉre mʉ idé guja ñajediro Dios ĩ rotiro bajiro cʉdiana mani, yiyijʉ Jesús Juanre. —Baʉ ãmoa yʉ, yicõri Jesure idé guyijʉ Juan ĩja. |
23278 | MAT 3:17 | Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ: —Ãni yʉ Macʉ ñami, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ, yi ruyuyijʉ oca ũmacʉ̃jʉ. |
23281 | MAT 4:3 | Ĩ ito bajijare, ĩre rʉogʉ ejayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adi gʉ̃tanati naju godo weogʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23283 | MAT 4:5 | Ĩ ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Ito ejacõri mʉcana Dios ya wi joejʉ Jesure ãmi mʉja wayijʉ rʉ̃mʉ́. |
23284 | MAT 4:6 | Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Jesús mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: Ĩ ñaro gãna ángel mesare mʉre code rotigʉ yiguĩji Dios. Mʉ quedi waja gʉ̃tagã joejʉ quedi jeacõri mʉ ya gʉbo jeabe yirona mʉre boca ãmirã yirãji ĩna, yi gotia Dios oca, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Gaje ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi tobʉayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure. |
23285 | MAT 4:7 | Ĩ ito bajiro yibojarocati ado robojʉa yiyijʉ Jesús ĩre: —Mʉ ito bajiro yirisere cʉdibicʉja yʉ. Gaje ado bajiro gotia Dios oca tuti. Tite mʉ: “ ‘No bajiro Dios ĩ yija ticʉja yʉ’, yirocʉ ĩre ʉsirio codebesa”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. |
23286 | MAT 4:8 | Ĩ ito yija tʉocõri, cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri adi sita gaye quenari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. |
23294 | MAT 4:16 | Diore masibiticõri rãitĩaro bajiro ñarãji ĩna. Ito bajicõri sĩgʉ̃ queno busugʉre ti wanʉrã yirãji ĩna. Diore masimena ñari godanare bajiro bajirãji ĩna. Ito bajiri busugʉ ĩ ejaja ticõri, wanʉrã yirãji ĩna. Ĩna tʉo masiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri mama rʉmʉ bajiro ejaro yiroja ĩnare, yi ucayoñi Isaías. Ĩ ucare bajiroti iti sitajʉ ejayijʉ Jesús. |
23297 | MAT 4:19 | Ĩna tʉ ejacõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Yʉ rãca waya. Masare jirã yirãji mʉa, Diore ĩna masitoni, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23298 | MAT 4:20 | Ĩ ito yirocati yori yucʉri cũcõri, ĩ rãca sʉya wayijarã ĩna. |
23299 | MAT 4:21 | Ito yija ito sõjʉa bʉsa wa remoyijʉ Jesús. Jabeto wa remocõri tiyijʉ Jesús, Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni. Zebedeo rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna jacʉ rãca cumajʉ yori yucʉri sia queno ñayijarã ĩna. Ĩnare ticõri ĩnare jiyijʉ Jesús. |
23300 | MAT 4:22 | Ĩ ito yija tʉocõri, cumajʉti ĩna jacʉre wagoyijarã ĩna. Ito bajiri Zebedeo rĩa Jesús rãca wacoayijarã ĩna ĩja. |
23301 | MAT 4:23 | Galilea sitajʉ riaso ucu jeoyijʉ Jesús. Co cʉto rʉyabeto judio masa minijuara wi sãjacõri oca quenarise, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús masare. Ñajediro cõrãre ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ Jesús. |
23302 | MAT 4:24 | Ito bajiro cõrãre Jesús ĩ yisioja Siria sita gãna cʉni tʉo jediyijarã ĩna. Ito bajiri ñajediro cõrãre ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Jeyaro ñarise cʉtirãre ãmi ejayijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́ sãjagoana, ʉsi jedi quediana, ruduanare cʉni ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ ĩ. |
23305 | MAT 5:2 | Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro ĩnare riasoyijʉ Jesús: |
23320 | MAT 5:17 | ’“Moisés ñayorʉ ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna riasorisere cõarocʉ wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Itire cõarocʉ meje wadia yʉ. Ĩna riasorisere mʉa queno tʉoĩatoni wadibʉ yʉ. |
23327 | MAT 5:24 | Itire cũña maji. Itire cũcõri oca quenorona mʉa baba tʉ wasa. Ĩ rãca oca quenocõri Diore soe ĩsirona tʉdi waja quena, ya yʉ mʉare. |
23328 | MAT 5:25 | ’Gaje ado bajiro bajia. Gãji mʉare ĩ seti yija oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa ejaroto riojʉa oca quenoña mʉa. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca quenobeja ĩ mʉare poreciare ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji. |
23337 | MAT 5:34 | Yʉama ado bajiro mʉare gotia: “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yicõri, riojo yiba. “Yʉ goticãdo bajiroti yicʉja yʉ”, yirocʉ “Riti gotia yʉ Dios ĩ ñaro riojo”, yibesa itioni. Ĩ ñaro ña ĩ rotirojʉ. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Adi macãrʉcʉ̃ro riojo cʉni, riti gotia yʉ”, yibesa itioni. |
23343 | MAT 5:40 | Sĩgʉ̃ mʉ ya camisa ĩ ẽma ãmoja, rẽobeja ĩre. Ĩ ãmoro ãmicõto. Ito yicõri ĩre jai bʉsaro ĩsi remoña. |
23347 | MAT 5:44 | Yʉama mʉare ado bajiro gotia: “Mʉa wajanare ti maiña. Ĩnare queno yiya. Mʉa tõbʉjaroca yirãre yiari Diore bʉsi ĩsiña”, ya yʉ mʉare. |
23348 | MAT 5:45 | Ito bajiro mʉa yija mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ rĩa ñarã yirãji mʉa, ĩ ãmoro bajiro riti mʉa yisotija. Masa ñajedirore queno ejabʉami Dios. Ĩre cʉdimenare cʉni ejabʉami ĩ. Ĩ ñami quenarã, ñeñarãre cʉni ũmacañi busuroca yigʉ. Ĩ ñami riojo cʉdirã, riojo cʉdimenare cʉni ide queo ĩsigʉ̃. |
23349 | MAT 5:46 | Mʉare ti mairãre riti mʉa ti maija ñe waja ma iti. Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉare waja yibiquĩji Dios. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ĩnare mairãre riti ti mairãji ĩna cʉni. Ĩnare bajiro yibesa mʉa. Mʉare ti terãre cʉni maija quena. |
23351 | MAT 5:48 | Mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ, coji ñeñaro yiĩabicʉ ñami ĩ. Ĩre bajiroti yiya mʉa cʉni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23353 | MAT 6:2 | Ito bajiri bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉaja masa jeyarore goti batobeja. Ito bajiro yama minijuara wijʉ, marijʉ cʉni, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena. Bojoro bʉjarãre ĩna ejabʉaja, “Queno yirã ñama”, masa ĩna yitoni yama ĩnaõna. Riti mʉare gotia yʉ. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji. |
23356 | MAT 6:5 | ’Diore mʉa bʉsija, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bajiro Diore bʉsibeja mʉa. Ĩnama minijuara wijʉ Diore ĩna bʉsija rʉ̃gõcõri bʉsirãji. Ito yicõri ma tʉnima masa ĩna titoni Diore bʉsirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji. |
23359 | MAT 6:8 | Ĩnare bajiro yibeja mʉama. Ñe manire rʉyarise mani seniroto riojʉajʉ masicãguĩji Dios. |
23367 | MAT 6:16 | ’Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre mʉa bʉsija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjabeja mʉa. “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bamena riti Diore ĩna senija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjacã ĩna. Masa ĩna ti masitoni bojori bʉjabojacã ĩna. Riti mʉare gotia yʉ. Itinati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji. |
23377 | MAT 6:26 | Minia ũmacʉ̃jʉ wʉtirãre tʉoĩate mʉa. No õno otemenaji ĩna. Ito yicõri no õno bare miojumenaji ĩna. Ĩna baroti seomenaji ĩna. Ito bajiro ĩna bajibojarocati mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩnare bare ecaguĩji. “Minoa rẽtoro ñasarã ña mani Dios ĩ tija”, ¿yi masibeati mʉa? Minoare ĩ tirʉ̃nʉja bʉto bʉsa manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios. |
23381 | MAT 6:30 | Gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Goama seyorise ñabojaroti yoari mejeti siniaroja ũmacañi jeana. Iti siniaja ticõri, itire soerã yirãji masa. “Manire yutabuju ĩsiguĩji Dios”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩre queno tʉorʉ̃nʉsabea mʉa. |
23384 | MAT 6:33 | “Dios ñami yʉ Ʉjʉ. Ĩ yagʉ ña yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Iti ña ñasarise. “Ĩre bajiro quenarise riti yi ãmoa yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Ito bajiro mani yija, iti jeyaro manire rʉyarise boca ãmirã yirãji mani. |
23391 | MAT 7:6 | ’Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23392 | MAT 7:7 | ’Diore mani senija ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩre mani ãmaja bʉjarã yirãji. “Mʉre bʉsi ãmoa yʉ”, mani yija, bʉsi rotigʉ yiguĩji manire. |
23401 | MAT 7:16 | Ĩna yirisejʉ ticõri masirã yirãji mʉa. Jota yucʉrijʉ rica manoja ʉyé. Jota marijʉ rica manoja higos wame cʉtirise. |
23409 | MAT 7:24 | ’Yʉre tʉocõri yʉ rotiro bajiro yigʉ, ĩocʉ̃ ñami queno tʉoĩagʉ̃. Ĩ ñami sita bʉtirojʉ wi menirʉõcʉ̃ robo bajiro bajigʉ. |
23411 | MAT 7:26 | Yʉre tʉobojagʉti yʉ rotiro bajiro yibicʉ, tʉoĩa masibicʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ñami sita jujurojʉ wi menibojarʉ robo bajiro bajigʉ. |
23417 | MAT 8:3 | Ĩ ito yija tʉocõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús. —Ãmoa yʉ. Mʉ ya cami yacʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩ ya rujʉ cami jogagʉre: Ito bajiro Jesús ĩ yirocati ĩ ya cami yaticoayijʉ ĩre. |
23421 | MAT 8:7 | Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Ĩre yisiogʉ wacʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre. |
23423 | MAT 8:9 | Gãjerã yʉ ʉjarã roca gagʉ ña yʉ. Ĩna rotirise cʉdigʉ ña yʉ. Ito bajiri yʉ roca gãna yʉ ya surara yʉ rotirã ñama yʉre cʉni. Sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija waguĩji ĩ. Gãjire, “Waya”, yʉ yija wadiguĩji ĩ. Ito yicõri yʉre ejabʉari masʉ ĩre yʉ rotija, ĩre yʉ rotiro bajiroti yiguĩji ĩ. Adojʉnati mʉ goti ñucaja yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23433 | MAT 8:19 | Ĩna waroto riojʉa sĩgʉ̃ Moisés rotirise riasori masʉ, Jesús tʉ ejayijʉ: —Riasori masʉ, no mʉ waroti mʉre sʉya ãmoa yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23434 | MAT 8:20 | Ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Buyairoare ĩna caniri goje ñacʉ. Wʉtirãre cʉni ĩna ya jibʉ ñacʉ. Ito bajibojarocati Masa Rĩjorʉreama no cũñarajʉ ma ĩreama. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre. |
23435 | MAT 8:21 | Ito yija gãji Jesús rãca riasotiri masʉ ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Yʉ jacʉre codegʉ ña yʉ maji. Ĩ godaja bero mʉre sʉyacʉja yʉ maji, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23436 | MAT 8:22 | —Adocãtati yʉre sʉyaja quena. Godarãma godarãmasiti gãmeri yujejaro. Jeyaro mʉ tʉoĩa oca jairisere jidicãcõri yʉre sʉyaja quena, yiyijʉ Jesús ĩre. Yʉre tʉorʉ̃nʉmena godacãnare bajiro bajirã ñama. Ĩnamasiti godarãre yujerã yirãji. |
23437 | MAT 8:23 | Ĩ ito yija bero cumajʉ ĩ rãca riasotirã rãca sãjayijʉ Jesús. |
23439 | MAT 8:25 | Ito iti bajija ticõri, ĩ rãca riasotirã ĩre yujioyijarã. Ĩre yujiocõri ado bajiro yiyijarã ĩna ĩre: —Gʉa Ʉjʉ rujarã ya mani. Ito bajiri gʉare masoña, yiyijarã ĩna Jesure. |
23440 | MAT 8:26 | —¿No yija bʉto güiati mʉa? Yʉre queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito yija wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩ. Ito yicõri minore, “Wẽabesa”, ito yicõri jacũrise, “Jacũbesa”, yiyijʉ Jesús. Ĩ ito yija bero ñe godo manoti tujacoayijʉ ĩja. |
23441 | MAT 8:27 | Ĩ rãca riasotiri masa itire ticõri rujʉ ʉcayijarã: —¿Ñimʉõcʉ̃ masʉ ñatibe ãni? Mino wẽarise, ide jacũrise cʉni ĩ rotija tʉoa ĩre, yi tʉoĩayijarã ĩna. |
23448 | MAT 8:34 | Ĩna ito bajiro gotija tʉocõri, Jesús tʉjʉare minijua wayijarã masa, iti cʉto gãna. Jesure güirã ĩ ware ãmorã ĩre josayijarã ĩna. |
23456 | MAT 9:8 | Ĩ ito bajiro bajija ticõri, güiyijarã masa. “Adi sita gagʉre ĩ masirise jidicãñi Dios”, yi tʉoĩacõri, Diore rʉ̃cʉbʉoyijarã masa. |
23463 | MAT 9:15 | Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare goti masioquĩ Jesús: —¿Sĩgʉ̃ ĩ ãmo siari rʉmʉ ĩ rãca wanʉrona ĩ ji ñucana ĩ rãca ñabojarocati bojori bʉjarã yirãjida ĩna? Bojori bʉjamenaji. Yʉ baba mesa cʉni bojori bʉjamenaji ĩna rãca yʉ ñarocama. Co rʉmʉ yʉre ĩna ñiaroti rʉmʉ ejaro yiroja. Yʉre ĩna ñiaja ticõri, bamenati yʉre yiari Diore senirã yirãji yʉ baba mesa, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23469 | MAT 9:21 | “Ĩ ya yutabuju gaja yʉ moaĩajati caticoago yigoja yʉ”, yi tʉoĩari seyocõ iso. |
23472 | MAT 9:24 | Jesús ado bajiro gotiquĩ ĩnare: —Adijʉre budigoya mʉa maji. Adio macoacã cõgõ meje yamo. Canigõ yamo, yiquĩ Jesús ĩnare. Ĩ ito yija tʉocõri, ĩre ajacã ĩna. |
23473 | MAT 9:25 | Masa ĩna budigoja bero macoacã tʉ sãja wacõri isore ãmo tʉ̃a ñiaquĩ Jesús. Ĩ ito yirocati jaja rũjũcõ iso. |
23477 | MAT 9:29 | Ĩna ito yijare, ĩna ya cajeajʉ moa jeoquĩ Jesús: —Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉro bajiroti mʉa ya cajea tiroca ya yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare. |
23483 | MAT 9:35 | Co cʉto rʉyabeto gʉa ejarocõ cʉri cʉtori, mʉtari cʉtori cʉni minijuara wijʉ masare riasoquĩ Jesús. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye masare riasoquĩ Jesús. Masa jeyaro ĩna ñarise cʉtirisere yisioquĩ Jesús. |
23490 | MAT 10:4 | Ito bero Simón, celote gaye tʉoĩagorʉ ñami ĩ, ito bero sʉsari Judas Iscariote. Ĩ ñami Jesure ĩna ñiatoni gotirʉ. |
23492 | MAT 10:6 | Quenogoroama Israel sita gãna tʉ wasa. Ĩna ñama oveja wisana robo bajiro bajirã. |
23497 | MAT 10:11 | ’Jaja cʉto jaibiti cʉto cʉni mʉa ejaja, yiro bajiro tʉoĩagʉ̃re ãmama. Ĩocʉ̃ mʉa bʉjaja ĩ tʉ canima mʉa. Iti cʉto gãnare mʉa riasoja ĩ tʉ riti ñama maji, mʉa waroto riojʉa. |
23500 | MAT 10:14 | Mʉare ĩna boca ãmi ãmobeja, ito yicõri mʉare ĩna tʉo ãmobeja, iti wire ñabeja mʉa. Ito yicõri iti cʉtore ñabeja mʉa. Iti cʉtore jidicã warã mʉa ya gʉbori sũjuri wãrisere ja batecãma mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Ĩnare queno boca ãmibea mani”, yi tʉoĩa masirã yirãji ĩna iti cʉto gãna. |
23514 | MAT 10:28 | Mʉa ya rujʉre sĩarãre güibeja mʉa. Mʉa ya ʉsijʉre sĩa masimenaji ĩna. Diore mʉa güija quena. Ĩ ñami mʉa ya rujʉre sĩacõri mʉa ya ʉsire jeame ʉ̃jʉrojʉ cõa masigʉ̃. Ĩre mʉa güija quena, yiquĩ Jesús gʉare. |
23518 | MAT 10:32 | ’Masa tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirãreama yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Ĩna ñama yʉ ñarã”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ. |
23532 | MAT 11:4 | Ĩna ito yija tʉocõri: —Wasa, Juan tʉ tʉdi wasa. Ĩ tʉ ejacõri mʉa tigore, mʉa tʉogore cʉni gotiba ĩre. |
23535 | MAT 11:7 | Ĩna waja bero Juan idé guri masʉ gaye masare gotisʉoquĩ Jesús: —¿Yucʉ manojʉ warã ñimʉre tʉoĩa wacati mʉa? ¿Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ mino iti waja, ʉe rʉ̃gõgʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? |
23536 | MAT 11:8 | Ĩocʉ̃re mʉa tʉoĩa wabeja, ¿ñari masa ya yutabujuri sãñagʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? “Quenarise yutabujuri sãñarã ñacã ĩna ʉjarã tʉ ñarã”, yi masia mani. |
23538 | MAT 11:10 | Dios oca tutijʉ Juan idé guri masʉ gaye ado bajiro gotia: Mʉ riojʉa oca goti yuri masʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩti ñami mʉ ejaroto riojʉa queno yuri masʉ, yi gotia Dios oca tuti. |
23541 | MAT 11:13 | Juan ĩ ejaroto riojʉa, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yurã bʉsiñi Diore goti ĩsiri masa. Dios rotirise ucari masʉ Moisés ñayorʉ cʉni ito bajiroti bʉsiñi. |
23547 | MAT 11:19 | Ĩ bero ejacʉ yʉ, Masa Rĩjorʉ. Yʉ baja, yʉ idija ticõri, “Jairo bagʉ ñami ĩ. Ito yicõri idiri masʉ ñami. Ñeñaro yiri masa baba ñami ãni. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa baba ñami ĩ”, yicʉ mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yibojarocati Dios masirise mʉa tʉo masi ãmoja, ĩre masirãre ĩna yigore ticõri tʉo masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare. |
23555 | MAT 11:27 | ’Jeyaro yʉ yirise, yʉ ĩogorise cʉni yʉ yi masiroca yami yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti yʉre masiami. Gãjerãma yʉre masibeama. Yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre ti masia. Gãjerãma ĩre ti masimenaji. Ĩre masitoni yʉ gotirã riti yʉ Jacʉre masirãji ĩna. |
23565 | MAT 12:7 | Dios oca tuti gaye queno tʉoĩa masibea mʉa. Ado bajiro gotia iti: “Masa gãjerãre queno ti maija quena yʉre. No yibea ecarʉ sĩacõri yʉre ĩna soe ĩsija”, yi gotia Dios oca. Itire mʉa tʉoĩa masija, gãjerãre ti maicõri, “Ĩnare seti ña”, yibitiboana mʉa. |
23569 | MAT 12:11 | Ĩna ito yija tʉocõri: —¿Sĩgʉ̃ mʉa ya ecarʉ ĩ rujarajʉ ĩ quedi roaja ãmirã wamenajida mʉa? Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati mʉa ya ecarʉ ĩ quedi roaja ĩre ãmirã warãji mʉa. |
23571 | MAT 12:13 | Ito yija ãmo digagʉre ado bajiro yiquĩ Jesús: —Mʉ ya ãmo ñujoya ĩja. Ĩ ñucõarocati jajacoacʉ ĩja, gaje dʉja ricare bajiroti. |
23576 | MAT 12:18 | Ãni ñami yʉre moa ĩsiri masʉ yʉre cʉdigʉ. Ĩre besecʉ yʉ. Ĩre maia yʉ, ito yicõri ĩre wanʉa yʉ. Yʉ ya ʉsi ĩre queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. “Masa ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare goti batogʉ yiguĩji ĩ. |
23579 | MAT 12:21 | “Ĩti ñami masare masorocʉ Dios ĩ cõarʉ”, yi tʉoĩa wanʉ yurã yirãji masa jeyaro, yi gotia Dios oca tuti, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23580 | MAT 12:22 | Ito yija bero sĩgʉ̃re Jesús tʉ ãmi ejacã ĩna. Ĩ ñaquĩ tibicʉ, bʉsibicʉ cʉni. Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ñari ito bajiro ñabojaquĩ ĩ. Ĩre yisioquĩ Jesús. Ito bajiri tibicʉ ñabojarʉ tiquĩ ĩja. Ito yicõri bʉsibicʉ ñabojarʉ bʉsicoaquĩ ĩja. |