23239 | MAT 2:1 | Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeayijʉ Jesús. Iti rodori ĩ rujearoca iti sita ʉjʉ ñayijʉ Herodes wame cʉtigʉ. Iti rodori Jerusalénjʉ ejayijarã ũmacañi joeja wadiro gãna ñocõare riasotiri masa. |
23249 | MAT 2:11 | Ñocõagã ĩ ñaro roca ñari wi sãja wacõri ĩna tija ito ñayijʉ macʉacã ĩ jaco María rãca. Ĩre ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija bero ĩna rʉcori jedori janayijarã ĩna. Janacõri orore, ʉco queno sʉtirise, ito yicõri mirra wame cʉtirise iti ãmicõri ĩre ĩsiyijarã ĩna. |
23277 | MAT 3:16 | Jesús ĩ majaroca riti ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃ro soje janayijʉ. Ũmacʉ̃jʉ Jesús ĩ ti mʉorocati bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo. |
23278 | MAT 3:17 | Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ: —Ãni yʉ Macʉ ñami, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ, yi ruyuyijʉ oca ũmacʉ̃jʉ. |
23286 | MAT 4:8 | Ĩ ito yija tʉocõri, cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri adi sita gaye quenari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. |
23287 | MAT 4:9 | Ito yicõri ado bajiro gotiyijʉ rʉ̃mʉ́: —Yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ yʉ riojo rijomunigãna ñini rũjũja, adi sita ñarocõti ñarise mʉre ĩsicʉja yʉ, yi rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure. |
23298 | MAT 4:20 | Ĩ ito yirocati yori yucʉri cũcõri, ĩ rãca sʉya wayijarã ĩna. |
23318 | MAT 5:15 | Sĩabusuorise mani sĩaja sotʉ rocajʉ cũmenaji mani. Sĩabusuorise sĩacõri ũmacʉ̃jʉ cũrã yirãji mani ñajediro iti wi gãna ĩna titoni. |
23319 | MAT 5:16 | Ito bajiroti queno yiya mʉa “Queno yirã ñama Diore tʉorʉ̃nʉrã”, yi ti masirã yirãji masa jeyaro. Mʉa queno yirise ticõri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre wanʉ rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23327 | MAT 5:24 | Itire cũña maji. Itire cũcõri oca quenorona mʉa baba tʉ wasa. Ĩ rãca oca quenocõri Diore soe ĩsirona tʉdi waja quena, ya yʉ mʉare. |
23344 | MAT 5:41 | Sĩgʉ̃ ĩ ya gajeoni coji cõrecõ ĩ ũma rotija jʉaji cõrecõ ĩre ũma ĩsima. “Ado bajiro yʉre moa ĩsiña”, gãji mʉare ĩ rotija, ĩ rotiro rẽto bʉsaro ĩre moa ĩsija quena. |
23348 | MAT 5:45 | Ito bajiro mʉa yija mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ rĩa ñarã yirãji mʉa, ĩ ãmoro bajiro riti mʉa yisotija. Masa ñajedirore queno ejabʉami Dios. Ĩre cʉdimenare cʉni ejabʉami ĩ. Ĩ ñami quenarã, ñeñarãre cʉni ũmacañi busuroca yigʉ. Ĩ ñami riojo cʉdirã, riojo cʉdimenare cʉni ide queo ĩsigʉ̃. |
23351 | MAT 5:48 | Mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ, coji ñeñaro yiĩabicʉ ñami ĩ. Ĩre bajiroti yiya mʉa cʉni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. |
23352 | MAT 6:1 | ’Queno mʉa yija, “Queno yama ĩna”, yijaro gãjerã yirona meje, queno yiba mʉa. Masa tiro riojo riti, “Ãni ñami queno Diore cʉdigʉ”, mʉa yi ĩobojaja ñe waja bʉjamenaji mʉa, ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ Dios tʉjʉ mʉa ejaja. |
23360 | MAT 6:9 | Ito bajiri Diore mʉa bʉsija, ado bajiro bʉsiba: Gʉa Jacʉ, ũmacʉ̃jʉ gagʉ ña mʉ. Mʉ wame masicõri masa ñajediro rʉ̃cʉbʉojaro ĩna. |
23365 | MAT 6:14 | ’Mʉare ñeñaro yirãre ĩna ñeñaro yirisere mʉa ãcabojoja, mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ mʉa ñeñaro yirise ãcabojogʉ yiguĩji ĩ cʉni. |
23366 | MAT 6:15 | Gãjerã ĩna ñeñaro yirisere mʉa ãcabojobeja mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ cʉni mʉa ñeñaro yirisere ãcabojobicʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23370 | MAT 6:19 | ’Adi sitajʉ gajeoni jairo mio cũbesa. Adojʉ gajeoni mʉa mio cũbojarisere mʉtarãcã barã yirãji gajeoni bari masa. Gajeoni jogaro yiroja, ito yicõri riniri masa rinirã yirãji. |
23371 | MAT 6:20 | Yʉ tija ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise miojuja quena. Itojʉ gajeoni bari masa manaji. Gajeoni jogabetoja. Ito yicõri riniri masa cʉni ejamenaji. Ũmacʉ̃jʉ manire yiari queno yisotitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Manire ĩ queno yirise jedibetoja. |
23372 | MAT 6:21 | Gajeoni mani rʉcorojʉ mani tʉoĩarise ñaro yiroja manire. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise mani miojuja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23377 | MAT 6:26 | Minia ũmacʉ̃jʉ wʉtirãre tʉoĩate mʉa. No õno otemenaji ĩna. Ito yicõri no õno bare miojumenaji ĩna. Ĩna baroti seomenaji ĩna. Ito bajiro ĩna bajibojarocati mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩnare bare ecaguĩji. “Minoa rẽtoro ñasarã ña mani Dios ĩ tija”, ¿yi masibeati mʉa? Minoare ĩ tirʉ̃nʉja bʉto bʉsa manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios. |
23381 | MAT 6:30 | Gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Goama seyorise ñabojaroti yoari mejeti siniaroja ũmacañi jeana. Iti siniaja ticõri, itire soerã yirãji masa. “Manire yutabuju ĩsiguĩji Dios”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩre queno tʉorʉ̃nʉsabea mʉa. |
23383 | MAT 6:32 | Diore masimena itire tʉoĩa oca jaicãbojama ĩna. Manireama mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ñacãmi, “Iti rʉya ĩnare”, yiri masʉ. |
23388 | MAT 7:3 | “Ãnire jabeto seti ña”, yibojarãti, “Gʉare jai bʉsaro seti ña”, yi masibea mʉa. Seti cʉtirã ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajirã ña mʉa. Tʉote. Mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã iti ñaja ti masia mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãña biaja, ti masibea mʉa. |
23389 | MAT 7:4 | Mʉa ya cajeajʉ sita iti ñabojarocati mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã ãmicãto yiboja mʉa. Mʉamasireti bajirisereama ti masibea mʉa. |
23390 | MAT 7:5 | “Yiro robo yirã ña gʉa”, yirã ñaboja mʉa. Mʉa ya cajeajʉ sita sãñarisere ãmicãña maji cajero. Iti sita mʉa ãmicãja berojʉa queno ti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri mʉa babare cajeajʉ sũjuri ñarisere ãmicã masirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa bajia. Bʉto ñeñaro yirise mʉa jidicãja berojʉa, “Mʉ ñeñaro yirise jidicãña mʉ”, yi masirã yirãji mʉa babare, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23391 | MAT 7:6 | ’Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23396 | MAT 7:11 | Mʉa ñeñaro yirã ñabojarãti mʉa rĩare queno yirãji mʉa. Ito bajiri itire masicõri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ quenarise mani senija, “Manire ĩsi masiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa mani, yiyijʉ Jesús ĩnare. |
23406 | MAT 7:21 | ’Jãjarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti coriarãti ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ ejarã yirãji ĩna. Yʉ Jacʉ ĩ ãmoro robo bajiro yirã riti ejarã yirãji. |
23414 | MAT 7:29 | Judio masa rotirise riasori masare bajiro meje queno bʉsa riasoyijʉ Jesús. Dios ĩ cũre rãca ñasarise ĩ riasojare rujʉ ʉcayijarã ĩna masa. |
23416 | MAT 8:2 | Ito ĩ waroca sĩgʉ̃ ĩ ya rujʉ cami jogagʉ Jesure canamʉoyijʉ. Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, yʉ ya cami mʉ ya ãmoja, yagʉja mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure. |
23425 | MAT 8:11 | Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã ũmacañi ĩ quedi sãjaro gãna ĩ joejearo gãna cʉni ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ba rujirã yirãji ĩna. Abraham, Isaac, ito yicõri, Jacob ñayoana rãca ba rujirã yirãji. |
23434 | MAT 8:20 | Ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Buyairoare ĩna caniri goje ñacʉ. Wʉtirãre cʉni ĩna ya jibʉ ñacʉ. Ito bajibojarocati Masa Rĩjorʉreama no cũñarajʉ ma ĩreama. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre. |
23438 | MAT 8:24 | Itajura gʉdareco ĩna tʉjaroca mino bʉto wẽayijʉ. Ito bajicõri cumajʉ jacũsãyijʉ. Ito iti bajibojarocati canigʉ̃ yiyijʉ Jesús. |
23440 | MAT 8:26 | —¿No yija bʉto güiati mʉa? Yʉre queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito yija wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩ. Ito yicõri minore, “Wẽabesa”, ito yicõri jacũrise, “Jacũbesa”, yiyijʉ Jesús. Ĩ ito yija bero ñe godo manoti tujacoayijʉ ĩja. |
23441 | MAT 8:27 | Ĩ rãca riasotiri masa itire ticõri rujʉ ʉcayijarã: —¿Ñimʉõcʉ̃ masʉ ñatibe ãni? Mino wẽarise, ide jacũrise cʉni ĩ rotija tʉoa ĩre, yi tʉoĩayijarã ĩna. |
23446 | MAT 8:32 | —Mʉare roticã yʉ. Wasa, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́are. Ito ĩ yirocati ʉ̃mʉa jʉ̃arãjʉreti rʉ̃mʉ́a budicoayijarã ĩja. Ito yicõri yeseajʉare sãja wayijarã ĩna mʉcana. Yeseare ĩna sãjarocati tʉria ũmaquedi roja wacõri itajurajʉ quedi roacoayijarã ĩna. Ito bajiri ñarocõti ruja godacoayijarã ĩna ĩja. |
23447 | MAT 8:33 | Yeseare tirʉ̃nʉbojana ito iti bajija ticõri, güirã ũmaquedi wayijarã ĩna. Cʉtojʉ ejacõri, “Ado bajiro rẽtamʉ”, yirona goti jeoyijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́a sãñabojarãre ĩna rʉ̃mʉ́a budigore gaye goti jeoyijarã ĩna iti cʉto gãnare. |
23454 | MAT 9:6 | Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Adi sitajʉ Dios ĩ cũre rãca ña yʉ. Ito bajiri masa ñeñaro ĩna yirisere ãcabojo masia yʉ. “Riti Dios ĩ cũrʉ ña mʉ”, yʉre mʉa yi ti masitoni ado bajiro ya yʉ rudurʉre: —Wʉmʉña. Mʉ ya cama ãmiña. Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa, yiyijʉ Jesús. |
23466 | MAT 9:18 | Ito bajiro Jesús ĩ gotiroca riti sĩgʉ̃ judio masa ʉjʉ ejaquĩ Jesús tʉ. Jesús riojo ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ ñini rũjũquĩ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiquĩ ĩ Jesure: —Janeti yʉ maco ʉsi jedicoamo. Iso tʉ ejacõri isore mʉ moaĩaja tʉdi caticoago yigõji iso, yiquĩ ĩ Jesure. |
23473 | MAT 9:25 | Masa ĩna budigoja bero macoacã tʉ sãja wacõri isore ãmo tʉ̃a ñiaquĩ Jesús. Ĩ ito yirocati jaja rũjũcõ iso. |
23488 | MAT 10:2 | Adocõ ña gʉa jʉa gʉbojeno ñarã Jesús oca riaso ucutoni ĩ cũana. Tite mʉa. Cajero Simón Pedro wame cʉtigʉ ito yicõri ĩ ocabaji Andrés, ito bero Santiago, ito bero ĩ ocabaji Juan, Zebedeo rĩa ñama ĩna. |
23500 | MAT 10:14 | Mʉare ĩna boca ãmi ãmobeja, ito yicõri mʉare ĩna tʉo ãmobeja, iti wire ñabeja mʉa. Ito yicõri iti cʉtore ñabeja mʉa. Iti cʉtore jidicã warã mʉa ya gʉbori sũjuri wãrisere ja batecãma mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Ĩnare queno boca ãmibea mani”, yi tʉoĩa masirã yirãji ĩna iti cʉto gãna. |
23518 | MAT 10:32 | ’Masa tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirãreama yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Ĩna ñama yʉ ñarã”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ. |
23519 | MAT 10:33 | Ito bajibojarocati masa tiro riojo, “Jesure masibea yʉ”, ĩna yija, yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Yʉ ñarã meje ñama ĩna”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare. |
23553 | MAT 11:25 | Iti rʉmʉri Diore ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Cʉna, ũmacʉ̃jʉ gagʉ Ʉjʉ ña mʉ. Adi tuti gagʉ cʉni Ʉjʉ ña mʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Yʉ riasorise ñasari masa, bʉto tʉo masirãre cʉni ĩna masibitiroca ya mʉ. Ito yicõri yʉ riasorise bʉto ñasari masa meje, bʉto tʉo masimenare cʉni ĩna tʉo masiroca ya mʉ. Ito bajiri mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. |
23558 | MAT 11:30 | Yʉ mʉare rotirise josari meje ña. Ito bajiri yʉ gaye mʉa cʉdija bojori bʉjamenati queno wanʉ quenarã yirãji mʉa. Rʉ̃cʉbiti ũmarã bajiro wanʉ quenarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare. |
23562 | MAT 12:4 | Ñiocõ wana ñari Dios ya wijʉ sãjacõri, ĩre rʉ̃cʉbʉorã gãjerã ĩna cũre naju bayijarã ĩna. Paia mesa riti ĩna baroti ñabojayijʉ iti. David mesa ĩna baroti meje ñabojayijʉ. |
23566 | MAT 12:8 | Masa Rĩjorʉ, Dios ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri tujacãra rʉmʉ gaye yʉ rotiroti cʉni cũquĩ Dios yʉre, yiquĩ Jesús masare. |
23590 | MAT 12:32 | Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. No yʉre ĩ bʉsituja, ĩocʉ̃re ãcabojo masiguĩji Dios. Ito bajibojarocati, no Espíritu Santore ĩ bʉsituja itireama ĩre ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios. Adi tutire ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ cʉni ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios, Espíritu Santore masa ĩna bʉsituja, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. |
23608 | MAT 12:50 | Noa yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩ rotiro bajiro yirã, ĩna ñama yʉ ocabajirãre bajiro bajirã, ito yicõri yʉ jacore bajiro bajirã, yiquĩ Jesús ĩre. |
23613 | MAT 13:5 | Ito yicõri gaje ajeri gʉ̃ta watojʉ quedi queayijʉ. Queno sita mañijʉ. Ito bajiri judiboja, yoari mejeti siniacoayijʉ iti ũmacañi jeana, sita jõrecõri. Ito yicõri ñemari iti manijare siniacoayijʉ iti. |
23638 | MAT 13:30 | Adocãta ote rãca cocati bʉcʉacõjaro maji. Iti rica cʉtiroca mʉare wãja roticʉja yʉ maji. Ito yicõri itire soeja quenaroja. Ito bero rica ãmicõri rica cũadojʉ mʉare seo roticʉja yʉ”, yiyijʉ oteri masʉ ĩ ya moari masare, yi riasoquĩ Jesús masare. |
23651 | MAT 13:43 | Dios ĩ rotiro bajiro yirã mani Jacʉ ĩ rotirojʉ ejacõri, ũmacañi busuro bajiro busu ñarã yirãji ĩna. Mʉa gãmo goje cʉtija, yʉ bʉsirisere tʉo masiña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare. |
23652 | MAT 13:44 | ’“Dios ĩ rotirojʉ mʉa eja ãmoja, ñeñaro yirise jidicãcõri ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa”, yirocʉ ado bajiro riasoquĩ Jesús gʉare: Sĩgʉ̃ gãji ye bʉto waja cʉtirise sita watojʉ ĩ yeyobojare bʉjayijʉ. Itire bʉjacõri mʉcana itijʉti tʉdi yeyocũ remoyijʉ ĩ. Ito bajiri itire wanʉgʉ̃, ĩ gajeoni cʉtirise ñarocõti gãjerãre ĩsi jeocõyijʉ ĩ niyeru bʉjarocʉ. Iti niyeru bʉjacõri iti sita ʉjʉre waja yirocʉ yiyijʉ ĩ. “Sita bʉjacõri sita wato yeyore cʉni bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yirocʉ iti sita ʉjʉre waja yiyijʉ ĩ. Dios gaye quenarise mʉa bʉja ãmosaja, ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa, yi riasoquĩ Jesús gʉare. |
23656 | MAT 13:48 | Jãjarã wai bʉjacõri jajʉjʉ ĩnare mocũyijarã ĩna. Jajʉjʉ ĩnare mocũcõri ĩnare beseyijarã ĩna. Quenarãre jibʉjʉ miosãyijarã ĩna. Gãjerã ñeñarãreama cõa roacõyijarã ĩna. |
23685 | MAT 14:19 | Itire boca ãmicõri ta quenarise joe masare ruji rotiquĩ Jesús. Ito yicõri naju co dʉjamocõ ñarisere ito yicõri wai jʉ̃arã ñarãre ãmi rʉcoquĩ Jesús. Itire rʉcocõri ũmacʉ̃jʉ ti mʉoquĩ Jesús. Ito ti mʉocõri, “Queno ya Cʉna mʉ”, yiquĩ ĩ. Itire igajea batocõri gʉare ĩsiquĩ Jesús. Ito ĩ yija bero gʉajʉ masare batocʉ ĩja. |
23690 | MAT 14:24 | Itajura gʉdareco tʉjacʉ gʉa. Ito gʉa tʉjaroca jacũtucʉ gʉare, mino bʉto iti wẽajare. |
23696 | MAT 14:30 | Bʉto mino iti wẽaja tʉocõri, itire güiquĩ Pedro. Ito bajiri jacũrisena ruja wasʉoquĩ Pedro: —Yʉ Ʉjʉ yʉre masoña mʉ, yi awasãquĩ Pedro. |
23699 | MAT 14:33 | Gʉa cumajʉ ñacãnama Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũcʉ, ĩre rʉ̃cʉbʉorã: —Riti Dios Macʉ ña mʉ, yicʉ gʉa Jesure. |
23726 | MAT 15:24 | Ito bajiro gʉa yija ado bajiro yiquĩ gʉare: —Oveja wisanare bajiro bajirã ñama judio masa. Ito bajiri ĩnare yʉre cũquĩ Dios, yiquĩ Jesús. |
23727 | MAT 15:25 | Ito bajiro ĩ yiroca ĩ riojo wacõri rijomunigãna ñini rũjũcõ romio: —Yʉ Ʉjʉ yʉre ejabʉaya, yicõ iso Jesure. |
23742 | MAT 16:1 | Fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri saduceo gaye tʉoĩarã cʉni Jesure tirona ejacã ĩna. “ ‘Riti Dios ĩ cõarʉ ña mʉ’, gʉa yi masitoni ũmacʉ̃jʉ gaye tiyamani ĩoña gʉare”, yi ejabojacã ĩna. |
23743 | MAT 16:2 | Ito ĩna yibojarocati ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Rãiocũro ũmacʉ̃jʉ iti sũaja ticõri, “Quenari rʉmʉ ñari seyoa”, ya mʉa. |
23744 | MAT 16:3 | Busuri jĩjʉ iti sũaja mʉa tija, wajʉ bueri rãca iti ñaja. “Adi rʉmʉ quenado ma”, ya mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ticõri, “Ito bajiro rẽtaro ya adi rʉmʉ”, yi masia mʉa. Ito bajibojarocati adi rʉmʉ rẽtarise gaye, “Ito bajiro bajiro wado ya”, yi masibea mʉa. |
23758 | MAT 16:17 | —Riti ya Simón, Jonás macʉ mʉ. Ito bajiro mʉ bʉsija wanʉ quenagʉ̃ ña mʉ. Itire mʉ bʉsija, masare tʉocõri meje bʉsia mʉ. Itire mʉ bʉsija, ũmacʉ̃jʉ gagʉ yʉ Jacʉre tʉocõri bʉsia mʉ. |
23759 | MAT 16:18 | Ado bajiro mʉre gotia yʉ. Iti mʉ wame ña Pedro, “gʉ̃tagã”, yireoni ña iti Pedro. Riti ña mʉ bʉsirise. Iti oca mʉ bʉsirise jedibetoja. Gʉ̃tagã bʉtirica robo bajiro bajirise ña iti mʉ bʉsirise. Iti oca tʉocõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉ bero gãna. Ito bajiri yʉ ñarã, ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare godana ʉjʉ ĩnare rẽtocũbicʉ yiguĩji. Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji ĩna. |
23760 | MAT 16:19 | Ado bajiro mʉre gotia Pedro yʉ. Soje janado rʉcogʉre bajiro mʉre cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca masa ĩna tʉo masiroca yigʉ yigʉja mʉ. Ito bajiro mʉre cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Adi sitajʉ mʉ rẽorise, ũmacʉ̃jʉ itojʉ cʉni rẽore ñaro yiroja. Adi sitajʉ, “Ito bajiroti yiya”, mʉ yija, ũmacʉ̃jʉ cʉni ito bajiroti yire ñaro yiroja, yiquĩ Jesús Pedrore. |
23770 | MAT 17:1 | Co ãmojeno ʉ̃mʉari bero Pedro, Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni ũmari tʉria joejʉ ĩnare ãmi waquĩ Jesús. |
23771 | MAT 17:2 | Itojʉ ĩna ejaroca ĩna riojo Jesús ĩ ya rio gajero bajiro godo wediyijʉ. Ʉ̃mʉa gagʉ ũmacañire bajiro yoyijʉ ĩ ya rio. Ito yicõri ĩ ya yutabuju bʉto boticõri yoyijʉ. |
23774 | MAT 17:5 | Ito bajiro Pedro ĩ bʉsibojaroca riti ide bueri bʉto yorise ĩnare gũma rʉ̃gʉ̃yijʉ. Iti ide bueri watonati oca ruyuyijʉ: —Ãniti ñami yʉ Macʉ, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ. Ĩre queno tʉoya mʉa, yire oca ruyuyijʉ. |
23783 | MAT 17:14 | Roja wadicõri gʉa tʉ ejacã ĩna mʉcana. Jãjarã masa ñacã gʉa rãca. Jesús ĩ tʉdi ejaja ticõri, ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũquĩ sĩgʉ̃. Ito yicõri ado bajiro yiquĩ ĩ Jesure. |
23798 | MAT 18:2 | Ito bajiro gʉa yija tʉocõri, sĩgʉ̃ macʉacãre ãmicõri gʉa wato cũquĩ. |
23799 | MAT 18:3 | Ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja, ito yicõri bʉcʉrãre rĩaca ĩna tʉorʉ̃nʉro bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji mʉa. |
23800 | MAT 18:4 | Ado bajiro bajigʉ yiguĩji ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ñasagʉ ñarocʉ. Ãni macʉacãre bajiro, “Ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabicʉ yiguĩji ĩ. |
23810 | MAT 18:14 | Mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ito bajiroti bajiami ĩ cʉni. Sĩgʉ̃ yʉre masisʉogʉ ĩ wisare ãmobiquĩji Dios, yiquĩ Jesús gʉare. |
23814 | MAT 18:18 | ’Riti mʉare gotia yʉ. Ũmacʉ̃jʉ gagʉ Dios ĩ cũana ña mʉa. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ mʉa rẽoja, ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ cʉni rẽore ñaro yiroja. Gajere cʉni, “Ito bajiroti bajiya mʉ”, mʉa yiro bajiroti ũmacʉ̃jʉ cʉni bajiro yiroja, yiquĩ Jesús gʉare. |
23815 | MAT 18:19 | ’Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Mʉa jʉ̃arã sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Diore mʉa seni ãmoja, mʉa ãmoro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ. |
23819 | MAT 18:23 | Mʉcana Jesús gʉare ado bajiro riasoquĩ: —“¿Dios ũmacʉ̃jʉ rotigʉ no bajiro bajiati ĩ?” mʉa yi masi ãmoja, sĩgʉ̃ ʉjʉre tʉoĩate mʉa. Ado bajiro yiyijʉ ĩ. Ĩ ya moari masare ji ñucacõri, ĩre ĩna waja ruyuriorisere cõĩayijʉ. |
23822 | MAT 18:26 | Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre waja ruyuriogʉ ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ. Ito yicõri ĩre josayijʉ ĩ: “Yʉ ʉjʉ jabeto yuya maji. Mʉre yʉ waja ruyuriorise waja tĩogʉ̃ yigʉja yʉ maji”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre. |
23825 | MAT 18:29 | Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ: “Jabeto yʉre yuya maji. Mʉre yʉ waja ruyuriorise mʉre waja tĩogʉ̃ yigʉja yʉ maji”, yibojayijʉ ĩ. |
23826 | MAT 18:30 | Ito ĩ yibojarocati tʉobisijʉ ĩ. Ito bajiri tubiara wijʉ ãmi wacõri ĩre cũyijʉ ĩ. “Yʉre mʉ waja ruyuriorise mʉ tĩobeja, budibicʉ yigʉja mʉ”, yiyijʉ ĩ. |
23831 | MAT 18:35 | Bajiroti gaye gʉare riasoquĩ Jesús. Ado bajiro gʉare gotisʉsaquĩ Jesús: —Ito bajiro riti yigʉ yiguĩji yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ ñagʉ̃ cʉni, gãjerã mʉa ñarãre ñeñaro ĩna yirisere mʉa ãcabojobeja, yiquĩ Jesús gʉare. |
23832 | MAT 19:1 | Ito bajiro Jesús ĩ yija bero Galilea sitana wacõri, Judea sitajʉ ejacʉ gʉa. Jordán wame cʉtirisa tʉ ũmacañi ĩ joejea mʉja wadiri sitajʉa ñacʉ iti sita. |
23843 | MAT 19:12 | Coriarã ĩna manojo cʉti masibeja, ricati riti bajia ĩna ya rujʉri. Coriarã ito bajironati rujeana ĩna. Gãjerãma, gãjerã ʉ̃mʉa ĩnare ñeñoja bero manojo cʉti masimenaji ĩnaõna. Gãjerãma ũmacʉ̃jʉ gagʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉorona manojo manaji ĩnaõna. No itioni gaye cʉdi ãmogʉ̃ti cʉdiguĩji, yiquĩ Jesús gʉare. |