Wildebeest analysis examples for:   myy-myy   Ĩ    February 11, 2023 at 19:13    Script wb_pprint_html.py   by Ulf Hermjakob

23216  MAT 1:3  Judá rĩa ñayijarã Fares ito yicõri Zara wame cʉtirã. Ĩna jaco ñayijo Tamar. Ito bero Fares macʉ ñayijʉ Esrom. Esrom macʉ ñayijʉ Aram.
23218  MAT 1:5  Salmón macʉ ñayijʉ Booz. Ĩ jaco ñayoyijo Rahab. Ito bero Booz macʉ ñayijʉ Obed. Ĩ jaco ñayoyijo Rut. Obed macʉ ñayijʉ Isaí.
23219  MAT 1:6  Isaí macʉ ñayijʉ Ʉjʉ David wame cʉtigʉ. David macʉ ñayijʉ Salomón. Ĩ jaco ñayijo Urías ñayorʉ manojo godogo.
23229  MAT 1:16  Jacob macʉ ñayijʉ José. Ĩ ñayijʉ María manʉjʉ. Iso ñayijo Dios ĩ cõarʉ Jesucristo jaco.
23241  MAT 2:3  Ito bajiro ĩna seniĩa ucuja tʉocõri, ito gagʉ ʉjʉ Herodes bʉto tʉoĩa güiyijʉ. Ĩre bajiro riti tʉoĩayijarã iti cʉto Jerusalén gãna cʉni.
23242  MAT 2:4  Ito bajiro tʉoĩacõri paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masare cʉni ji ñucayijʉ Herodes. Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro seniĩayijʉ ĩ: “¿Nojʉ rujeagʉ yiguĩjida Cristo?” yiyijʉ ĩ ĩnare.
23243  MAT 2:5  Ĩnajʉa ado bajiro yiyijarã ĩre: —Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeagʉ yiguĩji, yi ucañi sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ. Ado bajiro bajia ĩ ucare:
23244  MAT 2:6  “Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉto, jaibiti cʉto ñabojarocati ñasari cʉto ñaro yiroja iti cʉto. Iti cʉto gagʉ ʉjʉ ñasagʉ rujeagʉ yiguĩji. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji yʉ ñarã Israel sita gãna ʉjʉ. Ĩnare tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Dios”, yi ucare ña adi, yiyijarã judio masa rotirise riasori masa.
23245  MAT 2:7  Ĩna ito yija tʉocõri, mʉcana ñocõare riasotiri masare yeyoroacã ji ñucayijʉ Herodes. Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro seniĩayijʉ ĩ: “¿Nocãta ñocõa goasʉocati?” yi seniĩayijʉ ĩ ĩnare.
23247  MAT 2:9  Ĩ ito bajiro rotija tʉocõri, ĩ yiro bajiroti wayijarã ĩna. Ũmacañi joeja wadirojʉ ñocõa ĩna tirʉ ĩna riojʉa wayijʉ mʉcana. Ĩ wajasaroti tuja rʉ̃gʉ̃yijʉ macʉacã ĩ ñaro weca.
23249  MAT 2:11  Ñocõagã ĩ ñaro roca ñari wi sãja wacõri ĩna tija ito ñayijʉ macʉacã ĩ jaco María rãca. Ĩre ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija bero ĩna rʉcori jedori janayijarã ĩna. Janacõri orore, ʉco queno sʉtirise, ito yicõri mirra wame cʉtirise iti ãmicõri ĩre ĩsiyijarã ĩna.
23252  MAT 2:14  Ĩ ito yija bero yujiyijʉ José. Yujicõri macʉacãre, ĩ jacore cʉni Egiptojʉ ĩnare ãmi wayijʉ ĩ.
23257  MAT 2:19  Egiptojʉ José ĩ ñaroca godayijʉ Herodes. Ĩ godaja bero Egiptojʉ José ĩ ñaroca ĩ cãirojʉ sĩgʉ̃ ángel ĩre goaĩoyijʉ. Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre:
23266  MAT 3:5  Ĩre tʉorã masa jãjarã ejayijarã. Jerusalén gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jordán wame cʉtirisa gãna cʉni ejayijarã ĩre tʉorã.
23267  MAT 3:6  Ĩna ñeñaro yirise ĩna goti rẽtobuja, Jordán wame cʉtirisajʉ ĩnare idé guyijʉ Juan.
23272  MAT 3:11  Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan: —“Ãna ñama ĩna ñeñaro yirise jidicãrã”, yi ĩorocʉ idenati masare idé gua yʉ. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan masare.
23276  MAT 3:15  Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉre mʉ idé gure ãmoa yʉ. Yʉre mʉ idé guja ñajediro Dios ĩ rotiro bajiro cʉdiana mani, yiyijʉ Jesús Juanre. —Baʉ ãmoa yʉ, yicõri Jesure idé guyijʉ Juan ĩja.
23278  MAT 3:17  Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ: —Ãni yʉ Macʉ ñami, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ, yi ruyuyijʉ oca ũmacʉ̃jʉ.
23281  MAT 4:3  Ĩ ito bajijare, ĩre rʉogʉ ejayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adi gʉ̃tanati naju godo weogʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
23283  MAT 4:5  Ĩ ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Ito ejacõri mʉcana Dios ya wi joejʉ Jesure ãmi mʉja wayijʉ rʉ̃mʉ́.
23284  MAT 4:6  Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Jesús mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: Ĩ ñaro gãna ángel mesare mʉre code rotigʉ yiguĩji Dios. Mʉ quedi waja gʉ̃tagã joejʉ quedi jeacõri mʉ ya gʉbo jeabe yirona mʉre boca ãmirã yirãji ĩna, yi gotia Dios oca, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Gaje ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi tobʉayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure.
23285  MAT 4:7  Ĩ ito bajiro yibojarocati ado robojʉa yiyijʉ Jesús ĩre: —Mʉ ito bajiro yirisere cʉdibicʉja yʉ. Gaje ado bajiro gotia Dios oca tuti. Tite mʉ: “ ‘No bajiro Dios ĩ yija ticʉja yʉ’, yirocʉ ĩre ʉsirio codebesa”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
23286  MAT 4:8  Ĩ ito yija tʉocõri, cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri adi sita gaye quenari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
23294  MAT 4:16  Diore masibiticõri rãitĩaro bajiro ñarãji ĩna. Ito bajicõri sĩgʉ̃ queno busugʉre ti wanʉrã yirãji ĩna. Diore masimena ñari godanare bajiro bajirãji ĩna. Ito bajiri busugʉ ĩ ejaja ticõri, wanʉrã yirãji ĩna. Ĩna tʉo masiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri mama rʉmʉ bajiro ejaro yiroja ĩnare, yi ucayoñi Isaías. Ĩ ucare bajiroti iti sitajʉ ejayijʉ Jesús.
23297  MAT 4:19  Ĩna tʉ ejacõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Yʉ rãca waya. Masare jirã yirãji mʉa, Diore ĩna masitoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
23298  MAT 4:20  Ĩ ito yirocati yori yucʉri cũcõri, ĩ rãca sʉya wayijarã ĩna.
23299  MAT 4:21  Ito yija ito sõjʉa bʉsa wa remoyijʉ Jesús. Jabeto wa remocõri tiyijʉ Jesús, Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni. Zebedeo rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna jacʉ rãca cumajʉ yori yucʉri sia queno ñayijarã ĩna. Ĩnare ticõri ĩnare jiyijʉ Jesús.
23300  MAT 4:22  Ĩ ito yija tʉocõri, cumajʉti ĩna jacʉre wagoyijarã ĩna. Ito bajiri Zebedeo rĩa Jesús rãca wacoayijarã ĩna ĩja.
23301  MAT 4:23  Galilea sitajʉ riaso ucu jeoyijʉ Jesús. Co cʉto rʉyabeto judio masa minijuara wi sãjacõri oca quenarise,Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús masare. Ñajediro cõrãre ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ Jesús.
23302  MAT 4:24  Ito bajiro cõrãre Jesús ĩ yisioja Siria sita gãna cʉni tʉo jediyijarã ĩna. Ito bajiri ñajediro cõrãre ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Jeyaro ñarise cʉtirãre ãmi ejayijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́ sãjagoana, ʉsi jedi quediana, ruduanare cʉni ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ ĩ.
23305  MAT 5:2  Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro ĩnare riasoyijʉ Jesús:
23320  MAT 5:17  ’“Moisés ñayorʉ ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna riasorisere cõarocʉ wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Itire cõarocʉ meje wadia yʉ. Ĩna riasorisere mʉa queno tʉoĩatoni wadibʉ yʉ.
23327  MAT 5:24  Itire cũña maji. Itire cũcõri oca quenorona mʉa baba tʉ wasa. Ĩ rãca oca quenocõri Diore soe ĩsirona tʉdi waja quena, ya yʉ mʉare.
23328  MAT 5:25  ’Gaje ado bajiro bajia. Gãji mʉare ĩ seti yija oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa ejaroto riojʉa oca quenoña mʉa. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca quenobeja ĩ mʉare poreciare ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji.
23337  MAT 5:34  Yʉama ado bajiro mʉare gotia: “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yicõri, riojo yiba. “Yʉ goticãdo bajiroti yicʉja yʉ”, yirocʉ “Riti gotia yʉ Dios ĩ ñaro riojo”, yibesa itioni. Ĩ ñaro ña ĩ rotirojʉ. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Adi macãrʉcʉ̃ro riojo cʉni, riti gotia yʉ”, yibesa itioni.
23343  MAT 5:40  Sĩgʉ̃ mʉ ya camisa ĩ ẽma ãmoja, rẽobeja ĩre. Ĩ ãmoro ãmicõto. Ito yicõri ĩre jai bʉsaro ĩsi remoña.
23347  MAT 5:44  Yʉama mʉare ado bajiro gotia: “Mʉa wajanare ti maiña. Ĩnare queno yiya. Mʉa tõbʉjaroca yirãre yiari Diore bʉsi ĩsiña”, ya yʉ mʉare.
23348  MAT 5:45  Ito bajiro mʉa yija mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ rĩa ñarã yirãji mʉa, ĩ ãmoro bajiro riti mʉa yisotija. Masa ñajedirore queno ejabʉami Dios. Ĩre cʉdimenare cʉni ejabʉami ĩ. Ĩ ñami quenarã, ñeñarãre cʉni ũmacañi busuroca yigʉ. Ĩ ñami riojo cʉdirã, riojo cʉdimenare cʉni ide queo ĩsigʉ̃.
23349  MAT 5:46  Mʉare ti mairãre riti mʉa ti maija ñe waja ma iti. Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉare waja yibiquĩji Dios. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ĩnare mairãre riti ti mairãji ĩna cʉni. Ĩnare bajiro yibesa mʉa. Mʉare ti terãre cʉni maija quena.
23351  MAT 5:48  Mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ, coji ñeñaro yiĩabicʉ ñami ĩ. Ĩre bajiroti yiya mʉa cʉni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
23353  MAT 6:2  Ito bajiri bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉaja masa jeyarore goti batobeja. Ito bajiro yama minijuara wijʉ, marijʉ cʉni, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena. Bojoro bʉjarãre ĩna ejabʉaja, “Queno yirã ñama”, masa ĩna yitoni yama ĩnaõna. Riti mʉare gotia yʉ. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
23356  MAT 6:5  ’Diore mʉa bʉsija, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bajiro Diore bʉsibeja mʉa. Ĩnama minijuara wijʉ Diore ĩna bʉsija rʉ̃gõcõri bʉsirãji. Ito yicõri ma tʉnima masa ĩna titoni Diore bʉsirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
23359  MAT 6:8  Ĩnare bajiro yibeja mʉama. Ñe manire rʉyarise mani seniroto riojʉajʉ masicãguĩji Dios.
23367  MAT 6:16  ’Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre mʉa bʉsija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjabeja mʉa. “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bamena riti Diore ĩna senija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjacã ĩna. Masa ĩna ti masitoni bojori bʉjabojacã ĩna. Riti mʉare gotia yʉ. Itinati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
23377  MAT 6:26  Minia ũmacʉ̃jʉ wʉtirãre tʉoĩate mʉa. No õno otemenaji ĩna. Ito yicõri no õno bare miojumenaji ĩna. Ĩna baroti seomenaji ĩna. Ito bajiro ĩna bajibojarocati mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩnare bare ecaguĩji. “Minoa rẽtoro ñasarã ña mani Dios ĩ tija”, ¿yi masibeati mʉa? Minoare ĩ tirʉ̃nʉja bʉto bʉsa manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
23381  MAT 6:30  Gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Goama seyorise ñabojaroti yoari mejeti siniaroja ũmacañi jeana. Iti siniaja ticõri, itire soerã yirãji masa. “Manire yutabuju ĩsiguĩji Dios”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩre queno tʉorʉ̃nʉsabea mʉa.
23384  MAT 6:33  “Dios ñami yʉ Ʉjʉ. Ĩ yagʉ ña yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Iti ña ñasarise.Ĩre bajiro quenarise riti yi ãmoa yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Ito bajiro mani yija, iti jeyaro manire rʉyarise boca ãmirã yirãji mani.
23391  MAT 7:6  ’Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare.
23392  MAT 7:7  ’Diore mani senija ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩre mani ãmaja bʉjarã yirãji. “Mʉre bʉsi ãmoa yʉ”, mani yija, bʉsi rotigʉ yiguĩji manire.
23401  MAT 7:16  Ĩna yirisejʉ ticõri masirã yirãji mʉa. Jota yucʉrijʉ rica manoja ʉyé. Jota marijʉ rica manoja higos wame cʉtirise.
23409  MAT 7:24  ’Yʉre tʉocõri yʉ rotiro bajiro yigʉ, ĩocʉ̃ ñami queno tʉoĩagʉ̃. Ĩ ñami sita bʉtirojʉ wi menirʉõcʉ̃ robo bajiro bajigʉ.
23411  MAT 7:26  Yʉre tʉobojagʉti yʉ rotiro bajiro yibicʉ, tʉoĩa masibicʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ñami sita jujurojʉ wi menibojarʉ robo bajiro bajigʉ.
23417  MAT 8:3  Ĩ ito yija tʉocõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús. —Ãmoa yʉ. Mʉ ya cami yacʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩ ya rujʉ cami jogagʉre: Ito bajiro Jesús ĩ yirocati ĩ ya cami yaticoayijʉ ĩre.
23421  MAT 8:7  Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: Ĩre yisiogʉ wacʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
23423  MAT 8:9  Gãjerã yʉ ʉjarã roca gagʉ ña yʉ. Ĩna rotirise cʉdigʉ ña yʉ. Ito bajiri yʉ roca gãna yʉ ya surara yʉ rotirã ñama yʉre cʉni. Sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija waguĩji ĩ. Gãjire, “Waya”, yʉ yija wadiguĩji ĩ. Ito yicõri yʉre ejabʉari masʉ ĩre yʉ rotija, ĩre yʉ rotiro bajiroti yiguĩji ĩ. Adojʉnati mʉ goti ñucaja yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure.
23433  MAT 8:19  Ĩna waroto riojʉa sĩgʉ̃ Moisés rotirise riasori masʉ, Jesús tʉ ejayijʉ: —Riasori masʉ, no mʉ waroti mʉre sʉya ãmoa yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
23434  MAT 8:20  Ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Buyairoare ĩna caniri goje ñacʉ. Wʉtirãre cʉni ĩna ya jibʉ ñacʉ. Ito bajibojarocati Masa Rĩjorʉreama no cũñarajʉ ma ĩreama. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre.
23435  MAT 8:21  Ito yija gãji Jesús rãca riasotiri masʉ ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Yʉ jacʉre codegʉ ña yʉ maji. Ĩ godaja bero mʉre sʉyacʉja yʉ maji, yiyijʉ ĩ Jesure.
23436  MAT 8:22  —Adocãtati yʉre sʉyaja quena. Godarãma godarãmasiti gãmeri yujejaro. Jeyaro mʉ tʉoĩa oca jairisere jidicãcõri yʉre sʉyaja quena, yiyijʉ Jesús ĩre. Yʉre tʉorʉ̃nʉmena godacãnare bajiro bajirã ñama. Ĩnamasiti godarãre yujerã yirãji.
23437  MAT 8:23  Ĩ ito yija bero cumajʉ ĩ rãca riasotirã rãca sãjayijʉ Jesús.
23439  MAT 8:25  Ito iti bajija ticõri, ĩ rãca riasotirã ĩre yujioyijarã. Ĩre yujiocõri ado bajiro yiyijarã ĩna ĩre: —Gʉa Ʉjʉ rujarã ya mani. Ito bajiri gʉare masoña, yiyijarã ĩna Jesure.
23440  MAT 8:26  —¿No yija bʉto güiati mʉa? Yʉre queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito yija wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩ. Ito yicõri minore, “Wẽabesa”, ito yicõri jacũrise, “Jacũbesa”, yiyijʉ Jesús. Ĩ ito yija bero ñe godo manoti tujacoayijʉ ĩja.
23441  MAT 8:27  Ĩ rãca riasotiri masa itire ticõri rujʉ ʉcayijarã: —¿Ñimʉõcʉ̃ masʉ ñatibe ãni? Mino wẽarise, ide jacũrise cʉni ĩ rotija tʉoa ĩre, yi tʉoĩayijarã ĩna.
23448  MAT 8:34  Ĩna ito bajiro gotija tʉocõri, Jesús tʉjʉare minijua wayijarã masa, iti cʉto gãna. Jesure güirã ĩ ware ãmorã ĩre josayijarã ĩna.
23456  MAT 9:8  Ĩ ito bajiro bajija ticõri, güiyijarã masa. “Adi sita gagʉre ĩ masirise jidicãñi Dios”, yi tʉoĩacõri, Diore rʉ̃cʉbʉoyijarã masa.
23463  MAT 9:15  Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare goti masioquĩ Jesús: —¿Sĩgʉ̃ ĩ ãmo siari rʉmʉ ĩ rãca wanʉrona ĩ ji ñucana ĩ rãca ñabojarocati bojori bʉjarã yirãjida ĩna? Bojori bʉjamenaji. Yʉ baba mesa cʉni bojori bʉjamenaji ĩna rãca yʉ ñarocama. Co rʉmʉ yʉre ĩna ñiaroti rʉmʉ ejaro yiroja. Yʉre ĩna ñiaja ticõri, bamenati yʉre yiari Diore senirã yirãji yʉ baba mesa, yiquĩ Jesús ĩnare.
23469  MAT 9:21  Ĩ ya yutabuju gaja yʉ moaĩajati caticoago yigoja yʉ”, yi tʉoĩari seyocõ iso.
23472  MAT 9:24  Jesús ado bajiro gotiquĩ ĩnare: —Adijʉre budigoya mʉa maji. Adio macoacã cõgõ meje yamo. Canigõ yamo, yiquĩ Jesús ĩnare. Ĩ ito yija tʉocõri, ĩre ajacã ĩna.
23473  MAT 9:25  Masa ĩna budigoja bero macoacã tʉ sãja wacõri isore ãmo tʉ̃a ñiaquĩ Jesús. Ĩ ito yirocati jaja rũjũcõ iso.
23477  MAT 9:29  Ĩna ito yijare, ĩna ya cajeajʉ moa jeoquĩ Jesús: —Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉro bajiroti mʉa ya cajea tiroca ya yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
23483  MAT 9:35  Co cʉto rʉyabeto gʉa ejarocõ cʉri cʉtori, mʉtari cʉtori cʉni minijuara wijʉ masare riasoquĩ Jesús.Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye masare riasoquĩ Jesús. Masa jeyaro ĩna ñarise cʉtirisere yisioquĩ Jesús.
23490  MAT 10:4  Ito bero Simón, celote gaye tʉoĩagorʉ ñami ĩ, ito bero sʉsari Judas Iscariote. Ĩ ñami Jesure ĩna ñiatoni gotirʉ.
23492  MAT 10:6  Quenogoroama Israel sita gãna tʉ wasa. Ĩna ñama oveja wisana robo bajiro bajirã.
23497  MAT 10:11  ’Jaja cʉto jaibiti cʉto cʉni mʉa ejaja, yiro bajiro tʉoĩagʉ̃re ãmama. Ĩocʉ̃ mʉa bʉjaja ĩ tʉ canima mʉa. Iti cʉto gãnare mʉa riasoja ĩ tʉ riti ñama maji, mʉa waroto riojʉa.
23500  MAT 10:14  Mʉare ĩna boca ãmi ãmobeja, ito yicõri mʉare ĩna tʉo ãmobeja, iti wire ñabeja mʉa. Ito yicõri iti cʉtore ñabeja mʉa. Iti cʉtore jidicã warã mʉa ya gʉbori sũjuri wãrisere ja batecãma mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri,Ĩnare queno boca ãmibea mani”, yi tʉoĩa masirã yirãji ĩna iti cʉto gãna.
23514  MAT 10:28  Mʉa ya rujʉre sĩarãre güibeja mʉa. Mʉa ya ʉsijʉre sĩa masimenaji ĩna. Diore mʉa güija quena. Ĩ ñami mʉa ya rujʉre sĩacõri mʉa ya ʉsire jeame ʉ̃jʉrojʉ cõa masigʉ̃. Ĩre mʉa güija quena, yiquĩ Jesús gʉare.
23518  MAT 10:32  ’Masa tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirãreama yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre,Ĩna ñama yʉ ñarã”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ.
23532  MAT 11:4  Ĩna ito yija tʉocõri: —Wasa, Juan tʉ tʉdi wasa. Ĩ tʉ ejacõri mʉa tigore, mʉa tʉogore cʉni gotiba ĩre.
23535  MAT 11:7  Ĩna waja bero Juan idé guri masʉ gaye masare gotisʉoquĩ Jesús: —¿Yucʉ manojʉ warã ñimʉre tʉoĩa wacati mʉa? ¿Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ mino iti waja, ʉe rʉ̃gõgʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa?
23536  MAT 11:8  Ĩocʉ̃re mʉa tʉoĩa wabeja, ¿ñari masa ya yutabujuri sãñagʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? “Quenarise yutabujuri sãñarã ñacã ĩna ʉjarã tʉ ñarã”, yi masia mani.
23538  MAT 11:10  Dios oca tutijʉ Juan idé guri masʉ gaye ado bajiro gotia: Mʉ riojʉa oca goti yuri masʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩti ñami mʉ ejaroto riojʉa queno yuri masʉ, yi gotia Dios oca tuti.
23541  MAT 11:13  Juan ĩ ejaroto riojʉa,Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yurã bʉsiñi Diore goti ĩsiri masa. Dios rotirise ucari masʉ Moisés ñayorʉ cʉni ito bajiroti bʉsiñi.
23547  MAT 11:19  Ĩ bero ejacʉ yʉ, Masa Rĩjorʉ. Yʉ baja, yʉ idija ticõri, “Jairo bagʉ ñami ĩ. Ito yicõri idiri masʉ ñami. Ñeñaro yiri masa baba ñami ãni. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa baba ñami ĩ”, yicʉ mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yibojarocati Dios masirise mʉa tʉo masi ãmoja, ĩre masirãre ĩna yigore ticõri tʉo masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.
23555  MAT 11:27  ’Jeyaro yʉ yirise, yʉ ĩogorise cʉni yʉ yi masiroca yami yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti yʉre masiami. Gãjerãma yʉre masibeama. Yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre ti masia. Gãjerãma ĩre ti masimenaji. Ĩre masitoni yʉ gotirã riti yʉ Jacʉre masirãji ĩna.
23565  MAT 12:7  Dios oca tuti gaye queno tʉoĩa masibea mʉa. Ado bajiro gotia iti: “Masa gãjerãre queno ti maija quena yʉre. No yibea ecarʉ sĩacõri yʉre ĩna soe ĩsija”, yi gotia Dios oca. Itire mʉa tʉoĩa masija, gãjerãre ti maicõri,Ĩnare seti ña”, yibitiboana mʉa.
23569  MAT 12:11  Ĩna ito yija tʉocõri: —¿Sĩgʉ̃ mʉa ya ecarʉ ĩ rujarajʉ ĩ quedi roaja ãmirã wamenajida mʉa? Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati mʉa ya ecarʉ ĩ quedi roaja ĩre ãmirã warãji mʉa.
23571  MAT 12:13  Ito yija ãmo digagʉre ado bajiro yiquĩ Jesús: —Mʉ ya ãmo ñujoya ĩja. Ĩ ñucõarocati jajacoacʉ ĩja, gaje dʉja ricare bajiroti.
23576  MAT 12:18  Ãni ñami yʉre moa ĩsiri masʉ yʉre cʉdigʉ. Ĩre besecʉ yʉ. Ĩre maia yʉ, ito yicõri ĩre wanʉa yʉ. Yʉ ya ʉsi ĩre queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. “Masa ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare goti batogʉ yiguĩji ĩ.
23579  MAT 12:21  Ĩti ñami masare masorocʉ Dios ĩ cõarʉ”, yi tʉoĩa wanʉ yurã yirãji masa jeyaro, yi gotia Dios oca tuti, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
23580  MAT 12:22  Ito yija bero sĩgʉ̃re Jesús tʉ ãmi ejacã ĩna. Ĩ ñaquĩ tibicʉ, bʉsibicʉ cʉni. Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ñari ito bajiro ñabojaquĩ ĩ. Ĩre yisioquĩ Jesús. Ito bajiri tibicʉ ñabojarʉ tiquĩ ĩja. Ito yicõri bʉsibicʉ ñabojarʉ bʉsicoaquĩ ĩja.