23214 | MAT 1:1 | Yøn lista vi'nata'mbø pø'nis chacyajupø 'yune jutipø'omo pø'naj Jesucristo. Davijdis y Abraha'mis chacyajupø 'yune'omo pø'naj Jesucristo. |
23215 | MAT 1:2 | Oy Abraha'mis 'yune Isaac y Isaajquis 'yune Jacob, y oy Jacojbis 'yune Judá, y ityajque'tuti Juda'is 'yatzi y myuqui. |
23216 | MAT 1:3 | Oyaj Juda'is 'yune Fares y Zara; y Zara'is myama Tamar. Oy Faresis 'yune Esrom y Esro'mis 'yune Aram. |
23218 | MAT 1:5 | Salmo'nis 'yune Booz; y Boosis myama Rahab. Entonces oy Boojsis 'yune Obed y Obejdis myama Rut. Ocye't Obejdis 'yune Isaí, |
23219 | MAT 1:6 | y Isai'is 'yune aṉgui'mba David, Davijdis 'yune Salomón, y Salomo'nis myama Uriasisna'ṉe yomo. |
23220 | MAT 1:7 | Entonces oy Salomo'nis 'yune Roboam, Roboa'mis 'yune Abías, Abiasis 'yune Asa. |
23223 | MAT 1:10 | Ezequiasis 'yune Manasés, Manasesis 'yune Amón, Amo'nis 'yune Josías. |
23224 | MAT 1:11 | Josiasis 'yune Jeconías; y ityajque'tuti Jeconiasis myuqui jic tiempo cuando obligado ñømaṉyajtøj Israel pønda'm Balilonia nasomo. |
23228 | MAT 1:15 | Eliujdis 'yune Eleazar, Eleasaris 'yune Matán, y Mata'nis 'yune Jacob. |
23230 | MAT 1:17 | Así que desde Abraham hasta David it catorce nac oy vi'na pø'nis 'yune. Oy 'yune'is 'yune, y entonces je 'yune'is 'yune hasta ta'n catorce nac. Y desde David hasta que nømaṉyajtøju Babilonia nasomo itque't catorce nac oy vi'napø pø'nis 'yune'is 'yune, y eyapa catorce nac hasta que pø'naj Cristo. |
23232 | MAT 1:19 | Como jyaya José tum pøn siempre chøcpapø'is vøjpø tiyø, qui'psu va'cø yaj cyompromiso Mariaji'ṉ; pero va'cø ñu'mdzacø, va'cø jana syijcatyøj María. |
23233 | MAT 1:20 | Mientras que jetsena'ṉ nø qui'psu, Jose'is cyønapasyi'øy tum angeles ndø Comi Diosis cyø'vejupø, y aṉgelesis ñøjayu: ―José; mitz Davijdis mi 'yune: U mi ña'ṉdzu va'cø mi mbøjcøchoṉ María como mi yomo, porque je une maṉbapø isi, Masanbø Espiritu Santo'ise milagropit maṉba isi. |
23234 | MAT 1:21 | Y je maṉba is une, maṉba mi yac nøyi'aj JESUS. Y jetse ñøyi porque maṉbapø yaj cotzocyaj cyojapit ñe pyøn. |
23235 | MAT 1:22 | Y cuando jetse tujcu, viyu'ṉaju lo que chamuse tza'maṉvajcopapø pø'nis ndø Comi Diosis chi'use qui'psocuy va'cø chamø. Y lo que chamuse, viyu'ṉaju. Ndø Comi Dios nømu: |
23236 | MAT 1:23 | Je papiñomo ji'name tyumbø, y maṉba is une. Y maṉba ñøyi'aj Emanuel. Y je palabra Emanuel nømbapøte: que Dios tø øtzji'ṉda'm. |
23237 | MAT 1:24 | Y José mø'ṉdonsa'u ñapasyi'omo, y chøjcu lo que ndø Comi Diosis 'yaṉgelesis chajmayuse, y ñøtøjcøy María tyøjcomo. |
23238 | MAT 1:25 | Pero ja ñø'itøtøcna'ṉ como yomose hasta que is Maria'is vi'na pønbø 'yune, y cyojtayaj ñøyi JESUS. |
23242 | MAT 2:4 | Entonces jic aṉgui'mba'is vyejayaj pane'is cyovi'najøta'm y lo que 'yaṉmayajpapø'sna'ṉ Israel pø'nis 'yaṉgui'mgutya'm, y 'yocva'cyaju aṉgui'mba'is jujna'ṉ ma pø'naj Cristo. |
23244 | MAT 2:6 | Y mitz Belén gumguy pønda'm Judea nasomda'mbø, ji'n menos mi 'yaṉgui'mi que eyata'mbø covi'najø Judea nasomo. Porque mi ṉgumgu'yomo mijtzaṉgø'm it más ijtu'is aṉgui'mguy, maṉba'is 'ya'm ø ṉgumguy Israel. Jetse jyay cha'maṉvacpapø'is. |
23245 | MAT 2:7 | Entonces Herodesis ñu'mvejayaj matza 'ya'myajpapø'is y 'yocva'cyaju mero jujchøc quejtzo'tz matza. |
23246 | MAT 2:8 | Entonces Herodesis cyø'vejyaju matza 'ya'myajpapø'is Belén gumgu'yomo, y ñøjayaju: ―Maṉdam jiṉø, y cø'ocvactam vøjø jic une. Y cuando mi mba'jtamba, tø tzajmatyamø, va'cø maṉgue'tati øjtzi va'cø maṉ ṉgujnejacye'ta. |
23248 | MAT 2:10 | Cuando jic pø'nis isyaj matza, tzi'ṉbø'yaj vøti. |
23249 | MAT 2:11 | Cuando nømna'ṉ cya'ṉdøjcøyaj tøjcomo, isyaj une myama Mariaji'ṉ. Entonces cutquecyaju y vya'ṉjamyaju je une. Luego 'yaṉvacyaj cyaja y vyactzi'yaj oro y pomo y suñi viquicpapø perfume. |
23252 | MAT 2:14 | Entonces te'nchu'ṉ José y pyøc je une myamaji'ṉ y tzu'ṉyaj tzu'i, maṉyaj Egipto nasomo. |
23253 | MAT 2:15 | Jen o ityaju hasta que ca' Herodes. Entonces jetse tujcu que maṉyaj Egipto'omo para que va'cø tyucø ndø Comi Diosis chi'use tza'maṉvajcopyapø qui'pscocuy va'cø chamø: “Egipto nasomo ⁿveja'yø ø ⁿUne va'cø chu'ṉø”. |
23254 | MAT 2:16 | Cuando Herodesis chi' cuenta que 'yaṉgøma'cøyaj 'ya'myajpapø'is matza, qui'sca'comø'nu. Por eso chi' orden va'cø yaj ca'yaj mumu une metza ameta'mbø y mas che'ta'mbø lo que ityajupøna'ṉ Belén gumgu'yomo y ribera'omo. Jic metza ame tiempo chajmayaju'csye'ṉomo 'ya'myajpapø'is matza cuando quej matza. |
23257 | MAT 2:19 | Pero jøsi'cam ca'u Herodes, y entonces tum ndø Comi Diosis 'yaṉgelesis cyejay napasyi'omo José jiṉø Egipto nasomo. Y ñøjayu: |
23260 | MAT 2:22 | Pero Jose'is myusu que cuando ca'u Herodes, tzø'cye't 'yune Arquelao va'cø 'yaṉgui'mø Judea nasomo jyata'is itcu'yomo. Y por eso José na'tzu va' maṉ jiṉø. Entonces tzajmatyøj ñapasyi'omo Galilea nasomo va'cø myavø. Y jiṉ o maṉ José cyo'uneji'n y myamaji'ṉ. |
23261 | MAT 2:23 | Cuando nu'c jeni, maṉ it Nazaret cumgu'yomo. Jetse viyu'ṉaju lo que chamyaju cha'maṉvacpapø'is que Jesús ma ñøyi'aj nazareno. |
23262 | MAT 3:1 | Jic tiempo'omo min Juan nøyø'opyapø, min chamgøpucs ja ijnømømø Judea nasomo. |
23263 | MAT 3:2 | Nømu: ―Qui'psvitu'tamø porque pronto'am maṉba aṉgui'm tzajpomopø Dios. |
23264 | MAT 3:3 | Tza'maṉvajcopapø Isaiasis o chame que maṉba it pøn; y Juanete jic pøn Isaiasis chamupø. Isaías nømu: Nø vyejnøm ni i ja ityømø, nømba: “Como ndø vøjø tzøjcatyamba tuṉ møja'n aṉgui'mbapøcøtoya, jetse mi ndzocoy hay que va'cø mi vøjø ndzøcatyamø porque maṉba min ndø Comi”. |
23265 | MAT 3:4 | Jua'nis tyucu, camello copø'nisna'ṉe pyøcpø. Y chec vatcuy nacapøte, y vyi'cpana'ṉ aju y cyu'tpana'ṉ yumi tzinu. |
23266 | MAT 3:5 | Y Jerusalén gumgu'yomda'mbø, y jic Judea nasomda'mbø, y tome Jordán nø'om ityajupø; mumu miñaju va'cø cyøma'nøyaj Juan. |
23268 | MAT 3:7 | Jua'nis isu que nø ñu'cyaju vøti fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is y saduceo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is. Miñaju va'cø ñø'yøyajø. Y ñøjayaju Jua'nis: ―¡Tzanse mi yandzita'm mijtzi! ¿Ti'ajcuy mi ṉgui'pstamba o'ca muspa mi mbyotyamø va'cø jana mi ṉgyastigatzøctam Diosis cuando qui'syca'pa ñe'cø? Ji'n mus mi mbojyatyam Dios. |
23271 | MAT 3:10 | Como tum pøn ñø'ijtu'is jacha listo va'cø tyøṉyaj cuy ji'n tyø'mayajepø va'cø pyoṉbø'yajø juctyøjcomo, jetse Dios listo yøti va'cø cyastigatzøcyaj pøn ji'n chøcyajepø'is vøjpø tiyø. |
23272 | MAT 3:11 | Øtz viyuṉse mi nø'yøndya'mbøjtzi nø'ji'ṉ porque mi ngui'psvitu'tamu'am vøjpø ticøsi. Pero ma min øjtzaṉgø'mø mas pømi'øyupø que ji'n øjtzi. Øtz ji'nchø vøjpø como jicse. Va'cø chøjcay nu'csocuy jicø myøja'ṉombø pøngøtoya syunba más vøjpø pøn que øjtzi, porque ji'n aunque i'is mus chøjcaye. Je'is maṉba mi nø'yøndyam Masanbø Espiritu Santoji'ṉ y juctyøcji'ṉ. |
23273 | MAT 3:12 | Como tum pøn ñø'ijtu'is cyø'omo yemguy listo va'cø cyøsujø trigo pyuj va'cø pyuj ñaca, jetse je maṉbapø mini, je'is maṉba cyøpiṉyaj pøn. Y como vøjpø pyuj ndø tu'mba va'cø ndø aṉne'ṉgø, y ñaca ndø pyoṉbø'japya; jetse je'is maṉba yac tu'myaj vøjta'mbø pøn tyøjcomo y yatzita'mbø maṉba pyoṉbø'yaj nunca ji'n tu'yipø juctyøjcomo. |
23275 | MAT 3:14 | Primero ja syun Jua'nis va'cø ñø'yøy ndø Comi Jesús. Jua'nis ñøjay ndø Comi: ―Øjtzi vøjø va' mi ndø nø'yøy mijtzi y mitz mi min para que øtz va'cø mi ⁿnø'yøyø. |
23276 | MAT 3:15 | Pero Jesusis ñøjayu: ―Yaj jetsepø mi ṉgui'psocuy; porque jetse tiene que va'cø ndø tzøcø va'cø ndø tzøc Diosis syunbase. Entonces Jua'ṉis vyo'møjayu va'cø ñø'yøy Jesús. |
23278 | MAT 3:17 | Entonces mandøju nø vyejmø'n ote tzajpomo, nømu: ―Yøṉø ø Une sunbapø øjtzi, jetcøtoya casøpyøjtzi. |
23279 | MAT 4:1 | Luego Espiritu'is ñømaṉ Jesús ni i jya'ityømø para que va'cø chøjquis yatzi'ajcu'is a ver o'ca muspa yac tocoy Jesús. |
23280 | MAT 4:2 | Jesús o it jana cu'ti cuarenta dias chu'ji'ṉ jamaji'ṉ, y jøsi'cam osu. |
23281 | MAT 4:3 | Entonces tyo'møy Jesús yatzi'ajcu'is va'cø chøjquis a ver o'ca muspa chøctocoya. Yatzi'ajcu'is ñøjay Jesús: ―Si de veras o'ca Diosise mi 'yune, yac panvitu yøṉ tza'. |
23283 | MAT 4:5 | Entonces yatzipø'is ñømaṉ Jesús masan gumguy Jerusale'nomo y ñøqui'm møji masandøj copajcomo. |
23284 | MAT 4:6 | Y ñøjayu: ―Viyuṉse o'ca Diosis mi 'yune, locsmø'nø, tøjpaṉque'c nasomo; porque it Diosis 'yote jachø'yupø nømba: Diosis ma chi' orden aṉgeles para que va'cø mi ṉgüendatzøcø, maṉba mi ñømaṉ cyø'ji'ṉ va'cø jana mi nejpinduc ni jutipø tza'cøsi, ni ti jana mi ndzøcø. |
23287 | MAT 4:9 | Y yatzi'ajcu'is ñøjayu Jesús: ―Ma mi ndzi' aṉgui'mguy mumu yøṉgøsi o'ca mi ṉgyujnepya va'cø mi ndø va'ṉjam øjtzi. |
23289 | MAT 4:11 | Entonces je yatzi'ajcuy tzu'ṉu, chac jen Jesús y miñaj angeles va'cø cyotzoṉyajø. |
23290 | MAT 4:12 | Cuando Jesusis myanu que Juan preso'omna'ṉ ijtu, maṉ Galilea nasomo. |
23291 | MAT 4:13 | Pero ja chø'y jic Nazaret cumgu'yomo, sino maṉ it Capernaum cumgu'yomo. Je cumguy mar saya'om ijtu, Zabulón y Neftalí nasomo. |
23295 | MAT 4:17 | Entonces Jesusis cha'maṉvactzo'tzu, nømu: ―Qui'psvitu'tamø, porque pronto'am maṉba aṉgui'mi tzajpomopø Dios. |
23296 | MAT 4:18 | Jesús nømna'ṉ cyøjtu Galilea mar saya'omo cuando isyaj nø cyoque nucyaju tum pøn myuquiji'ṉ. Tum ñøyina'ṉ Simón, y mismo tumbø'is ñøyina'ṉ Pedro. Y eyapø Andresna'ṉ ñøyi. Coque nuctayuta'mete y nømna'ṉ ñacsyaj ataraya nø'cø'mø. |
23297 | MAT 4:19 | Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Ma tø pa'jtamø. Yøti ji'n ma mi nuctam coque, sino pøn maṉba mi yac mindam øtzcø'mø. Porque øtz jetse maṉba mi yac yostame. |
23298 | MAT 4:20 | Entonces luego chacyaj 'yataraya y maṉyaj Jesusji'ṉ va'cø vityajø. |
23299 | MAT 4:21 | Usy vit Jesús y isyaj metzcuy Zebedeo'is 'yune, tum ñøyipø'is Jacobo, y tum ñøyipø'is Juan. Barco'omna'ṉ ityaj jyataji'ṉ nømna'ṉ vyøjøtzøcyaj 'yataraya. |
23300 | MAT 4:22 | Cuando Jesusis vyejayaju, chacyaj byarco jeni jyataji'ṉ maṉyaj Jesusji'n va'cø vityajø. |
23301 | MAT 4:23 | Jesusis nømna'ṉ 'yocvit Galilea nas y tumdumbø Israel pø'nis tyu'mgutyøjcomo nømna'ṉ cha'mindzi'yaj vøjpø ote jujche aṉgui'mbase Dios. Y yac tzocyajpana'ṉ aunque jujchepø ca'cuy ñø'ityaju'is. |
23302 | MAT 4:24 | Y mumu Siria cumgu'yomda'mbø'is myusyajque'tu que Jesús yac tzojcopya, y ñømijnayaj mumu toya nø isyajupø'is ca'cuji'ṉ, ji'n tumø cuentata'mbø'is cya'cuy. Ñømiñaj yatzi'ajcu'is yacsutzøcyajupø y tu'yajpapø y ñømijnayajque't ji'n musi vityajø. Y Jesusis yac tzocyaju mumu. |
23303 | MAT 4:25 | Maṉ pya'tyaj Jesús vøti pø'nis; Galilea nasomda'mbø'is y Decápolis nasomda'mbø'is, y Jerusalén gumguyomda'mbø'is, y Judea nasomda'mbø'is y Jordán nø'cøtu'maṉda'mbø'is. Mumu maṉ pya'tyaje Jesús. |
23306 | MAT 5:3 | ―Contento ityajpa cyønøctøyøyajpa'is que ja it vøjpø tiyø choco'yomo, porque jetseta'mbø 'yaṉgui'myajpa y cuidatzøcyajpa Diosis. |
23309 | MAT 5:6 | ”Contento ityajpa ityaju'is gyanas va'cø chøcyaj Diosis syunbase, porque maṉba cyotzoṉyaj Diosis va'cø chøcyaj vøjpø tiyø. |
23311 | MAT 5:8 | ”Contento ityajpa los que limpiota'mbø'is chocoy, porque je'is ma isyaj Dios. |
23314 | MAT 5:11 | ”Contento mi ijtamba cuando pø'nis mi ndyopa'o'nøtyamba y mi yacsutzøctamba y mi ṉgyø'o'nøndyamba cosa ji'n vyiyuṉda'mbø ticøsi. O'ca jetse mi ⁿyacsutzøctamba porque øtz mi ndø va'ṉjamdamba ancø, |
23315 | MAT 5:12 | casøtyamø y contento ijtamø; porque maṉba mi ṉgyoyojtam Diosis tzajpomo. Porque jetseti yacsutzøcyajque't tza'maṉvajcoyajpapø pøn vi'na antes que mitz mi ijtamba. |
23316 | MAT 5:13 | ”Mitz ṉgyana cuentata'mete yø'c nascøsi. Pero o'ca jic cana ji'n cyana'ome, entonces ji'n mus ndø yac yosa. Tiene que va'cø ndø patzpø' va'cø myaṉvitu'yaj pø'nis. Jetse mitz o'ca ji'n mi yostam vøjø Dioscøtoya, igual mi mbyatzpø'tandøjpa. |
23317 | MAT 5:14 | ”Mitz syø'ṉgø cuentata'mete nascøsi. Tum cumguy lomacøsi ijtu donde quiera quejpa. |
23318 | MAT 5:15 | Ni ji'n ndø ja'mbay no'a va'cø ndø cot cajacøtøjcø'mø; mejor ndø cotpa ye'ṉumø va'cø cyøsø'ṉoy ityajuse tøjcomo. |
23319 | MAT 5:16 | También mitzta'm tzøjque'tati vøjø y jetse por cuenta mi sø'ṉdaṉgue'tpati pø'nis vyi'naṉdøjquita'm. Entonces cuando pø'nis isyapa que mi ndzøctamba vøj mitzta'm, maṉba vyøcotzøcyaj ndø Janda tzajpom ijtupø. |
23320 | MAT 5:17 | ”U mi ṉgui'pstamu o'ca mi'nøjtzi va'cø ⁿyajay Diosis 'yaṉgui'mocuy, o va'cø yajay tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis 'yaṉma'yocuy. Ja mi'nøjtzi va'cø ⁿyajayø, sino va'cø ⁿyaj coputa. |
23321 | MAT 5:18 | Porque viyuṉse mi ndzajmatyamba, hasta que yajpa tzap y nas, ni tum letra, ni tum punto Diosis 'yaṉgui'mocu'is ñe ji'n ma yaje hasta tucpa tiyø chamba. |
23325 | MAT 5:22 | Pero mi nøjandya'mbøjtzi que o'ca mi ṉgui'sca'pa mi ndøvøji'ṉ, tiene que va'cø mi ṉgyastigatzøctøjø. O'ca mi ndopa'o'nøpya mi ndøvø, tiene que va'cø mi ⁿyaj coja'ajø aṉgui'myajpapø pø'nis cuando tu'myaju'cam. Y o'ca mi ṉgoraje nøjapya mi ndøvø: “ⁿJyovi mijtzi”. Entonces como jetse mi nøjapya mi ndøvø, por eso ya mero yatzi'ajcu'yomo mi myaṉba. |
23327 | MAT 5:24 | entonces tzac jeni mi ndzi'ocuy altarcø'mø, y maṉ vi'na'c va'cø o'nøy mi ndøvø va'cø jyajmbø cyoraje. Entonces maṉgue't altarcø'mø va'cø mi ndzi' lo que maṉbapø mi ndzi' Dios. |
23328 | MAT 5:25 | ”O'ca mi ṉgui'sapapø'is mi ṉgyøva'cøpya, mientras tu'ṉomdøc mi ijtamu antes que mi ñu'ctam atcanicø'mø, 'yo'nøy vøjø jetse va'c yac tzø'yø, va'cø jyajmbø' quipcuy. Porque o'ca ji'n mi vøjøndzøc jetse, maṉba mi ṉgyøva'cøy atcanicøsi, y je'is maṉba mi yac nuc policia'is y maṉba mi syomi. |
23330 | MAT 5:27 | ”Mi mandambati que ji'n vøj va'cø ndø cøtzøjcøy ndø ⁿjaya, o ndø ⁿyomo, va'cø jana ndø nø'it eyapø. |
23331 | MAT 5:28 | Pero øtz mi nøjanda'mbøjtzi: O'ca mi a'maṉga'pa eyapø yomo y sunba mi o'nøyø, es como mi ndzøjcu'am aunque ja mi ndzøcøpø, y jetze mi ṉgui'psocu'yomo mi ṉgøtzøjcøyupømete mi ⁿyomo. |
23335 | MAT 5:32 | Pero mi nøjandambati mijtzi: O'ca pø'nis chacpa yomo comecti, yomo'is ja cyøtzøjcøyø, entonces yomo'is maṉba pyøc eyapø pøn y jetse cyøtzøjcøpya jyaya, pero jyaya'is it cyoja porque ñec chajcu. Y pyøjcu'is tzactøjupø yomo jet cojapa'tpa. |
23338 | MAT 5:35 | Ni u mi ndzambøc nas, porque je Diosis tye'nguy. Ni u mi ndzambøc Jerusalén, porque møja'ṉombø aṉgui'mba'is cyumguy. |
23339 | MAT 5:36 | Ni u mi ndzambøc mi ṉgopac, porque ji'n mus mi yac popo'aj ni yac yøjcaj ni tumø mi ⁿvay. |
23340 | MAT 5:37 | Pero tum nacti nømø “jø'ø”, o “ji'nda”. Jenche'ṉomdi tzamø. O'ca más mi ndzamaṉøpya, yatipø'is mi ñøtzøcpa. |
23342 | MAT 5:39 | Pero øtz mi nøjaṉdya'mbøjtzi: U mi nø tu'mbajcajtamu. O'ca mi nchaṉdøjpa mi ndzø'naṉ acapajcøsi, nøjayø: Muspa mi ndø tzaṉque't tu'møn, øtz jin ma mi ndzave. |
23343 | MAT 5:40 | O'ca aunque i'is mi ṉgyøva'cøpya y sunba pyøjcay mi ṉgamisa, nøjayø: O'ca más nø mi sunu, tø pøjcacye'tati ø ñchaqueta. |
23347 | MAT 5:44 | Pero mi ndzajmatyambati mi øjtzi: Sundamø mi enemigota'm, o'nøtyam Dios va'cø cyotzoṉ mi enemigo aunque mi enemigo'is mi ṉgyø'o'nøpya. Tzøjcatyam bien mi ṉgui'sapyapø'is. O'nøtyam Dios va'cø cyotzoṉ Diosis mi enemigo aunque mi enemigo'is mi ndyopa'o'nøpya y mi ⁿyacsutzøcpa. |
23348 | MAT 5:45 | Jetse tzajpombø ndø Janda'is mi 'yune, porque je'is yaj qui'mba jama y nøcsø'ṉøpya mumu pøn parejo, sea yatzita'mbø, vøjta'mba; y je'is yaj quecpa tuj mumu pøngøtoya; o'ca sea chøcpapø'is Diosis syunbase, sea ji'ṉ chøqui'is Diosis syunbase. |
23350 | MAT 5:47 | Y o'ca vøj mi nømaṉba na's mi amigo, y eyapø ji'n mi nømaṉ vøjø, ji'n mi ndzøc vøjpø tiyø. Pues aunque i'is ñømaṉba vøj 'yamigo. |
23351 | MAT 5:48 | Jetcøtoya tzøctam puro vøjpø tiyø como ndø Janda tzajpombø'is chøcpase. |
23352 | MAT 6:1 | ”Cuando mi ndzøctamba vøjpø tiyø, u mi ndzøctam pø'nis vyi'naṉdøjqui va'cø mi ⁿvyøṉgotzøc pø'nis; porque o'ca mi ndzøcpa vøjø va'cø mi ⁿvyøṉgotzøc pø'nis, entonces ndø Janda tzajpom ijtupø'is ji'n mi ñchi' ni ti coyoja. |
23353 | MAT 6:2 | Cuando mi ṉgotzoṉba pobre, uy mi ndzamgøpucs ti mi ndzøjcu. Porque ityaj pøn chi'yajpapø'is pobre tumin vøti pø'nomo va'cø isyaj vøti pø'nis; que sea tu'mguy tøjcomo, sea calle'omo. Jic chi'yajpapø'is tumin sunba va'cø vyøcotzøcyaj vøti pø'nis. Pero mi nøjandyamba viyuṉsye que jic chi'yajpapø'is pobre tumin vyøcotzøcyajpa pø'nis, pero ni ti coyoja ji'n ma chi'yaj Diosis. |
23355 | MAT 6:4 | Jetse nu'mdzi'ø; aunque nu'mdi nø mi ndzøjcu, pero ndø Janda'is nømdi isu, y je'is maṉba mi ñchi' mi ngoyoja. |
23356 | MAT 6:5 | ”Y cuando mi o'nøndyamba Dios, u mi ndzøctam jujche chøcyajpase vya'ṉjamba tzøcpa'is. Jetseta'mbø'is gyustatzøcyajpa va'cø tye'ñaj tu'mguy tøjcomo y calle tzove'omo va'cø jen conocsyajø va'cø isyaj aunque i'is, jeteme gyustatzøcyajpapø. Pero viyuṉ nø mi ndzajmayu que lo que gyusto ñø'ityaju, jetemete cyoyoja. Ni ti cyoyoja ji'n ma chi'yaj Diosis. |
23357 | MAT 6:6 | Pero mijtzi cuando mi o'nømbya Dios, tøjcøy mi ṉguarto'omo y aṉgojøy mi ⁿvin, y o'nøy ndø Janda lo que ji'n ndø isi. Y ndø Janda'is tø ispa aunque ndø tumgø'y tø itø, y je'is maṉba mi ṉgyoyoje. |
23358 | MAT 6:7 | ”Y cuando mi o'nømbya Dios, uy comeque jana tumnac ndzama misma oración. Porque jetse chøcyajpa ji'n cyomusyaje'is Dios. Cyomo'yajpa que Diosis maṉba myane o'ca jana ndumnac nø chamyaj tiyete. |
23359 | MAT 6:8 | Pero u mi ndzøctam je'is chøcyajpase. Porque ndø Janda'is ispa ti'is mi nchøjcapya falta antesti mi ⁿva'cpa ti sunba mi ⁿva'ṉgø. |
23360 | MAT 6:9 | Pero cuando mi o'nøndyamba Dios, yø'cse nømdamø: Ø Jandata'm tzajpom mi ijtupø'is, yaj cøna'tzøjay mi nøyi. |
23361 | MAT 6:10 | Minø mi aṉgui'moya. Yac tucø mi sunbase; jujche tzajpomo, jetze nascøs yac tucø. |
23362 | MAT 6:11 | Tø tzi'tam tumdum jama ndø jamaṉgøtcuy. |
23364 | MAT 6:13 | O'ca yatzipø'is tzøjquista'mbøjtzi va'cø jujche yaj cojapajtamø, uy tø yac maṉdam jeni, sino tø yaj cotzoctam jana tø nuc yatzipø'is. Porque mijtzi aṉgui'mopyapø myøja'ṉombø, y vøj va'cø mi vøṉgotzøctam øjtzi mumu jamacøtoya. |
23367 | MAT 6:16 | ”Cuando jana cu'ti mi ijtamba mi va'ṉjajmocuycøtoya, u yacsyu quene como chøcyajpase aṉgøma'cø'oyajpapø pø'nis. Pero ñe'cti jetse nø cyenu va'cø myusyaj pø'nis que jana cu'ti ityajpa. Viyuṉ nø mi ndzajmayu que jetemete cyoyoja, ni ti coyoja ji'n ma chi' Diosis. |
23369 | MAT 6:18 | va'cø jana myusyaj pø'nis que jana cu'ti mi ⁿijtu. Pero ndø Janda ji'n ndø isipø, je'is mi ⁿispa. Y je'is maṉba mi ñchi' mi ṉgoyoja pø'nis vyi'naṉdøjqui. |
23371 | MAT 6:20 | Pero más vøjø va'cø mi aṉne'c mi ringu'ajcuy tzajpomo. Jiṉ ni ti ji'n yø'pø'i, ni ji'n pyutzi, ni ji'n yaje, ni ja ij nu'mbapø va'cø ñu'mø. |
23372 | MAT 6:21 | Porque jut ijtumø mi ricu'ajcuy, jendi maṉba itque't mi ndzocoy. |