Wildebeest analysis examples for:   poi-poiNT   M    February 11, 2023 at 19:23    Script wb_pprint_html.py   by Ulf Hermjakob

23223  MAT 1:10  m Ezequías ima̱nɨc m Manasés. m Manasés ima̱nɨc m Amón. m Amón ima̱nɨc m Josías.
23228  MAT 1:15  m Eliud ima̱nɨc m Eleazar.m Eleazar ima̱nɨc m Matán. m Matán ima̱nɨc m Jacob.
23229  MAT 1:16  m Jacob ima̱nɨc m José,m Malía iwɨd́a̱yam icnayñewɨɨpm Jesús, iñɨ̱yit́im CRISTO.
23231  MAT 1:18  Jesɨc yɨɨmpɨc naym Jesucristo. Cuandom José iniwatneum tratom wo̱ñi Malía iga napɨcyajta̱p, antes que d́anam napɨcneyajta̱, ma̱nɨccomcaneum m Malía con Dios iA̱nama ipɨ̱mi. D́a jem José ima̱nɨc.
23232  MAT 1:19  Jesɨcm José,m iwatnewɨɨp tratom Malía iga napɨcyajta̱p, como wɨbɨc pɨ̱xiñ, d́a ichaawattoobam Malía. Jeeyucmɨ iyamtsactooba m wo̱ñi igam pɨxiñt́am odoy ijo̱dóŋa̱yajiñ.
23233  MAT 1:20  Jesɨc iganam ijɨ̱spa je̱mpɨc m José, ima̱wíñix tu̱m sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñm icutsatnewɨɨp Dios. Iñɨ́máy m José:MiJosé, m rey David mio̱cma̱nɨc, odoy cɨ̱ŋɨ iga impɨctsoŋpa m Malía. Porquem ima̱nɨc, m ijúmpacnewɨɨp, inimm Dios iA̱nama.
23235  MAT 1:22  Je̱mpɨgam iñascam Malía iga cupaguiñ juutsmpa m wiñɨcpɨcmat́cɨɨwiñ m ipɨɨmɨyñewɨɨp m tanJa̱tuŋ Dios igamad́iñ. myajpa:
23236  MAT 1:23  Ma̱nɨccomca tu̱m wo̱ñim d́apɨc jaayɨ́y. D́a queman ijɨypát pɨ̱xiñ. Icnaypa tu̱m jaychɨ̱xi. Accámayt́a̱p iñɨ̱yi iga Emanuel. Taɨcht́am tanaŋmat́i̱mɨ mtooba: taŋwaganait́t́ámpa Dios.
23237  MAT 1:24  Jesɨc cuando yusm José iwat juuts iñɨ́máy m sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñm icutsatnewɨɨpm tanJa̱tuŋ Dios. Ipɨctsoŋm Malía.
23239  MAT 2:1  Nay Jesúsm attebet Belénm naxyucmɨ de Judea cuando iŋjacpam rey Herodes. Jesɨc jeet́im tiempo núcyaj Jerusalénm sabioyaj. Miñyaj aŋja̱mquímmɨ.
23240  MAT 2:2  Mu iñúcyaj, acwágoyyajpa.myaj: —¿Ju̱t́ it́m tsɨ̱xim nayñewɨɨp,m tsɨ́ypáppɨc juuts Rey iga iŋjacpam judíos? Ánixayt́a ima̱tsa m aŋja̱mquímmɨ. Amiññeta iga aco̱steeñayt́ámpa y anjɨ̱stámpa.
23244  MAT 2:6  Mich miattebet Belén, miit́wɨɨp m naxyucmɨ de Judá, agui mixut́u, pero michɨ́ypa juuts tu̱m mɨjpɨc attebet porque mimicht́ámaŋjo̱m naypa tu̱m mɨjpɨc aŋjagooyi. Iwatpa cuentam ampɨxiñt́am m attebet Israel.
23249  MAT 2:11  Jesɨc cuando tɨgɨyyajm tɨcjo̱m, iixyajm jaychɨ̱xi con ia̱pa Malía. m sabio ico̱steeñayyajm tsɨ̱xi. Ijɨ̱syajpa. Íŋáym ibaúl, ixaɨyyajpa oro,m wɨbɨc incienso ym mirra m aguipɨc cɨ̱npa.
23252  MAT 2:14  Jesɨc tsucum m José conm Malía. Inipoyyajm xut́u tsɨ̱xi tsuucɨɨm. Nɨcyajm naxyucmɨ de Egipto.
23256  MAT 2:18  Matoŋta̱p tu̱m jɨ̱yim attebet Ramá. Tsa̱m wejyajpa, tsa̱m aŋyácneyaj. Tsa̱m wejyajpam Raquel,m Israelpɨc yo̱mtam, iyaachaŋja̱mpa m ima̱nɨctam. D́a ixunpa iga acpocsayt́a̱p ia̱nama porque accucaáyayyajt́a̱ ima̱nɨctam.
23264  MAT 3:3  m wiñɨcpɨcmat́cɨɨwiñ m Isaíasmat de yɨ́pt́im Xiwan.mpa: Matoŋta̱p tu̱m mat́cɨɨwiñ m tsa̱mpɨc najɨ́yóypam tɨtsɨnaxyucmɨ. mpa iga: “Wɨ̱tsagaayɨm tánO̱mi it́uŋ. Áŋaayɨ tu̱m tuŋ nu̱mapɨc.”
23266  MAT 3:5  Tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am nɨc imatoŋyaj m Xiwan ju̱t́ najɨ́yóypa. Miñyaj m attebet Jerusalén, icuwɨ̱t́im naxyucmɨ de Judea, conm it́yajwɨɨp nocojo̱m m río Jordán.
23268  MAT 3:7  Jesɨc cuandom Xiwan iix iga chiŋtooba wa̱t́im fariseopɨc pɨxiñt́am ym saduceopɨc pɨxiñt́am, iñɨ́máy: —¿Que micht́am impóyayt́ámpat́im m Dios icastigo? ¿Que iŋcupɨcpa iga ɨch wɨa̱p maŋcɨacputta? Mijex juutsm tsa̱ñ agui poypa cuando miñpa m iccaapáppɨc.
23272  MAT 3:11  Ɨch nu̱ma manacchiŋpa con nɨ iga quejiñ iga iñchacneum iga immalwatpa. Pero ocmɨ miñpa tuŋgac pɨ̱xiñ antuuñiaŋcɨɨm. Je más wɨa̱p que aɨch. D́a wɨa̱p annasca. D́a wɨa̱p aŋcuwijáyáym icɨac. Micchiŋpa con Dios iA̱nama y con juctɨ.
23275  MAT 3:14  Perom Xiwan d́a icchiŋtooba Jesús. Nɨ́mayt́a̱ Jesús:Más wɨ̱ iga mich anacchiŋpa aɨch. ¿T́iiga mimiñpa iga manacchíŋiñ?
23278  MAT 3:17  Jesɨcm it́yajwɨɨp je̱m imatoŋyaj tu̱m jɨ̱yi sɨŋyucmɨ. mpa: —Yɨ́p ɨch amMa̱nɨc m tsa̱mpɨc antoypa. Tsa̱m amaymay con je.
23281  MAT 4:3  Jesɨcm Woccɨɨwiñ icunúc Jesús iga icutɨ́tspa. Iñɨ́máy: —Siiga nu̱ma Dios miMa̱nɨc, acse̱tɨ yɨ́p tsa iga caxt́ána̱ñi.
23284  MAT 4:6  Jesɨcm Woccɨɨwiñ iñɨ́máy Jesús: —Siiga nu̱ma Dios miMa̱nɨc, yóyaŋque̱tɨ. Porquempa m Diosma̱t́i: Dios icutsatm sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am iga mimatstsoŋyajiñ icɨɨjo̱m iga odoy coowa̱iñ impuy tsaayucmɨ.
23287  MAT 4:9  m Woccɨɨwiñ iñɨ́máy Jesús:Manchiiba it́u̱mpɨy yɨɨmpɨc manaŋquejáy siiga aŋco̱steeñáypa y anjɨ̱spa.
23301  MAT 4:23  Jesɨc nɨc Jesús icuwɨ̱t́im naxyucmɨ de Galilea. Accuyujóypa cada lugarm sinagoga ju̱t́ icuyujcayajpam Moisés iŋquímayooyi. madáypa m pɨxiñt́am m wɨbɨcma̱t́i iga núcpam tiempo iga iŋjacpa Dios yɨ́p naxyucmɨ. Icpɨsm mɨmneyajwɨɨp m imatsneyajwɨɨp it́u̱mpɨy m caacuy.
23303  MAT 4:25  Tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am it́úŋɨyyajpam Jesús. Miñyaj dem naxyucmɨ de Galilea, dem attebet Decápolis y dem attebet Jerusalén. Miñyajt́im dem naxyucmɨ de Judea y dem Jordán iŋwiñt́uc.
23314  MAT 5:11  Maymáya̱taamɨ cuandom malopɨc pɨxiñt́am tsa̱m mimalnɨ́mayt́ámpa, tsa̱m miyaachwattámpa y tsa̱m micumɨgoyt́ámpa ɨch aŋcuyucmɨ.
23315  MAT 5:12  Maymáya̱taamɨ. Odoy aŋyáctaamɨ porque impɨctsoŋtámpa tu̱m wɨbɨc xaja sɨŋyucmɨ. Jɨ̱staamɨ igam wiñɨcpɨcmat́cɨɨwiñ tsa̱m pɨ̱mi malwadayyajta̱t́im.
23316  MAT 5:13  Mimicht́am mijex juutsm ca̱na para yɨ́p naxyucmɨpɨc pɨxiñt́am. Pero siiga d́a paacm ca̱na, ¿jutsa̱p taŋwɨ̱tsac? D́a t́i mejcuy. Tampatsáypa. Icunepnepquetyajpam pɨxiñt́am.
23317  MAT 5:14  Mimicht́am mijex juuts tu̱m wɨbɨc juctɨ iga iñyɨcquejpam it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Tu̱m mɨjpɨc attebet lumuyucmɨ d́a i̱ wɨa̱p iŋnéc.
23320  MAT 5:17  ’Odoy jɨ̱sɨ iga ɨch manaccáym Moisés iŋquímayooyi, ni d́a anaccáypam wiñɨcpɨcmat́cɨɨwiñ iŋquímayooyi. Ɨch amanaccupac it́u̱mpɨy juutsmpa m wiñɨcpɨc aŋquímayooyi.
23324  MAT 5:21  Micht́am immatoŋneta igam wiñɨcpɨc tanja̱tuŋwe̱wetam myaj iga: “Odoy accaooyɨ porque chiit́a̱p castigom accaoypaap.”
23329  MAT 5:26  Mannɨ́máypa iga d́a miputpa hasta que yajpa iñyoj.
23330  MAT 5:27  Micht́am immatoŋneta igam wiñɨcpɨc tanja̱tuŋwe̱wetam myajpa iga: “Odoy pejooyɨ.”
23332  MAT 5:29  ’Siigam íñixcuy,m aŋwɨ̱mɨpɨc, micwatpa táŋca, to̱pɨ, patsaayɨ. Más wɨ̱ iga togoypa tu̱m partem immɨjta̱y que iga micotta̱p iŋcumɨj m juctjo̱m ju̱t́ d́a nunca píchpa.
23333  MAT 5:30  Siiga iŋcɨ,m aŋwɨ̱mɨpɨc, micwatpa táŋca, jesɨc ja̱cɨ, patsaayɨ. Más wɨ̱ iga togoypa tu̱m ja̱cam immɨjta̱y que iga micotta̱p iŋcumɨj m juctjo̱m ju̱t́ d́a nunca píchpa.
23338  MAT 5:35  Odoy tsa̱cɨm nas juuts tu̱m testigo iga d́a mimɨgóypa porquem naxyucmɨ icte̱ññe ipuym tanJa̱tuŋ Dios. Odoy tsa̱cɨm Jerusalén juuts tu̱m testigo porque jem más Mɨjpɨc Rey imɨɨchi.
23341  MAT 5:38  Micht́am immatoŋneta igamyajpa wiñɨgam: “Siiga i̱ iñácscutedáypa iixcuy tu̱m pɨ̱xiñ, jesɨcm pɨ̱xiñ icɨaŋseedáypa, iñácscutedáypat́im iixcuy. Siiga i̱ iñacxquímáypa it́ɨts tu̱m pɨ̱xiñ, jesɨc icɨaŋseedáypat́im, iñacxquímáypat́im it́ɨts.”
23360  MAT 6:9  Jeeyucmɨ mannɨ́máypa, cuando iniŋwejpáttámpa Dios,mtaamɨ yɨɨmpɨc: ManJa̱tuŋ Dios, miit́wɨɨp sɨŋyucmɨ, agui cuáyñe mich iñɨ̱yi.
23364  MAT 6:13  Awattaamɨ cuenta iga odoy i̱ wɨa̱iñ acutɨ́tsta iga acmalwattámpa. Agui miwɨ̱, manJa̱tuŋ Dios. Mich más mɨjpɨc miŋjagooyi. Iniit́ it́u̱mpɨy m impɨ̱mi. D́a nunca micuyajpa. Amén.
23376  MAT 6:25  ’Jeeyucmɨ mannɨ́máypa iga: Odoy jɨ̱sɨ ju̱t́ impɨcpa t́it́am iŋcútpa ni t́it́am íñucpa para miit́pa yɨ́p vida. Odoy jɨ̱sɨ ju̱t́ impɨcpa m impuctu̱cu param immɨjta̱y. Más wɨ̱m imvida quem iŋwíccuy. Más wɨ̱m immɨjta̱y quem impuctu̱cu.
23377  MAT 6:26  I̱xɨm jonyajm quecpaap. D́a ñipyajpa, d́at́im ipiŋyajpam cosecha iga iccáypa tu̱m tɨcjo̱m. Pero icwícpam tanJa̱tuŋ Diosm it́wɨɨp sɨŋyucmɨ. Mich más miwɨ̱ quem jonyaj.
23381  MAT 6:30  Dios tsa̱m iwɨ̱accuyajnem mo̱ya, m it́wɨɨp co̱pjo̱m, pero jo̱ymɨ jípsquetpa. Mimicht́am d́a iŋwɨ̱cupɨcne Dios, pero je más mit́oypa quem mo̱ya.
23387  MAT 7:2  Siiga tsa̱m iñjɨ̱spa iga táŋcaɨ́y tuŋgac pɨ̱xiñ, jesɨc Dios mijɨ̱sáypat́im mimich iñt́áŋca. Miquípsayt́a̱pt́im con jeet́im quipsóycuym impɨcnewɨɨp iga iŋquíps.
23392  MAT 7:7  ’Wágayt́aamɨ Dios t́it́am mit́ogóyáy, je michiiba. Métstaamɨ m wɨ̱tampɨc cosa, jesɨc impáttámpa. Tɨcstaamɨ m tɨc ipuerta, míŋáyayt́a̱p.
23396  MAT 7:11  Mimicht́am tsa̱m mimalotam, pero iñjo̱doŋ jutsa̱p iñchi imma̱nɨc m wɨ̱tampɨc cosa. Perom tanJa̱tuŋ Dios,m it́wɨɨp sɨŋyucmɨ, je d́a malo; ichiibam ima̱nɨctam m wɨ̱tampɨc cosam iwágaypáppɨc.
23397  MAT 7:12  ’Jesɨc mimicht́am wɨ̱wadayt́aamɨ m tuŋgac pɨxiñt́am juuts mimicht́am iñxunpa iga miwɨ̱wadáypat́im mex jeeyaj. Siiga iŋwattámpa je̱mpɨc, jesɨc cupacpa it́u̱mpɨy m Moisés iŋquímayooyi conm ma̱t́i ijaychacnewɨɨpm wiñɨcpɨc Diosmat́cɨɨwiñ.
23400  MAT 7:15  ’Nawatta̱jɨ cuenta iga odoy mimɨgóyáyiñ m malopɨc pɨxiñt́am, m nɨ́maŋtaaya̱paap iga icuyo̱xa̱p Dios. Miñpa juuts tu̱m wɨbɨc pɨ̱xiñ, pero miñpa imalwadáy m Dios ipɨxiñt́am. Juutsm lobo icunu̱mpa m borrego.
23401  MAT 7:16  Mimicht́am wɨa̱p íñixpɨcta juutspɨc pɨ̱xiñ cuando íñixt́ámpa t́i iwatpa. Mich iñjo̱doŋ iga d́a tantúcpa wɨbɨc uvas chicxchayyucmɨ. D́a tantúcpa tsuj a̱pit́cuyyucmɨ.
23406  MAT 7:21  ’Wa̱t́im pɨxiñt́am anɨ́mayyajpa iga:MánO̱mi, mánO̱mi”, pero d́a it́u̱mpɨy tɨgɨyyajpa ju̱t́ iŋjacpa Dios. Nada más tɨgɨyyajpam iwatneyajwɨɨp juuts ixunpa tanJa̱tuŋ Diosm it́wɨɨp sɨŋyucmɨ.
23407  MAT 7:22  Cuando núcpam ja̱ma, jesɨc jáyaŋm pɨxiñt́am anɨ́mayyajpa: MánO̱mi, mánO̱mi, ¿que d́a anaŋmatta m Diosma̱t́i mich iññɨyi̱mɨ, que d́a antoptam mal espíritu mich iññɨyi̱mɨ, que d́a aŋwatta jáyaŋm wɨbɨc milagro mich iññɨyi̱mɨ?”
23416  MAT 8:2  Jesɨc mtu̱m pɨ̱xiñ tsa̱m mɨmne, cupúgayñe iña̱ca, iniit́m lepra. Ico̱steeñáym Jesús.mpa m mɨmnewɨɨp: MánO̱mi, siiga iŋwɨ̱aŋja̱m, wɨa̱p anacpɨs.
23417  MAT 8:3  Jesɨc Jesús ichɨccunúcm pɨ̱xiñ, iñɨ́máy: —Aŋwɨ̱aŋja̱m. Micuáyñeum. Jesɨc yaj nɨ̱mi m Jesús, pɨsum m pɨ̱xiñ, wɨ̱tsɨ́yum m iña̱ca.
23418  MAT 8:4  Jesɨc Jesús iñɨ́máy m pɨ̱xiñ: —Odoy i̱madaayɨ iga ɨch manacpɨs, pero nɨ̱gɨ aŋquejaayɨm pa̱nij iga michacneum m caacuy. Jesɨc chi̱ɨ Diosm ofrenda juutsmpa m Moisés iŋquímayooyi iga miixt́a̱p iga nu̱ma mipɨsneum.
23420  MAT 8:6  mpa m capitán:Maestro, mɨmne actɨŋ tu̱m wo̱ñjaychɨ̱xi antɨccɨɨm, tu̱m m aŋcuyo̱xapaap. Tusacane icumma. Tsa̱m pɨ̱mi yaacha̱p ixɨ.
23422  MAT 8:8  mpa m capitán:Maestro, d́a wɨ̱ iga miñɨcpa antɨccɨɨm porque mich agui wɨbɨc mipɨ̱xiñ, ɨch tsa̱m atáŋcaɨ́y. Nada más pɨɨmɨɨyɨ m caacuy iga ichaguiñm aŋcuyo̱xapaap, jesɨc pɨspa.
23425  MAT 8:11  Mannɨ́máypat́im iga tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am m d́apɨc je de Israel miñyajpa ju̱t́quej yɨ́p naxyucmɨ. Miñyajpa aŋnɨɨsa̱umɨpɨc y aŋyo̱msa̱umɨpɨc. Iwaganaco̱ñyajpam wiñɨcpɨcmat́cɨɨwiñ m Abraham, Isaac y Jacob ju̱t́ iŋjacpa Dios.
23427  MAT 8:13  Jesɨc Jesús iñɨ́máy m capitán: —Nɨcsɨm iñt́ɨcmɨ. Mich iŋcupɨc iga Dios miwadáy juuts mich iñxunpa. Je̱mpam iwat. Jeet́i hora pɨsum m icuyo̱xapaap.
23433  MAT 8:19  Jesɨc mtu̱m m escribaspɨc maestro. Icunúcm Jesús, iñɨ́máy: Maestro, mantúŋɨ́ypa ju̱t́quej ju̱t́ miñɨcpa.
23434  MAT 8:20  Jesús iñɨ́máy m pɨ̱xiñ: —Jém zorra iniit́ ijos ju̱t́ moŋpa. m jon iniit́t́im ipeeñi. Pero ɨch,m aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, d́a anai̱ ju̱t́ anacjejpa aŋco̱bac.
23435  MAT 8:21  Jesɨc tuŋgacm icuyujcɨɨwiñ iñɨ́máy m Jesús:MánO̱mi, ajɨ́gaayɨ iga wiñt́i nɨcpa aŋcum m anja̱tuŋ. Ocmɨ mantúŋɨ́ypa.
23436  MAT 8:22  Pero Jesús iñɨ́máy: Mi̱ñɨ atúŋɨɨyɨ. Tsa̱cɨm caaneyajwɨɨp iga nacumyajta̱p jeeyaj.
23439  MAT 8:25  Jesɨcm icuyujcɨɨwiñ nɨc ichɨcyus. Iñɨ́mayyaj: MánO̱mi, acɨacputtaamɨ porque tacumoŋtámpam nɨɨcɨɨm.
23443  MAT 8:29  Jesɨc pɨ̱mi jɨyyajpam wɨste̱n.myaj: —¿T́iiga mit́ɨgɨycúmpa con aɨcht́am? Mich miJesús m Yucmɨpɨc Dios miMa̱nɨc. ¿Que mimyɨɨm iga anyaachwattámpa antes que d́anam núcpam íŋaŋpɨc ja̱ma?
23450  MAT 9:2  Jesɨc algunos inimíñayyaj Jesús tu̱m mɨmnewɨɨp, tusacane icumma. Wo̱ne tu̱m tseesyucmɨ mu inimiñyaj. Cuando Jesús iix iga tsa̱m icupɨcyajpa iga Dios wɨa̱p icpɨs, jesɨc iñɨ́máy m mɨmnewɨɨp: Ma̱nɨc, maymáya̱jɨ, miwadayñeta̱ perdónm iñt́áŋca.
23453  MAT 9:5  ¿Júp más d́a táŋca iga annɨ́máypa yɨ́p pɨ̱xiñ iga:Manaccáyáypa iñt́áŋca”, o iga annɨ́máypa: “Tsucu̱mɨ, wi̱t́ɨm”?
23454  MAT 9:6  mt́im Jesús: —Pero iga iñjo̱dóŋa̱ta igam Miññewɨɨp Sɨŋyucmɨ iniit́m ipɨ̱mi iga wɨa̱p iccáyáym pɨ̱xiñ it́áŋca yɨ́p naxyucmɨ (jesɨc iñɨ́máy Jesúsm tusacanewɨɨp): Tsucu̱mɨ, pi̱ŋɨm m iñchees, nɨcsɨm iñt́ɨccɨɨm.
23457  MAT 9:9  Jesɨc moj nɨqui Jesús. Iix iga jemum co̱ñm calle aŋna̱ca tu̱m pɨ̱xiñ ichécpam impuesto. Iñɨ̱yi Mateo. Jesɨc Jesús iñɨ́máy: —Atúŋɨɨyɨ. Tsucum m Mateo, nɨc it́úŋɨ́ym Jesús.
23458  MAT 9:10  Jesɨc ocmɨ iganam wícpa Jesúsm Mateo it́ɨccɨɨm, núcyaj jáyaŋm ichécyajpaap impuesto con tuŋgacm táŋcaɨywɨɨp. Miwaganaco̱ñyajm Jesús conm icuyujcɨɨwiñ.
23461  MAT 9:13  Nɨ̱gɨ cuyujcaɨ t́imtooba m Diosma̱t́i ju̱t́ jaychacneta̱:Más wɨ̱ iga iñt́óyiñm iñt́ɨ̱wɨtam que iga iŋwatpam sacrificio.” Jesa̱pt́im aɨch d́a mamméts m d́apɨc táŋcaɨ́y. Mamméts m táŋcaɨywɨɨp iga icucacyajiñm ijɨ̱xi.
23462  MAT 9:14  Jesɨc miñyaj m Xiwan icuyujcɨɨwiñm acchíŋoypaap. Micwácyajm Jesús.myaj: —¿T́iiga aɨcht́am conm fariseopɨc pɨxiñt́am tsa̱m aŋwattámpa ayuno, pero mich iŋcuyujcɨɨwiñ d́a iwatyajpa ayuno?
23470  MAT 9:22  Jesɨc ámse̱t Jesús, iixm yo̱mo. Iñɨ́máy: Miyo̱mo, odoy cɨ̱ŋɨ. Tsa̱m iŋcupɨcpa iga Dios wɨa̱p micpɨs, jeeyucmɨ mipɨsneum. Jeet́i rato pɨsum m yo̱mo.
23472  MAT 9:24  Iñɨ́máy Jesúsm it́yajwɨɨp je̱m: Mimicht́am puttaamɨ aŋsɨ̱cmɨ. D́a nunta caane yɨ́p wo̱ñi. Nada más moŋpa. Pero tsa̱m ixiccayajpam Jesús.
23475  MAT 9:27  Jesɨc nɨc Jesús. Nas ju̱t́ it́ wɨste̱n cácht́i. Moj it́úŋɨyyaj. Pɨ̱mi aŋwejyajpa.myaj: Mich mirey David mima̱nɨc, ayaachaŋja̱mɨ.
23483  MAT 9:35  Nɨc Jesús it́u̱mpɨy m attebetyaj ym tɨgaŋjoj. Accuyujóypam sinagoga ju̱t́ icuyujcayajpam Moisés iŋquímayooyi. madáypa m miññeyajwɨɨp jutsa̱p it́ɨgɨyyaj ju̱t́ iŋjacpa Dios. Icpɨs it́u̱mpɨy m mɨmneyajwɨɨp ym iniit́wɨɨp wa̱t́im caacuy.
23489  MAT 10:3  m Felipe;m Bartolo;m Tomax; m Mateo, m ichécpaap id́ɨc impuesto; m Jacobo,m Alfeo ima̱nɨc; m Tadeo;
23492  MAT 10:6  Más wɨ̱ iga miñɨctámju̱t́ it́m Israelpɨc borregoyajm togoyñewɨɨp.
23502  MAT 10:16  ’Amatoŋtaamɨ. Mimicht́am maŋcutsatpa juuts tu̱m miborrego ju̱t́ tsa̱m it́m pa̱jo. Wɨ̱ iga agui mijáyayaŋjɨ̱chɨch juuts tu̱m tsa̱ñ. Pero nait́t́aamɨ m wɨbɨc jɨ̱xi juuts tu̱m cuucu d́apɨc malo.
23503  MAT 10:17  Nawattamta̱jɨ cuenta porquem malopɨc pɨ̱xiñ tsa̱m mimatstooba, micɨɨjuŋcotpa m Sanhedrín icɨɨjo̱m. Micótsta̱p m sinagoga.
23504  MAT 10:18  Mininɨctamta̱p hastam más mɨjpɨc aŋjagooyicɨɨm hasta ju̱t́ it́m gobernador y hasta ju̱t́ it́m reyyaj ɨch aŋcuyucmɨ. Je̱mpɨgam wɨa̱p iniŋmadáy ɨch anaŋma̱t́i m aŋjagooyiyaj y it́u̱mpɨy m tuŋgacpɨc pɨxiñt́am m d́apɨc je de Israel.
23509  MAT 10:23  Cuando miyaachwatta̱p tu̱m attebet, jesɨc poyt́aamɨ, nɨctaamɨ tuŋgac attebet. Nu̱ma mannɨ́máypa iga antes que d́a yajpa iññascam tɨgaŋjoj de Israel, núcpam Miññewɨɨp Sɨŋyucmɨ.
23514  MAT 10:28  Odoy cɨ̱ŋtaamɨ m pɨ̱xiñm wɨa̱paap miccaáy m immɨjta̱y porquem íña̱nama d́a wɨa̱p miccaáy. Más wɨ̱ iga iŋcɨ̱ŋtámpa Diosm wɨa̱paap miccaáy immɨjta̱y ym íña̱nama icotpam juctjo̱m ju̱t́ d́a nunca píchpa.
23515  MAT 10:29  Mayt́a̱p wɨste̱n xuxut́ jon por tu̱m centavo, pero ni tu̱m dem jonyaj d́a cutɨŋpa naxyucmɨ siigam tanJa̱tuŋ Dios d́a ijɨ́cpa.
23517  MAT 10:31  Jeeyucmɨ mannɨ́máypa, odoy cɨ̱ŋtaamɨ. Más mit́oypa Dios quem xuxut́ jonyaj.
23541  MAT 11:13  m Moisés iŋquímayooyi con it́u̱mpɨy m wiñɨcpɨcmat́cɨɨwiñ matyaj t́i miñpa. Cuando núcm Xiwan, moj iccupac t́im m mat́cɨɨwiñ.
23545  MAT 11:17  Mansusáypa m flauta, pero d́a mietstámpa. Ocmɨ maŋwánáypa m wa̱ñi aŋyácnewɨɨp, pero d́at́im miwejtámpa.”
23551  MAT 11:23  Mimicht́am miit́wɨɨp m attebet Capernaum tsa̱m micujípyajpa m pɨxiñt́am, pero tienes que mininɨctamta̱p m piichcɨɨm ju̱t́ it́m caaneyajwɨɨp. Porque meega aŋwatnem milagro m attebet Sodoma juuts aŋwatne mimicht́ámaŋjo̱m, jesɨc d́a id́ɨc togoypam attebet hasta sɨɨp.
23553  MAT 11:25  Jesɨcm tiempo m Jesús:ManJa̱tuŋ Dios, mich iniŋjacnem sɨŋ ym nas, tsa̱m maŋcujíppa. Mich iniŋnécm wɨbɨc jɨ̱xi igam tsa̱mpɨc icutɨɨyɨyyajpa yɨ́p naxyucmɨpɨc jɨ̱xi d́a wɨa̱p icutɨɨyɨ́y. Pero iniŋquejayñem wɨbɨc jɨ̱xim pɨxiñt́am m d́apɨc icuyujcaneyaj yɨ́p naxyucmɨpɨc jɨ̱xi.
23555  MAT 11:27  Jesɨc Jesús iñɨ́máy m pɨxiñt́am: —Jém anJa̱tuŋ Dios acɨɨjuŋcodáy it́u̱mpɨy m wɨ̱tampɨc jɨ̱xi. D́a i̱ ijo̱doŋm Dios iMa̱nɨc ijɨ̱xi, icut́um ijo̱doŋm iJa̱tuŋ t́i ijɨ̱spa iMa̱nɨc. D́at́im i̱ ijo̱doŋm anJa̱tuŋ Dios ijɨ̱xi, icut́um ijo̱doŋm iMa̱nɨc conm pɨxiñt́am m iwɨ̱aŋja̱mpáppɨc iMa̱nɨc iga icjo̱dóŋa̱pm Dios ijɨ̱xi.
23556  MAT 11:28  Miñt́aamɨ yɨɨm iñt́u̱mpɨyt́am mimicht́am m tsa̱mpɨc miyo̱xane, m tsa̱mpɨc michɨɨma̱ne, manacjejpa.
23557  MAT 11:29  Pɨctsoŋtaamɨ m yugom ɨchpɨc manchiiba iga tawagayo̱xa̱p. Cuyujcataamɨ ɨch anaŋquímayooyi porque je d́a táŋca. Ɨch d́a malo ána̱nama. Manyo̱xpátpa. Impáttámpa ju̱t́ wɨa̱p ijejm íña̱nama.